Stojantiesiems

Atvirosios prieigos savaitė spalio 24-30 dienomis

Spalio 24, 2016
Spalio 24-30 d. minima tarptautinė Atvirosios prieigos savaitė, kurios tikslas – supažindinti visuomenę, mokslininkus bei kitus akademinių bendruomenių narius su atvirosios prieigos iniciatyvomis ir paskatinti jose dalyvauti. Šiemet 9-osios Atvirosios prieigos savaitės šūkis yra „Open in Action“, – kviečiantis įsitraukti ir imtis veiksmų, iniciatyvos įgyvendinimui ir plėtojimui.
Atvirosios prieigos savaitės metu kviečiame dalyvauti projekto OpenAIRE organizuojamuose internetiniuose seminaruose:
  • Spalio 24 d. (pirmadienis):  12.00 val. "The fundamentals of Open Science".  Seminarą ves: Tony Ross-Hellauer (OpenAIRE, University of Goettingen), Paola Masuzzo (Ghent University) and Chris Hartgerink (Tilburg University);
  • Spalio 25 d. (antradienis): 12 val. “H2020 Open Access mandate for project coordinators and researchers”. Seminarą ves:  Eloy Rodrigues ir Pedro Principe (University of Minho);
  • Spalio 25 d. (antradienis): “Next Generation Repositories”. Seminaras apie naujosios kartos saugyklas. Vedėjai: Eloy Rodrigues, Kathleen Shearer ir Pandelis Perakakis.
    Registracija 11 val. seminarui >>>; Registracija 18 val. seminarui >>>
  • Spalio 26 d. (trečiadienis): 12 val. "Open Research Data in H2020 and Zenodo repository". Seminarą ves: Marjan Grootveld (DANS) and Krzysztof Nowak (CERN);
  • Spalio 27 d. (ketvirtadienis): 12 val. “Policies for Open Science: webinar for research managers and policy makers”. Seminarą ves: Marina Angelaki, Alma Swan (PASTEUR4OA) irTony Ross-Hellauer (OpenAIRE);
  • Spalio 28 d. (penktadienis): 12 val. "OpenAIRE guidelines and broker service for repository managers". Seminarą ves: Pedro Principe (University of Minho) ir Paolo Manghi (CNR/ISTI).
Galima dalyvauti viename, keliuose ar visuose internetiniuose seminaruose. Būtina išankstinė regsitracija >>>.
Daugiau informacijos apie atvirąją prieigą >>>
 
 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau