Kiekvienas 100 dolerių, išleisti aviacijai, sukuria kitus 325 dolerius, o šiame sektoriuje sukurtos 100 darbo vietų ilgainiui paskatina 610 kitų naujų darbo vietų atsiradimą – tokia statistika, verčianti atsigręžti į aviacijos sektorių, skambėjo vakar vykusiame pirmajame Lietuvoje aviacijos forume, kurio vienas iš partnerių – šios srities specialistus Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI) rengiantis Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).
„Kai prieš tris su puse metų atvykau dirbti į Lietuvą, nebuvau nusiteikęs labai optimistiškai. Visgi, žiūrėdamas iš dabartinės perspektyvos, galiu drąsiai teigti, kad matau šviesią Lietuvos aviacijos ateitį“, – sostinėje esančiame viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“ sakė „Turkish Airlines“ atstovas S.H. Binyar.
Pasak jo, šiai kompanijai pradedant veiklą Lietuvoje, didžiausiu privalumu tapo kvalifikuotas personalas. Negana to, daugiau kaip pusė lietuvių kalba bent dviem užsienio kalbomis, todėl jie tampa tikrai patraukliais tarptautinės darbo rinkos dalyviais. Kadangi pasaulinis aviacijos verslas, vertas 700 bilijonų eurų, plečiasi, kvalifikuotų specialistų poreikis vis auga.
„Jei gatvėje paklaustumėte žmonių, ką žino apie Lietuvos aviaciją, daugelis prisimintų nebent „Air Lituanica“ bankrotą. Nors vis dar gajus įvaizdis, kad Lietuvoje aviacijos praktiškai nėra, tai tikrai nėra tiesa. Šaliai tikrai nėra būtina turėti nacionalinį vežėją, kad taptų reikšmingu veikėju aviacijos rinkoje“, – įsitikinęs „Avia Solutions Group“ atstovas Daumantas Lapinskas.
Šio konferencijos pranešėjo teigimu, aviacija turi neabejotinai didelę įtaką kitoms verslo šakoms: ypač verslo, laisvalaikio turizmui, o tai yra glaudžiai susiję su šalies pasiekiamumu, įvaizdžiu. Taip pat aviacija nėra susijusi tik su keleivių bei krovinių pervežimu, bet apima ir daugybę kitų sričių. Juk tam, kad lėktuvai skraidytų, reikia ir orlaivių priežiūros, lakūnų ruošimo, IT sprendimų specialistų.
Žinoma, kaip teigia D. Lapinskas, norint aviacijos užtikrinti aviacijos klestėjimą Lietuvoje, neužtenka vien palankios geografinės padėties: tam reikia daugiau investuoti į kvalifikuotų specialistų rengimą, infrastruktūros vystymą, pasiūlyti konkurencingus atlyginimus. Kaip viena iš kelių ekspertas nurodė ir angarų , gamybinių pajėgų plėtrą – čia mus stipriai pralenkė kaimynai lenkai, sėkmingiau įsisavinę Europos Sąjungos lėšas.
„Šis forumas yra vienas iš būdų formuoti bendrą pramonės plėtros viziją, pradėti dialogą tarp skirtingų sektorių atstovų ir pasidalyti atsakomybės sritimis. Lietuvos aviacijos ateitis yra šviesi, o dangus žydras“, – optimistiškų prognozių negailėjo D. Lapinskas.
Jam pritarė ir „Lithuanian Airports“ atstovė Jūratė Baltrušaitytė, pastebėjusi, jog Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius per pastaruosius keletą metų ženkliai išaugo net neturint nacionalinio vežėjo, o Lietuvos aviacijos rinka demonstruoja geresnius rezultatus nei Estija ir Latvija, suteikiama vis daugiau naujų skrydžių krypčių.
Kaip rodo statistika, vien Europos Sąjungos oro sektoriuje sukurta 8 milijonai darboviečių, o jos oro transportu per metus pasinaudoja daugiau kaip 1,6 milijardo keleivių.
„Oro Navigacijos“, kuri bendradarbiauja su VGTU ruošiant aviacijos specialistus, atstovas Vaidotas Kondroška neabejoja, kad norint stiprinti Lietuvos pozicijas Europos danguje, būtinas tiek regioninis, tiek lokalus bendradarbiavimas: „Svarbu sumažinti šio sektoriaus fragmentaciją – šiuo metu vien Europos Sąjungoje skrydžių valdymą užtikrina 60 regioninių skrydžių centrų, kai jų galėtų būti dvigubai mažiau. Svarbūs momentai yra ir skrydžių saugos gerinimas, neigiamos įtakos aplinkai sumažinimas, pralaidumo didinimas bei, žinoma, ilgalaikis oro veiklos planavimas – taip mūsų valstybei atsiras daugiau vietos Europos danguje“.
Galerija
