„Motyvuoti, bendradarbiaujantys mokytojai ir mokiniai mokyklą gali sukurti ir po tiltu, bet kaip sukurti aplinką, kuri ugdymo procesą padarytų dar efektyvesniu?“ – kelia klausimą VILNIUS TECH docentas Liutauras Nekrošius. Mokslininkas pradėdamas renginį teigė, kad nors daugelis mokyklų yra įsikūrę tipiniuose pastatuose, bet kiekviena jų vykdo edukaciją unikaliai. Todėl būtinos vidaus, lauko erdvių transformacijos, atitinkančios šiuolaikinius mokymosi poreikius: „Anksčiau neklausdavo mokyklų bendruomenių kaip turėtų atrodyti mokykla. Dabar žengiame pirmuosius žingsnius, kalbėdami apie skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimą formuojant švietimo erdves“.
Tarptautinę švietimo dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susitiko edukologai, mokyklų steigėjai, architektai ir kiti aktyvūs visuomenės nariai, siekdami atrasti atsakymus, kokios turėtų būti mokyklų erdvės ir kaip būtų galima bendradarbiauti jas kuriant. Renginio metu buvo galima mokytis taip pat – VILNIUS TECH eksponavo interaktyvią parodą „Lietuva eina į mokyklą“ (kuratoriai doc. dr. Liutauras Nekrošius ir doc. dr. Edita Riaubienė).
Architektė Barbara Pampe, edukacijai skirtos architektūros ir dalyvaujamojo projektavimo ekspertė (Vokietija, „Montag Stiftung Jugend und Gesellschaft“ fondas), pasidalino savo patirtimi dirbant su iniciatyvomis, skatinančiomis mokyklų bendruomenių ir architektų bendradarbiavimą: „Šiandien klasė nebėra pagrindinė erdvė mokykloje. Tai nereiškia, kad klasių nebereikia. Reikalingos įvairesnės, atviresnės, daugiafunkcinės erdvės. Mokykla turi pasiūlyti skirtingų atmosferų, būdų mokytis“.
Pampe atkreipė dėmesį, kad plėtojant visos dienos mokyklos koncepciją, mokykla tampa ne tik mokymosi, bet ir gyvenamąja vieta, kurioje vaikas turi galėti įvairiai judėti, žaisti, bendrauti ir užsiimti skirtinga veikla. Architektė pabrėžė, kad tai lemia didelį poreikį skirtingų erdvių, veiklų ir tam gali būti pasitelkiamos bendruomenės: „Mokyklų projektai labai standartizuoti. Trūksta išsamesnės diskusijos apie individualius mokyklos poreikius ir galimybes įtraukti bendruomenę ją kuriant“.
Vilnius siekia tapti pavyzdžiu miesto erdves aktyviai išnaudojant švietimui. „Edu Vilnius“ vadovė edukologė Unė Kaunaitė pristatė iniciatyvą „Vilnius yra mokykla“, kuri suteikia bendruomenėms galimybę įsitraukti į mokymo procesą: „Naujasis iniciatyvos narys, Vilniaus televizijos bokštas, Sausio 13-tosios pamokoms buvo itin greitai rezervuotas. Viena yra išgirsti pasakojimą klasėje, visai kas kita būti ten, kur viskas ir vyko“.
„Apklausos rodo, kad gimnazistams ypač svarbu mokytis įvairesnėse aplinkose. Pradinukams viskas įdomu ir jie noriai eina į mokyklą. O kuo vyresnės klasės, tuo moksleiviai mažiau nori eiti į mokyklą. Pamokos kitose erdvėse ne tik sužadina vyresniųjų susidomėjimą, bet neretai ir padeda atrasti galimas karjeros kryptis“, – pasakojo edukologė.
Renginį vainikavo mokyklų vadovų ir architektų diskusija, moderuojama Dalios Stabrauskaitės (UNESCO asocijuotų mokyklų tinklo Lietuvoje koordinatorė). Pagrindine pokalbio tema tapo saugumo ir privatumo iššūkiai mokyklose. Vaidas Bacys, Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius, juokavo, kad provincijų mokyklos turi pranašumų prieš didmiesčio: „Mūsų mokykla įsikūrusi gamtoje, tvorų nėra. Mokykla veikia ir kaip bendruomenės biblioteka, susitikimo vieta“. Bacys dalinosi, kad šiuo metu siekia labiau išnaudoti mokyklos teritoriją kuriant privatesnes erdves moksleiviams, kurie ieško ramybės pertraukų metu.
Inga Vargalienė (Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazija) ir Rūta Krasauskienė (Vilniaus Žirmūnų gimnazija) pritarė kolegoms, tačiau pažymėjo, kad mokyklos atvirumo ir saugumo klausimo suderinimas yra itin nelengvas uždavinys, o pokyčiai mokyklose dažniausiai stringa dėl ilgalaikių planų ir finansavimo trūkumo. Architektė Eglė Matulaitytė („Processoffice“) pakvietė visus pradėti nuo nedidelių žingsnių: „Net knygų lentynų pastatymas atvirose erdvėse gali sukurti pokytį mokykloje“.
Kviečiame susipažinti su Barbaros Pampe parengta elektronine metodine knyga, skirta mokyklų architektūrai, „Mokyklų planavimas ir statyba“ ir pasinaudoti atvira prieiga apie mokyklų erdves.
Renginio organizatoriai: Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultetas, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Renginio partneris: Goethe‘s institutas Lietuvoje.
Naujienos nuotraukos: Alekso Jauniaus
Galerija
