Aviamodeliavimu susidomėjo dar mokykloje
Aviacijos mechanikos inžinerijos ketvirto kurso bakalauras Povilas Karalkevičius aviacija susidomėjo dar besimokydamas mokykloje. Jis šeštoje klasėje pradėjo lankyti kosminio modeliavimo būrelį, konstravo bepiločius, radijo bangomis valdomus lėktuvus. „Aviaciją įsivaizdavau iš bepiločių orlaivių perspektyvos, todėl niekur toli nesiblaškydamas, kryptingai siekdamas savo tikslo įstojau į VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutą. Tai buvo geriausias pasirinkimas, nes institutas vykdė bepiločių orlaivių veiklą. Mano svajonės ir mintys visą laiką buvo siejamas su šia sritimi, atradau savo vietą“, – prisimena P. Karalkevičius.
Dar mokykloje Povilas pasižymėjo kaip perspektyvus aviamodelių konstruktorius: jis tapo Lietuvos kosminio modeliavimo rinktinės nariu, dalyvavo Europos ir pasaulio kosminių modelių čempionatuose. 2015 m. Europos kosminio modeliavimo čempionate laimėjo pirmą ir trečią vietas skirtingose asmeninėse jaunių įskaitose. Jau būdamas antro kurso studentu, 2018 m Lenkijoje vykusiame Pasaulio kosminio modeliavimo čempionate užėmė 4-ą vietą, vos kelių raketos skrydžio sekundžių pritrūko iki prizinės vietos. Ne vieną laimėjimą pasiekė ir respublikiniuose kosminių modelių varžybose. „Raketų, raketoplanų modelius konstruodavau Lietuvos moksleivių neformalaus švietimo centre, varžybose dalyvaudavau ir asmeninėse, ir komandinėse įskaitose“, – sako Povilas.
Karantinas paskatino drąsiau fantazuoti
Pasak Povilo, Lietuvoje ir pasaulyje bepiločių orlaivių sritis sparčiai vystosi, vis drąsiau kalbama apie bepiločius taksi, skraidančius autonominius lėktuvus, kurie galėtų pakeisti pilotų funkcijas ar palengvintų jų darbą: „Vis daugiau Lietuvos įmonių pritaiko bepiločius orlaivius savo veikloje. Vilniuje karantino metu parkuose viešąją tvarką stebi bepiločiai orlaiviai. Matau plačias jų pritaikymo perspektyvas. Karantinas paskatino fantaziją, juk dar prieš kelis mėnesius net negalėjome įsivaizduoti, kad virš miesto skraidytų bepiločiai „tvarkdariai“. Jei ne karantinas, ši programa būtų įgyvendinta daug vėliau.“ Iš kitos pusės, karantinas apribojo praktinius darbus VGTU AGAI bepiločių orlaivių laboratorijoje. Studentas nesitikėjo, kad bakalauro darbą teks rašyti ir atsiskaityti nuotoliniu būdu. Žinoma, brėžinius ir aprašymus jis gali daryti namuose, tačiau vėlesniam laikui nusikėlė naujų projektų vystymas laboratorijoje.
Gavęs bakalauro diplomą, Povilas tikriausiai ir toliau tęs magistro studijas VGTU, gilinsis į bepiločių orlaivių sritį.
Energija iš saulės, sparnai iš paukščio
Pirmame kurse Povilas kartu su AGAI komanda projektavo ir gamino saulės energija varomą bepilotį lėktuvą „Solarwing1“, vėliau buvo sukurta antroji versija „Solarwing2“. Naujojo prototipo aerodinaminė schema – beuodegis skraidantis sparnas, neturintis vertikalių aerodinaminių plokštumų. Tokia schema leidžia efektyviau išnaudoti sparno paviršių saulės elementų montavimui ir pasižymi aukštomis aerodinaminėmis charakteristikomis. Vasarą sėkmingai išbandžius orlaivį, nuspręsta projektą tęsti, išsikelti sudėtingesnius tikslus. Tai pirmasis ir vienintelis Lietuvoje, fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing2“ prototipas, paremtas paukščio skrydžio aerodinaminiais principais. Pirmasis orlaivis galėjo skristi 8 valandas, o antruoju buvo siekiama patobulinti naudojamas technologijas ir ilginti skrydžio laiką, kad aparatas galėtų skristi visą parą.
Pastebėjo NASA mokslininkai P.Karalkevičius pasakoja, kad skraidančio sparno tipo bepilotį orlaivį anksčiau tyrė NASA mokslininkas Albion H. Bowers kartu su studentais. Kai lietuviai į internetą įkėlė vaizdo medžiagą apie „Solarwing2“, NASA mokslininkai pastebėjo jų darbą. Taip sutapo, kad tuo metu P. Karalkevičius su šeima planavo kelionę į JAV – Povilas pagalvojo, kodėl nepabandžius susitikti? NASA mokslininkas Albion H. Bowers maloniai sutiko surengti susitikimą su keliais studentais, buvo labai įdomu pasikeisti žiniomis. „Smagu, kad amerikiečiai atkreipė dėmesį ir daugiau sužinojo, kad ir Lietuvoje rimtai dirbama su skraidančiais bepiločiais ir bandoma pritaikyti juos įvairiems tikslams“, – džiaugiasi Povilas.
Šiais metais kuriamai trečiajai versijai pasirinkta klasinio tipo lėktuvo schema su sparnais, uodega ir stabilizatoriumi. „Ši schema populiaresnė, labiau pritaikoma kaip darbinis arkliukas – paprasta naudoti, su saulės baterijomis apartas galėtų išsilaikyti visą dieną. Kadangi orlaivis gali skristi ilgai, jį būtų galima pritaikyti žvalgybos operacijose stebint dideles teritorijas. Su nauja bepiločio versija bus siekiama įdarbinti ir terminius oro srautus – panaudojant nuo žemės kylantį įšilusį orą orlaivis galėtų skristi dar ilgiau“, – pasakoja ketvirtakursis.
Bepilotis orlaivis perskrido Lietuvą
Pernai P.Karalkevičiaus sukonstruotas skraidančio sparno tipo bepilotis orlaivis „MiniWing“ perskrido Lietuvą ir įveikė 397 km atstumą. Šio aparato skrydžiu VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutas pažymėjo Lietuvos aviacijos šimtmetį ir norėjo išbandyti komunikacijos, ryšio ir kitas orlaivio sistemas realiomis sąlygomis bei įgyti patirties skraidinant bepilotį orlaivį dideliu atstumu. Studentų komanda turėjo suplanuoti vietas, kuriuose lėktuvas saugiai nusileistų pakeisti akumuliatorių, reikėjo laikyti ir kitų bepiločių aparatų skraidymo taisyklių.
Institutas, norėdamas įprasminti skrydį, nusprendė paminėti garsius Lietuvos aviatorius ir praskristi virš jų gimtinių. Orlaivis pakilo iš VGTU AGAI priklausančio aerodromo Kyviškėse, per Birštoną skrido iki Antano Gustaičio gimtinės Obelinės kaimo Marijampolės rajone. Toliau kirto Nemuną ties Jurbarku, skrido lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtinių link. Orlaivis kelionę baigė Nidoje prie memorialo, skirto Lietuvos sklandytojams.
Bepilotyje orlaivyje sukonstruota 4G ryšio valdymo sistema leido jį valdyti internetu iš bet kurio pasaulio taško, buvo transliuojamas vaizdas iš orlaivyje sumontuotos vaizdo kameros. P. Karalkevičius apgailestauja, kad šiais metais buvo planuota su „Solarwing3“ pakartoti maršrutą be nusileidimo visą dieną, bet planus pakoregavo karantinas: „Kadangi bandymas nusikelia vėlesniam laikui, galbūt būsimi VGTU AGAI pirmakursiai spės prisidėti prie šio projekto vykdymo.“
Studentų darbuose pritaikomos gynybos technologijos
Labai svarbu, kad studentų darbai neliktų nepastebėti, iš instituto laboratorijų pasiektų valstybines institucijas ir verslo įmones, būtų pritaikyti praktiniams tikslams. Praeitų metų rudenį vyko Lietuvos gynybos technologijų kūrybos stovykla „Delta navy“, kurioje buvo sukurti produktų prototipai: lazerinės komunikacijos tarp laivų sistemos, dronų ir personalo bei jo resursų valdymo sistemos.
Tarp dalyvių – dvi komandos iš VGTU AGAI. Pagrindinė Krašto apsaugos ministerijos įsteigta 1 tūkst. eurų vertės premija atiteko komandai „VGTU-AGAI2“, kuri sukūrė unikalius sprendimus optinės komunikacijos sistemai, padedančiai keliems laivams bendrauti tarpusavyje, kai draudžiamas ar negalimas radijo ryšys. Antroji vieta ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkų klubo įsteigtas 500 Eur. prizas atiteko P. Karalkevičiaus vadovaujamai komandai „VGTU AGAI1“ už sukurtą bepiločių orlaivių sistemą, skirtą paieškos ir gelbėjimo darbams jūroje.
„Bepiločiu orlaiviu galima stebėti pasienį ir kitus objektus, ieškoti dingusių, pasiklydusių žmonių, pritaikyti žemės ūkyje, kai reikia apžvelgti didelius pasėlių plotus. Tikiuosi, kad instituto laboratorijoje gimusios studentų idėjos, įdėjus daugiau darbo, galėtų tapti plačiai pritaikomais bepiločiais orlaiviais“, – įsitikinęs Povilas Karalkevičius.
Galerija
