Stojantiesiems

Baigiamųjų darbų gynimas Mechanikos inžinerijos katedroje stebino komisiją

Birželio 29, 2016
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Mechanikos inžinerijos katedroje jau trečius metus iš eilės tęsiami neįprasti bakalauro baigiamųjų darbų gynimai. Šiemet vertinimo komisiją studentai stebino pasirinktų temų įvairove, tinkamu jų išpildymu, kai kurie studentai patys padarė ir pristatė savo suprojektuotų objektų prototipus. Buvo pristatyti du jungtiniai baigiamųjų darbų projektai. Baigiamiesiems darbams vadovavo Mechanikos inžinerijos katedros profesorius dr. V. Mokšin, docentai dr. A. Kilikevičius ir dr. R. Urbanavičius, lektorius A. Gedvila.
 
Studentas Pijus Leonavičius pristatė suprojektuotą 6U dydžio nano palydovo korpuso koncepcinį modelį. Korpusą sudaro šešios kameros, į kurias montuojami palydovui reikalingi elementai, pasirinkta medžiaga – aliuminio lydinys, sumažinantis nano palydovo svorį ir tinkantis specifinei darbinei aplinkai. Pristatyti konstrukcijos skaičiavimų ir modeliavimų rezultatai, daugiausiai dėmesio skirta įtempiams, poslinkiams, vibracijoms (ypač pakilimo metu), jungiamiesiems konstrukciniams elementams. Šis darbas svarbus dar ir tuo, kad Lietuva įsibėgėja į kosmosą paleisdama savo mažuosius palydovus.
 
Pristatytas masinės gamybos elementų surinkimo pusautomatis. Studentas Tomas Aksenavičius suprojektavo medicinoje naudojamų kvėpavimui skirtų vamzdelių surinkimo įrenginį, kuriuo sumažinamas žmogaus darbas ir lengviau išsaugoma sterili darbo zona. Pusautomatis yra ne tik suprojektuotas, bet ir surinktas. Šiuo metu testuojamas ir greitu metu bus naudojamas gamyboje UAB ,,Intersurgical“, kurioje studentas dirba.
 
Baigiamajame bakalauro darbe studentas Edvinas Remeika projektavo roboto humanoido ėjimo mechanizmą. Šis ėjimo mechanizmas pritaikytas nedidelių matmenų robotui humanoidui, kuris gali eiti lygiu paviršiumi. Struktūra optimizuota, kad atlaikytų veikiančias jėgas ir gaminant būtų sunaudota kuo mažiau medžiagos. Jutikliai, servo varikliai, jungiamieji elementai perkami, o kitos dalys spausdinamos 3D spausdintuvu. Studentas komisijai pateikė paties surinktą vieną roboto koją.
 
Studentas Dominykas Žičkus pristatė 3-ios kartos propelerio projektą. Propeleris keičia savo atakos kampą priklausomai nuo sukimosi greičio ir turi susilenkimo funkciją. Jis skirtas lengviesiems bepiločiams orlaiviams. Šiuo metu rinkoje dar nėra propelerio analogo studento pasiūlytam variantui.
 
Suprojektuotas 50“ jachtos modelio korpusas. Studentas Matas Buzys sprendė uždavinį, kaip sumažinti radijo bangomis valdomos jachtos korpuso pasipriešinimą vandeniui, todėl pagrindinis dėmesys buvo skirtas geometrinei korpuso formai. Studentui pavyko pritaikyti NACA profilį taip, kad jis tiktų tokio tipo laiveliams. Vandens pasipriešinimą pavyko sumažinti apie 30 %. Toks rezultatas yra naudingas radijo bangomis valdomų jachtų lenktynėse dalyvaujantiems sportininkams, o mažytis 3D spausdintuvu atspausdintas korpuso modelis pristatymo metu plaukiojo nedidelėje vandens talpykloje.
 
Pirmasis jungtinis projektas buvo skirtas nepilotuojamo orlaivio projektavimui. Trys studentai kūrė ir modeliavo šias dalis: Laurynas Bakas – lonžeroną, Manvydas Starkus – sparnuotę, Denisas Degtiarenko – važiuoklę. Buvo siekiama pagerinti šių dalių aerodinamines savybes ir pritaikyti serijinei nepilotuojamųjų orlaivių gamybai.
 
Antrojo jungtinio projekto metu studentai Justas Šimuliūnas ir Robertas Skalskas modernizavo Gühring Automation WM227 stakles ir perdarė jas į koordinatinę matavimo mašiną. Suprojektuoti papildomi mechaniniai elementai, pritaikyta programinė įranga. Pradėta praktinė šių Mašinų ir technologijų laboratorijoje esančių staklių modernizacija.
 
Gintautas Savickas suprojektavo 3D delta tipo spausdintuvą, Vitali Gvazdzeuski sukūrė automatines žaliuzes, skirtas gamybos įmonių langams, Andrius Vinkevičius pateikė 20 tonų vikšrinio ekskavatoriaus kasimo kaušo greitos jungties projektą. Eimantas Vengris projektavo plasnojantį mechanizmą, atkartojantį paukščio – vanago – judesius. Studentas pats sukonstravo ir pademonstravo šio mechanizmo prototipą.
 
Komisijos pirmininkas UAB ,,Abplanalp Engineering“ technikos direktorius Viktor Perfilov pastebėjo, kad anglų kalba studijas pasirinkę studentai demonstruoja puikius inžinerinius įgūdžius ir kelia mechanikos fakulteto ir viso universiteto lygį. Jis džiaugėsi, kad pirmą kartą buvo pristatyti du jungtiniai projektai. Tokio tipo baigiamieji darbai populiarūs užsienio universitetuose. Komisijos nariai pakvietė studentus tęsti studijas magistrantūroje.
 
Straipsnį parengė:
Ieva Švagždytė
Mindaugas Jurevičius
Mechanikos inžinerijos katedra

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau