Atnaujintas VILNIUS TECH skaitmeninis dvynys – kviečiame išbandyti

Vasario 10, 2025
VILNIUS TECH akademinio miestelio veidas ir geografija pastaruoju metu pastebimai pasikeitė: atsinaujinome Saulėtekio ir Senamiesčio rūmus, steigiame naujus kompetencijų centrus ir laboratorijas, atidarėme Tvarumo centrą, Plytinės gatvėje išaugo nauji Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos laboratorijų ir mokomieji korpusai – inovacijų kūrimo klasteris. Vystome Linkmenų rūmų teritoriją, kurioje esantys istoriniai pastatai bus modernizuojami, o Antano Gustaičio aviacijos instituto komplekse planuojame atverti naują auditorijų korpusą studentams. Visi šie pokyčiai ir tolimesnė VILNIUS TECH plėtros perspektyva įkvėpė atnaujinti ir papildyti VILNIUS TECH skaitmeninio miesto 3D fotogrametrinį modelį (vaizdą ir turinį), kurį derėtų vadinti skaitmeniniu dvyniu.
 
Tai jau ketvirtoji šio modelio versija nuo 2016 m., kai tuometinio VGTU Saulėtekio miestelio fotogrametrinis realybės modelis buvo pirmąkart pristatytas universiteto bendruomenei. Dabar iš esmės atnaujintame VILNIUS TECH skaitmeniniame mieste – Saulėtekio, Plytinės ir Linkmenų rūmų teritorijos, kurios ateityje bus papildytos ir Vilniaus Senamiesčio rūmais bei Lietuvos jūreivystės akademijos teritorija Klaipėdoje.
 
Pirminė šio projekto paskirtis – atverti duris į naujos kartos informacinį portalą, skirtą studentams, universiteto padaliniams, tarnyboms ir svečiams. Paieškos zonos ir interesų taškai sutvarkyti, atsižvelgus į universiteto struktūrą. Jie pasiekiami per dvi turinio meniu grupes – rūmus ir padalinius. Pasirinkęs „Rūmai“, vartotojas akimirksniu „teleportuojamas“ į rūmų teritorijos geopoziciją Vilniaus miesto žemėlapyje ir gauna prieigą prie įvairiausios informacijos apie rūmų korpusus, jų paskirtį, juose įsikūrusius universiteto padalinius. Skiltis „Padaliniai“ padeda vizualiai surasti visų VILNIUS TECH struktūrinių padalinių vietas su tiksliais adresais, kontaktine informacija.  Vartotojų patogumui, fakultetai, studijų ir kūrybos centrai, direkcijos, laboratorijos, biblioteka, leidykla „Technika“, muziejus į modelio vaizdą įkelti vizualių žymių (logo) pavidalu, kad paieška ir navigacija būtų lengvesnė. Žinoma, nepamiršti ir visi studentų, darbuotojų bei svečių bendrabučiai – jiems skirta atskira meniu skiltis.
 
Kam gali pasitarnauti VILNIUS TECH skaitmeninis dvynys?
 

Modeliai su visa jų aplinka gali būti panaudoti realiems teritorijos priežiūros ir vystymo projektams, vizualiems eksperimentams, simuliacijoms ir žaidimams – tiek kasdieniniams ūkio reikalams, tiek mokymui ir studijoms. Pavyzdžiui, viena pagrindinių skaitmeninio 3D modelio paskirčių yra sukurti šiuolaikišką profesionalią aplinką VILNIUS TECH turto valdymo operacijoms atlikti. Modelis leidžia ne tik pamatyti valdomą turtą, bet ir atlikti jame visą spektrą virtualių eksperimentų: stebėti saulės kelią ir jo vizualiuosius efektus bet kokio sezono paros laiko tikslumu, „pasivaikščioti“ po miestelio teritoriją ir pastatų vidų (rekomenduojama išbandyti parinktį „3D turas AULA MAGNA“), atlikti ilgių, plotų ir tūrių matavimus bet kokioje pozicijoje, nes tai realus 3D modelis).
 
Modelį galima efektyviai naudoti naujų projektų vystymui – nuo architektūrinio konkurso iki tolimesnio projekto įgyvendinimo pagal tradicinius BIM scenarijus (3D, 4D, 5D modelių taikymo atvejai), turto valdymo ir  techninės priežiūros poreikių. Reikia tik fantazijos. Tai, kad svajonės yra įgyvendinamos, liudija į realybės modelį įkelti VILNIUS TECH studentų darbai. Vienas jų  – VINIUS TECH centrinių rūmų (S1) BIM modelis, kurio autorė Živilė Klibavičiūtė (SIMfm-17). Kitas darbas – SIMfm-23 grupės kompleksinis projektas „VILNIUS TECH Linkmenų rūmų I ir II korpusų rekonstrukcijos projektas, pritaikant I korpusą gyvenamajai paskirčiai“, kuris Lietuvos BIM Projektų 2024 Skaitmeninės Statybos konkurse laimėjo I vietą studentų darbų kategorijoje. Šio projekto ir kitų BIM modelių (Plytinės rūmų) vaizdus, integruotus į VILNIUS TECH skaitmeninio miesto modelį galima pamatyti skiltyje „BIM modeliai“.
 
Kur rasti atnaujintą skaitmeninį VILNIUS TECH?
 
Spauskite lokacijos ženkliuką www.vilniustech.lt viršutinėje meniu juostoje arba eikite į šią nuorodą: https://eu.opencitiesplanner.bentley.com/vilniustech/sauletekis
 
Dėkojame VILNIUS TECH skaitmeninio dvynio modelį kuriančiai, atnaujinančiai ir palaikančiai Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro komandai bei prie šio projekto realizacijos aktyviai prisidėjusiai AGAI Aerokosmoso duomenų centro komandai.

Nuotraukose – VILNIUS TECH skaitmeninis dvynys ir vienas iš jo kūrėjų Žygimantas Pagalys

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau