Visame pasaulyje vartotojai reikliau vertina prekes ir paslaugas, atsigręžia į tvarumą. Ne išimtis ir turizmo verslas – keliautojams tampa svarbu, kokį pėdsaką jie palieka ne tik keliaudami iš vienos vietos į kitą, bet ir rinkdamiesi apgyvendinimo paslaugas.
„Būtent tvarios apgyvendinimo paslaugos – žalieji viešbučiai, galėtų tapti Lietuvos konkurenciniu pranašumu turizmo rinkoje. Šioje srityje jau dabar padaryta rimtų žingsnių, o viešbučiai jaučia iš klientų spaudimą, kuris skatina rinktis žaliąjį kursą“, – teigia Tomas Rinkevičius. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vaikinas šiais metais baigė Organizacijų valdymo studijų programą. Savo baigiamajame darbe jis tyrinėjo, kokią įtaką Europos žaliojo kurso strategija daro Lietuvos viešbučių versle veikiančioms organizacijoms ir klientų lūkesčiams.
Prie klimato pokyčių prisideda ir turizmo sektorius
2019 m. gruodį Europos Komisija (EK) paskelbė apie Europos žaliojo kurso strategiją, kuria Europoje siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Žaliojo kurso politika apima visus ekonomikos sektorius, tarp jų ir turizmo, kuris daro didelę įtaką taršai ir klimato pokyčiams.
„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad didžiausią taršą sukelia pats keliavimas – tiek lėktuvais, tiek automobiliais. Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad nepaisant ekonominės naudos, masinis turizmas kelia daug problemų. Pavyzdžiui, eikvojami reti ištekliai ir teršiama aplinka. Ne mažesnį poveikį aplinkai daro ir apgyvendinimo paslaugos. Kiekvienas naujutėlis muilo gabalėlis, vienkartinės šlepetės, šviežios skintos gėlės vazoje – didelė tarša. Nekalbant apie neracionaliai naudojamą elektros energiją, vandenį bei maisto produktus“, – sako į Žaliojo kurso galimybes viešbučių versle gilinęsis T. Rinkevičius.
Remiantis „Reconomy“ 2018 m. duomenimis, Didžiosios Britanijos viešbučiai kasmet išmeta daugiau nei 200 tūkst. tonų šiukšlių. Tuo tarpu vien Jungtinėse Amerikos valstijose daugiau nei 40 proc. maisto atliekų išmeta į vartotojus orientuotos įmonės, įskaitant restoranus ir viešbučius.
Žinoma, viešbučių paskirtis ne tik keliautojams suteikti stogą virš galvos, bet ir sukurti šventišką kelionės nuotaiką, komfortą. Atvykę į viešbutį visi tikisi gerai apšviestų koridorių, malonios temperatūros kambariuose, naujų rankšluosčių, įvairaus maisto pasirinkimo. Viso to atsisakyti nebūtina. Galima pasiūlyti daugybę priemonių ir sprendimų, kurie padeda mažinti apgyvendinimo verslo poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, viešbučiai pereina prie atsinaujinančios energijos šaltinių (saulės, vėjo), naudoja energiją taupančius prietaisus ir įrangą Taip pat svečių kambariuose įrenginėjama skaitmeniniai termostatai, o bendrojo naudojimo patalpose judesio jutikliai, kurie automatiškai išjungia šviesą, kai jose nieko nėra.
Panašiai rūpinamasi ir vandens taupymu. Įrengiami vandenį taupantys prietaisai – mažo srauto tualetai ir dušo galvutės, infraraudonųjų spindulių bangų maišytuvai, vanduo, kuriuo buvo plauti vaisiai ir daržovės, perdirbamas laistyti žolei, augalai laistomi anksti ryte ar vėlai vakare, kad būtų išgarinama mažiau vandens. Atliekų kiekį mažinti siekiama rūšiuojant, kompostuojant, naudojant iš perdirbtų medžiagų pagamintus daiktus, nebetinkamus naudoti daiktus, patalynę, perteklinį maistą aukojant.
Pokyčius stabdo lėšų trūkumas
VILNIUS TECH alumno T. Rinkevičiaus atliktos viešbučių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad žinių apie žaliuosius sprendimus viešbučiams netrūksta, tačiau žaliųjų inovacijų diegimą stabdo didelių finansinių investicijų poreikis, teisinės bazės trūkumas. Vis dėlto beveik vienbalsiai pripažįstama, kad laikui bėgant, norint tenkinti klientų lūkesčius, kiekvienas viešbutis turės pasukti žaliuoju keliu.
„Klientai tampa vis reiklesni: rinkdamiesi paslaugas ieško informacijos, kokias strategijas taiko juos dominantys viešbučiai, aktyviai savo nuomone dalijasi įvairiose atsiliepimų ir viešbučių vertinimo svetainėse. Mano atlikta vieno viešbučio klientų apklausa parodė, kad didėlė dalis klientų pastebi viešbučiuose energiją, vandenį taupančius sprendimus, rūšiuojamas atliekas. Net 91,1 proc. respondentų teigė, kad tokios priemonės turi būti diegiamos ir toliau, kad jie nori matyti ateityje daugiau žaliųjų viešbučių. Tai rodo ir pasaulines tendencijos – žmonės palaiko žaliąja kryptimi einančius verslus ir neretai būtent ši kryptis lemia klientų pasirinkimus“, – sako T. Rinkevičius.
Viešbučių versle veikiančių organizacijų vadovai turėtų išsikelti trumpalaikius ir ilgalaikius strateginius tikslus bei planuoti konkrečias verslo veiklas, prisidedančias prie poveikio aplinkai mažinimo. Organizacija gali investuoti į žaliojo įvaizdžio ir reputacijos kūrimą, atitinkamų rinkodaros kampanijų rengimą, įsipareigojimą klientams teikti produktus ir paslaugas, mažinančius poveikį aplinkai.
Kiekvienos organizacijos sėkmės garantas – jos vadovas. Pastarojo gebėjimai laiku priimti strateginius sprendimus, reaguoti į pokyčius, siūlyti naujoves, prisideda prie organizacijos kilimo ir galimybės tapti lydere rinkoje.
Gyventi tvariau moko universitete
Verslo vadybos fakulteto (VVF) Organizacijų valdymo studijų programa skirta suprasti, kaip veikia organizacija ir kokią įtaką ji daro žmonių gyvenimui, ugdyti gebėjimus veiksmingai valdyti organizaciją, prisitaikant prie nuolat kintančios aplinkos, o esant galimybei ir keičiant aplinką.
Klimato kaita yra viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis šiandien susiduriame visame pasaulyje. Švietimo sektorius taip pat reaguoja į planetą ištikusią krizę ir imasi atitinkamų veiksmų. Daug dėmesio skiriama žinioms ir įgūdžiams, kaip gyventi tvariau bei kaip keisti vartojimo įpročius, taip prisidedant prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
„Studijuojantiems suteikiame galimybių ugdyti žinias, įgūdžius bei formuojame požiūrį, kaip gyventi tvariau, kaip individualiai ir grupėmis prisidėti prie organizacijų transformacijų tvarumo linkme. Dėmesį sutelkiame į dalykinės komunikacijos, tarptautinių ryšių valdymo, organizacijos išteklių ir procesų valdymo žinias ir gebėjimus. Šią programą baigę absolventai geba strategiškai mąstyti, vertinti organizacijos aplinką, kūrybiškai spręsti problemas ir kurti vertę savo organizacijai, regionui ir visai šaliai“, – sako Organizacijų valdymo studijų programos vadovė, Vadybos katedros profesorė doc. dr. Renata Korsakienė.
Galerija
