Stojantiesiems

Ar hibridinės studijos tampa naująja universitetų realybe?

Spalio 18, 2022

COVID-19 pandemija parodė, kad dirbti, mokytis, organizuoti įvairius susitikimus bei veiklas galima ir nuotoliniu būdu. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Audriaus Vaitkaus, remiantis turimais duomenimis, hibridinis studijų organizavimo būdas užtikrina didesnį, kaip 90 proc. paskaitų ir praktinių užsiėmimų lankomumą. Juk didžioji dalis studentų, ypač siekiančių įgyti magistro laipsnį, yra dirbantys, o jų darbo vietos išsidėsčiusios visoje Lietuvoje. Svarbu paminėti ir tai, kad toks studijų būdas leidžia prisijungti prie studijų proceso negaištant laiko kelionėms į mokymosi įstaigą. 

Hibridinės studijos, skatinančios lygiavertiškumą

Kelių katedros doc. dr. Rasos Ušpalytės-Vitkūnienės teigimu, didžiausias hibridinių studijų privalumas yra tas, kad prie studijų proceso prisijungti gali ne tik bet kuriame Lietuvos, bet ir pasaulio mieste gyvenantys studentai. Tiesa, ji taip pat atkreipia dėmesį, kad, deja, bet vedant paskaitas hibridiniu būdu, mažėja socialinis kontaktas.

„Tai vyksta tiek prieš, per paskaitą, ar jai pasibaigus. Kai dirbi su studentais gyvai, gali pažiūrėti jiems į akis ir pamatyti ar tikrai viską suprato. Būtent dėl šios priežasties nuolat raginu studentus būti drąsiais ir klausti, jeigu kas nors neaišku. Kvailų klausimų juk nebūna, yra tik neužduoti“, – dėmesį atkreipia docentė. 

Ji taip pat pabrėžia, kad vedant paskaitas hibridiniu būdu, įdomiausios būna diskusijos – į jas įsitraukia tiek auditorijose esantys studentai, tiek prisijungę nuotoliniu būdu. 

„Hibridinėms studijoms pritaikytos auditorijos leidžia visiems studentams pasijusti lygiaverčiams. Tokių paskaitų metu pamatai tarptautinės patirties pasidalijimo ateitį, kai bus galima ne tik taupyti ir savo laiką, bet ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, mažinant kelionių į universitetą skaičių“ – sako R. Ušpalaitytė-Vitkūnienė.

Profesorius A. Vaitkus atkreipia dėmesį, kad skaitmenizacijos procesai sparčiai tobulėja ir skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Tad galimybė dalyvauti paskaitos hibridiniu būdu – neišvengiama realybė. 

„Technologijos, jų išvystymo kokybinis lygis, veda link to, kad ateityje dirbtinio intelekto elementai prisidės ar net pakeis profesorių dėstomas paskaitas“, – sako jis.

VILNIUS TECH atidaryta hibridinių studijų auditorija

Spalio 17 d. VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultete buvo atidaryta moderni hibridinė auditorija, prie kurios įrengimo prisidėjo ir universiteto socialinis partneris AB „Eurovia Lietuva“. 

„Tai tik vienas mūsų, kaip verslo, žingsnis, siekiant prisidėti prie paprastesnio studijų modelio, kuris suteiks galimybę studijuoti kiekvienam. Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti, prisidedant prie naujovių įgyvendinimo mūsų pačių Alma mater“, – teigia bendrovės generalinis direktorius Stanislavas Kablys. 

VILNIUS TECH docentės teigimu, auditorijoje įdiegtos kelios interaktyvios lentos leis ne tik dalintis informacija, bet ir tuo pačiu metu ir matyti nuotoliu prisijungusius studentus, jų reakciją į dėstomą temą. Įdiegta audio aparatūra leis transliuoti garsą  iš visos auditorijos vienodu lygiu, todėl kiekvieno studento išsakoma mintis ar klausimas bus vienodai gerai girdimas visiems kitiems studentams.

Profesorius A. Vaitkus šią auditoriją jau išbandė – studentams vedė Kelių ir geležinkelių konstravimo teorijos paskaitas. Jis teigia, kad buvo maloniai nustebęs hibridinės auditorijos įrangos galimybėmis – tiek paskaitų medžiagos pristatymo, tiek garso ir vaizdo perdavimu anapus ekranų esantiems studentams, tiek ir grįžtamojo ryšio palaikymu.  
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau