Atidarytas ESA BIC Lithuania pavasario kvietimas startuoliams!

„Mano pirmoji tyrimų komanda“ – tai Lietuvos mokslo tarybos administruojama pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“ veikla, finansuojama iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos, skirta jauniesiems tyrėjams, norintiems suburti savo pirmąją savarankišką mokslinę komandą ir įgyvendinti nepriklausomą mokslinių tyrimų projektą. VILNIUS TECH pagal šią priemonę suburs 6 tyrimų komandas.  Pagal Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2025 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-519 „Dėl pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“ veiklos „Tyrėjų karjeros patrauklumo didinimas ir protų cirkuliacijos skatinimas – Mano pirmoji tyrimų komanda“ reikalavimus atrinkti šie tyrimų tematikų vadovai: Doc. dr. Eldar Šabanovič, tyrimų tematika „Dirbtiniu intelektu grįsti metodai patikimam aplinkos suvokimui autonominėms antžeminio transporto sistemoms“. Dr. Povilas Dabrila, tyrimų tematika „Ypatingiems poveikiams atsparių kompozitinių modulių kūrimas ir konstrukcinis taikymas civilinės infrastruktūros apsaugai nuo dinaminių apkrovų ir gaisro poveikių“. Dr. Martin Jerome Stanley, tyrimų tematika „Dirbtiniu intelektu optimizuotos, energetiškai efektyvios ir tvarios mažos įkrovos dujinimo technologijos tyrimai ir tobulinimas“. Dr. Judita Škulteckė, tyrimų tematika „Aplinkai neutralios kelių tiesybos medžiagos tvarioms asfalto dangoms“. Dr. Donatas Gurauskis, tyrimų tematika „Hibridinių pjezoelektrinių slenkamojo judesio pavarų skirtų nanopalydovams kūrimas ir tyrimai“. Doc. dr. Aleksandr Vasjanov, tyrimų tematika „Plačiatarpių puslaidininkių integrinių garndynų šiuolaikinėms ryšio sistemos ir išmaniosioms transporto sistemoms kūrimas ir tyrimas“.

Nors bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas prasidės tik vasarą ir sprendimą, kokią studijų programą rinktis, dauguma abiturientų kol kas atideda, specialistai ragina tai apgalvoti jau dabar ir nepraleisti išankstinio stojimo galimybės. Tai – ne įsipareigojimas, o tik dar viena priemonė pasiekti tikslų ar apsidrausti, jei situacija susiklostytų ne taip, kaip planuota.  Sutartis „nepririša“ prie programos Anot VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės doc. dr. Justės Rožėnės, išankstinio priėmimo galimybe kasmet pasinaudoja vis daugiau moksleivių, tačiau susidomėjimas nėra toks didelis, koks galėtų būti. Pagrindinės priežastys – paprasčiausias nežinojimas arba mitai, kuriais išankstinis priėmimas apipintas itin gausiai. „Ši sąvoka mokiniams skamba kaip įsipareigojimas, kuris įspraudžia į rėmus ir atima galimybę persigalvoti. Neretai šį įsivaizdavimą lydi baimė, kad nusprendus nestoti gresia bauda ar kitos problemos. Moksleiviai dažnai stebisi ir tuo, kaip į universitetą galima įstoti net nebaigus mokyklos“, – dalijasi doc. dr. J. Rožėnė. Iš tiesų „išankstinis priėmimas“ nėra tikrasis stojimas – su universitetu pasirašoma sutartis žymi ketinimą studijuoti pasirinktą studijų programą, tačiau suteikia laisvę keisti savo sprendimą be jokių pasekmių. „Tai – puiki galimybė tiek tvirtai apsisprendusiems, tiek dar dvejojantiems jaunuoliams. Kadangi Ketinimo studijuoti sutartis „nepririša“ prie programos – jos galima net neįrašyti LAMA BPO sistemoje – ir universiteto, šiuo atveju galima tik išlošti“, – sako specialistė. Moksleiviams, kurie jau žino, kur ir ką nori studijuoti net ir tuo atveju, jei įstos tik į valstybės nefinansuojamą (VNF) vietą, ir stoja išankstinio priėmimo metu, įgyja didesnę tikimybę ne tik įstoti, bet ir gauti studijų finansavimą. Tai taip pat gali išgelbėti nenumatytais atvejais. „Būna, kad moksleivis gerai mokosi, bet prastai išlaiko egzaminus, tad jam kyla rizika neįstoti į pageidaujamos programos valstybės finansuojamą (VF) vietą. Jei mokiniai itin gerai išlaiko egzaminus ir stoja su aukštais konkursiniais balais, konkurencija išauga ir įstoti tampa sunkiau, o išankstinis priėmimas nuo to apsaugo“, – priduria SPIC direktorė. Išauga galimybė studijuoti nemokamai  Išankstinio priėmimo galimybe gali pasinaudoti tiek šiemet mokyklą baigsiantys, tiek brandos atestatą jau įgiję jaunuoliai su keliomis išimtimis – to padaryti negali VF studijas anksčiau baigę stojantieji ir tie, kurių konkursinis balas nesiekia sutartyje nustatyto balo. Išankstinio stojimo metu taip pat negalima stoti į ištęstines ir stojamuosius egzaminus turinčias studijų programas, tokias kaip Orlaivių pilotavimas, Skrydžių valdymas, Architektūra ar Kraštovaizdžio architektūra. „Na, o tie moksleiviai, kurie atitinka visas reikiamas sąlygas, gali pretenduoti į I pakopos studijų VF arba į VNF vietas su studijų stipendija, o jei čia neįstoja – gauti VILNIUS TECH stipendiją“, – sako doc. dr. J. Rožėnė. Stipendijas, padengiančias visą studijų kainą, galima gauti tuomet, kai konkursinis balas į pasirinktą studijų programą yra ne mažesnis nei 7 (socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos krypčių grupių studijų programose), ne mažesnis nei 6 (inžinerijos, informatikos ir matematikos mokslų krypčių studijų programose, o 2026 m. – ir Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų programoje) ir ne mažesnis nei 4,5 (koleginėse studijų programose). Minimalus konkursinis balas skaičiuojamas be papildomų balų, išskyrus tuos, kurie teikiami už dalyvavimą VILNIUS TECH klasių užsiėmimuose ir už „Ateities inžinerijos“ projekto įgyvendinimą. „Pirmuosius metus studijas kompensuojame 100 proc. Jeigu studento pasiekimų lygis būna tipinis arba puikus, tęsiame finansavimą tol, kol jis patenka į VF vietą arba baigia studijas. Taigi, beveik visi išankstinio priėmimo metu stojantys abiturientai studijuoja nemokamai, o stipendijos lėšų baigus studijas grąžinti nereikia“, – teigia ekspertė. Mokiniams, kurie bus atleisti nuo egzaminų dėl sveikatos sutrikimų, minimalus konkursinis balas negalios – jiems bus rengiami motyvaciniai pokalbiai. „Šie mokiniai nenukonkuruoja vaikų, kurie turi laikyti egzaminus – kadangi atleistųjų nuo egzaminų konkursinis balas skaičiuojamas iš metinių pažymių, todėl būna labai mažas. Motyvacinių pokalbių metu bus galima įžvelgti jų pasirengimą studijuoti ir suteikti stipendijas visai studijų kainai kompensuoti“, – priduria doc. dr. J. Rožėnė. Prašymų laukia iki birželio 15 d. Nemokamą išankstinio priėmimo prašymą galima užpildyti iki birželio 15 d. Jo metu stojantysis turi pateikti asmens dokumento kopiją, brandos atestatą ir jo priedėlio kopiją, jeigu mokyklą baigė anksčiau. Pasirašius Ketinimo studijuoti sutartį, bendrojo priėmimo metu belieka LAMA BPO sistemoje pirmuoju numeriu nurodyti pasirinktos studijų programos VF vietą, o antroje – VNF vietą. Daugiau informacijos rasite čia.

Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija įteikė premiją VILNIUS TECH  mokslininkų komandai – Kelių tyrimo instituto direktoriui dr. Ovidijui Šernui, direktoriaus pavaduotojai dr. Juditai Škulteckei ir Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros prof. dr. Audriui Vaitkui.  Tai – vienas svarbiausių nacionalinių mokslo įvertinimų technologinių mokslų srityje, skirtas už darbų ciklą „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams (2010–2024)“.  „Šis įvertinimas yra svarbus ne tik mūsų komandai, bet ir platesnei kelių inžinerijos bendruomenei. Jis parodo, kad ilgalaikiai taikomieji tyrimai, orientuoti į realias infrastruktūros problemas, gali turėti didelę praktinę reikšmę valstybei ir visuomenei. Tai taip pat yra paskatinimas tęsti darbus ir toliau ieškoti sprendimų, kurie padėtų kurti saugesnę, tvaresnę ir patvaresnę susisiekimo infrastruktūrą“, – sako Kelių tyrimo instituto mokslininkai.  Toliau su šia komanda kalbamės apie jų darbų ciklą – tokių tyrimų svarbą visuomenei, gamtai, technologinius pokyčius ir rezultatų taikymą praktikoje. – Apie ką yra jūsų darbų ciklas „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams (2010–2024)“, arba – kas yra tos integruotos ir tvarios konstrukcijos? Kodėl tai aktualu mūsų keliams, visuomenei? Šio darbų ciklo esmė – ieškoti sprendimų, kaip kurti patvaresnius ir aplinkai draugiškesnius kelius, kurie tarnautų ilgiau ir reikalautų mažiau priežiūros. Kai kalbame apie integruotas ir tvarias konstrukcijas, turime omenyje tokį požiūrį į kelių tiesimą, kai kelias vertinamas ne tik kaip asfalto sluoksnis, kurį visi matome. Tai visa sistema – nuo pagrindo sluoksnių ir naudojamų medžiagų iki jų elgsenos veikiant transporto apkrovoms, temperatūros svyravimams ar drėgmei. Integruotas požiūris reiškia, kad visi šie elementai projektuojami ir vertinami kaip viena visuma, siekiant kuo geresnio rezultato. Tvarumas šiame kontekste reiškia kelis svarbius dalykus: naudoti vietines ar antrines žaliavas, pavyzdžiui, perdirbtas medžiagas ar pramonės atliekas, mažinti triukšmą ir poveikį aplinkai bei didinti kelių ilgaamžiškumą, kad juos reikėtų rečiau remontuoti. Tai labai aktualu visuomenei, nes tvaresni keliai reiškia mažiau spūsčių dėl remonto darbų, mažesnį triukšmą gyvenamosiose teritorijose, efektyviau naudojamą valstybės biudžetą ir mažesnį poveikį aplinkai. – Darbų ciklas truko apie 13 metų – turint omenyje, kaip greitai keičiasi technologijos, tyrimams ir mokslui tai ilgas laiko tarpas. Kaip per šį laiką besikeičiant technologijoms, kito ir Jūsų tyrimo įrankiai, metodai? Kaip tai pakeitė tyrimų rezultatus? Per šį laikotarpį labai išaugo tyrimų apimtis ir jų taikymas realiomis sąlygomis. Jei iš pradžių daug tyrimų buvo atliekama laboratorijoje, tai vėliau vis daugiau dėmesio skyrėme bandomiesiems kelių ruožams, kur medžiagos ir konstrukcijos tikrinamos veikiant realioms transporto priemonių apkrovomis ir klimato sąlygomis. Per šiuos metus labai patobulėjo ir laboratorinė tyrimų įranga. Ji leidžia vis tiksliau įvertinti kelių tiesybos medžiagų savybes ir prognozuoti, kaip jos elgsis kelyje veikiant transporto apkrovoms, temperatūros svyravimams ar drėgmei. Lygiagrečiai tobulėjo ir tyrimų metodai pačiuose keliuose – atsirado daugiau galimybių vertinti dangos būklę, jos deformacijas, triukšmą ar kitus parametrus realiomis eksploatavimo sąlygomis. Per šį laiką taip pat atsirado daugiau galimybių tirti ir taikyti alternatyvias medžiagas, pavyzdžiui, perdirbtų padangų gumą, komunalinių atliekų deginimo metu susidarančius pelenus ir šlaką ar kitas pramonės gamyboje susidarančias šalutines medžiagas. Tiriant jų savybes ir poveikį kelių konstrukcijoms siekta rasti sprendimus, kurie leistų mažinti natūralių išteklių naudojimą ir kartu užtikrinti dangos patvarumą. Per 13 metų tyrimai tapo labiau orientuoti į praktinį pritaikymą, kai laboratoriniai rezultatai tikrinami realiose eksploatavimo sąlygose. – Kokie atradimai, sprendimai ir pačius nustebino, pradžiugino, pasirodė netikėti? Vienas iš labiausiai džiuginančių rezultatų buvo tai, kad dalis medžiagų, kurios anksčiau buvo laikomos atliekomis, gali sėkmingai būti panaudotos kelių tiesyboje. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad kelių konstrukcijose gali būti naudojama panaudotų padangų guma, komunalinių atliekų deginimo metu susidarę pelenai ir šlakas, taip pat kai kurios kitos antrinės žaliavos. Tinkamai parinkus jų kiekį ir technologiją galima ne tik sumažinti atliekų kiekį, bet ir pagerinti kai kurias kelio dangos savybes. Taip pat įdomių rezultatų davė tyrimai, susiję su kelyje susidarančio triukšmo mažinimu bei sprendimais, leidžiančiais dangai geriau atlaikyti intensyvias transporto priemonių apkrovas ir agresyvėjantį klimato poveikį. Tokie rezultatai parodė, kad inovacijos kelių sektoriuje gali būti ne tik technologinės, bet ir aplinkosauginės. – Kokie iššūkiai atliekant tyrimus buvo didžiausi? Kas padėjo juos įveikti? – Vienas didžiausių iššūkių buvo tai, kad daugelis nagrinėtų sprendimų buvo menkai tirti ir beveik nebuvo jų praktinės taikymo patirties. Dėl to teko spręsti nemažai mokslinių ir technologinių neapibrėžtumų. Kitas iššūkis – įrodyti, kad naujos medžiagos ar technologijos veiks ne tik laboratorijoje, bet ir realiose kelių eksploatavimo sąlygose. Todėl nemaža dalis tyrimų buvo susiję su prototipų kūrimu ir jų bandymais realiuose keliuose. Šiuos iššūkius įveikti padėjo stipri tyrėjų komanda, bendradarbiavimas su kelių sektoriaus institucijomis ir verslo partneriais bei ilgalaikis nuoseklus darbas. – Ar Jūsų tyrimų rezultatai pakeitė tai, kaip dabar Lietuvoje tiesiami keliai? Taip, dalis sukurtų sprendimų jau yra taikomi praktikoje. Pavyzdžiui, kai kurie tyrimų metu sukurti asfalto mišiniai, triukšmą mažinančios dangos, betono technologijos ar alternatyvių medžiagų naudojimo sprendiniai jau yra taikomi tiek įrengiant savivaldybių gatvės, tiek valstybinės reikšmės keliuose. Be to, tyrimų metu gautos žinios buvo panaudotos rengiant ir atnaujinant normatyvinius techninius dokumentus, kurie reglamentuoja kelių tiesybos medžiagas ir technologijas Lietuvoje. Tai reiškia, kad mokslinių tyrimų rezultatai prisideda prie sprendimų, kurie taikomi visos šalies mastu. Taip pat kviečiame skaityti. Prof. dr. Audrius Vaitkus, dr. Ovidijus Šernas ir dr. Judita Škulteckė parengė technologijos mokslų srities eksperimentinės plėtros darbų ciklą, kurį sudaro 6 nacionaliniai projektai, 30 užsakomųjų mokslo tiriamųjų darbų, 66 publikacijos, 18 patentų, užregistruotų Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure ir 2 patentinės paraiškos, pateiktos Europos patentų biurui. Darbų cikle sukurtas asfalto dangos konstrukcijų projektavimo modelio ir taikymo programinės įrangos paketas bei daugiau kaip 30 inovatyvių, išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų ir struktūrų, taikytinų kelių tiesimui ir priežiūrai. Tai leidžia spręsti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu aktualius automobilių kelių (gatvių) infrastruktūros srities iššūkius.