Stojantiesiems
  • Universitetas
  • Naujienos ir įvykiai

Baltijos (Baltic FAB) bei Europos centrinio (FABEC) funkcinių oro erdvės blokų iniciatyva – 2021 m. rugsėjo 22-23 dienomis Vilniuje vyks tyrimų dirbtuvės

Sausio 18, 2021

Klimato kaitos daroma įtaka visam pasauliui verčia kiekvienos industrijos atstovus ieškoti naujų sprendimų, leidžiančių prisitaikyti prie pokyčių bei veikti tvariau ir ekologiškiau. Mes, aviacijos atstovai, taip pat esame įpareigoti išsiaiškinti, kaip galime sumažinti anglies dvideginio išmetimo kiekį bei susidoroti su vis dažniau kylančiomis orų prognozavimo problemomis. 
Baltijos (Baltic FAB) bei Europos centrinio (FABEC) funkcinių oro erdvės blokų iniciatyva 2021 m. rugsėjo 22-23 dienomis Vilniuje vyks tyrimų dirbtuvės, skirtos klimato kaitos klausimams nagrinėti. Šiame forume galėsime susipažinti su moderniausiomis aviatechnologijomis, vystančiomis ekologišką aviaciją, bei pristatyti savo tyrimus šia tema. Tai yra puiki proga pristatyti save ir savo idėjas akademinei bendruomenei.
Sudomio? daugiau informacijos elektroniniu paštu – agai@vilniustech.lt

The impact of climate change on the world is forcing every industry to find new solutions to adapt to change and to be more sustainable and environmentally friendly. We, the aviation industry, also have a responsibility to find out how we can reduce our carbon footprint and deal with the growing problems of weather forecasting.
Baltic FAB and FABEC are continuing the series of successful annual research workshops with a forum in September 2021 dedicated to climate change, and the role played by air navigation services in collaboration with industry partners to deliver sustainable aviation services for European citizens. In this forum, we will be able to get acquainted with the most modern aviation technologies developing green aviation and present our research on this topic. This workshop on climate change is an excellent opportunity to introduce yourself and your ideas to the academic community.
Interested ? more information e-mail by mail – agai@vilniustech.lt
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau