Stojantiesiems

Automobilių tikrinimo kampanijos rezultatai: tinkamos padangos, bet išsikrovę akumuliatoriai

Lapkričio 16, 2017
Lapkričio pradžioje didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyko saugaus eismo kampanija „Nustebink žiemą!“. Jos metu „Circle K“ degalinėse buvo nemokamai tikrinami automobilių akumuliatoriai, jų įkrovimas, žibintai, padangos, taip padedant vairuotojams geriau pasiruošti artėjančiai žiemai.

Per septynias kampanijos „Nustebink žiemą!“ dienas Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose esančiose „Circle K“ degalinėse buvo patikrinti 262 lengvieji automobiliai. Apibendrinus kampanijos rezultatus, renginio organizatoriai ir partneriai džiaugėsi didėjančiu mūsų šalies vairuotojų sąmoningumu ir tinkamu pasirengimu žiemai, nors turėjo ir pastabų.

„Nors Lietuvoje automobilių tikrinimo kampanija „Nustebink žiemą!“ buvo rengiama pirmą kartą, norinčių, kad jų automobilių būklę prieš žiemą įvertintų specialistai, netrūko, – mūsų šalies vairuotojų sąmoningumu džiaugėsi kampaniją organizuojančios „Getz Lithuania“ įmonės direktorius Simons Kozlinskis. – Latvijoje ši nemokama automobilių patikra itin populiari, išimtimi netapo ir Lietuva – patikros vietose dirbusiems Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros studentams ir dėstytojams darbo netrūko, o apibendrinant galiu pasakyti, kad kampanija praėjo itin sėkmingai ir vairuotojai turėjo galimybę geriau pasirengti artėjančiai žiemai.“

 
 
Pasak VGTU docento Vido Žuraulio, per septynias patikrinimo kampanijos dienas buvo patikrinti 262 automobiliai, kurių vidutinis amžius buvo 13 metų. Beveik visi automobiliai turėjo sumontuotas žiemines padangas ir tik 11 mašinų vis dar buvo su vasarinėmis padangomis. Taip pat tik penkių automobilių protektorius buvo mažesnis nei minimalūs žieminėms padangoms leistini 3 mm, o trylikai automobilių nustatyta, kad padangos turi didelius pažeidimus ir jas būtina keisti.

Bet kur kas daugiau pastabų sulaukė automobilių elektros įranga. Pasak V. Žuraulio, tik mažiau kaip pusė automobilių (118 arba 45 proc.) turėjo tvarkingą elektros sistemą. Net 107 automobilių savininkams buvo rekomenduota akumuliatorių papildomai įkrauti, o 37 – būtinai keisti. „Visos kampanijos metu ir nepriklausomai nuo miesto pastebėjome, kad vairuotojai aplaidžiai žiūri į automobilio akumuliatoriaus bateriją. Jie įsitikinę, kad kol automobilis užsiveda, tol viskas gerai. Akivaizdu, kad kai ateis tikrieji šalčiai, vėl turėsime akumuliatorių parduotuvių apgultį ir po nakties kiemuose likusius stovėti automobilius, – sako docentas V. Žuraulis. – Tad daugumai vairuotojų rekomendavome bent jau įkrauti akumuliatoriaus bateriją, kad šaltyje jų nelauktų nemalonus netikėtumas, kai pačiu netinkamiausiu metu nepavyksta užvesti automobilio.“

Tikrinant automobilių žibintus nustatyta, kad 177 automobilių žibintų šviesų aukštis buvo tinkamas, 29 automobiliuose jis buvo per aukštai, 56 – per žemai. 28 patikrintiems automobiliams rekomenduotas žibintų poliravimas, 6 – keitimas. Be to, ne vienas vairuotojas prisipažino apsilankęs būtent dėl žibintų patikros, nes šviesos ryškumo nustatymui reikalinga speciali įranga.

Apibendrindamas Lietuvoje atliktos automobilių patikros rezultatus, VGTU atstovas pabrėžė, kad ši kampanija yra savanoriška, todėl galima daryti prielaidą, kad didžioji dalis patikrinime apsilankiusių vairuotojų rūpinasi savo automobilio technine būkle ir saugumu, tad gauti rezultatai galimai neatspindi realios šalies lengvųjų automobilių parko techninės būklės. Šiuos ir kitus papildomus duomenis (žibintų veikimas, naudojamų padangų dydžiai ir kt.) VGTU specialistai rinko papildomiems Lietuvos automobilių parko tyrimams.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau