Stojantiesiems

BIM – kur ir kodėl verta tai studijuoti?

Sausio 26, 2016
Tik šį rudenį Vilniaus Gedimino technikos universitete pasiūlytos Statinio informacinio modeliavimo magistrantūros studijos. Gausiai į šią studijų kryptį susirinkę studentai neseniai išlaikė pirmąją savo sesiją. Universiteto Statybos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Juozapaitis sako, jog nuo vasaros greičiausiai bus pasiūlyti ir pusmečio trukmės kursai, kuriuos galės lankyti visi, siekiantys išmokti dirbti su BIM, tačiau nepageidaujantys grįžti į universiteto suolą.
 
D. Gedvilas: darbo jiems ilgai neteks ieškoti
 
„Ši magistrantų grupė – tai nauja statybos inžinierių karta, kuri keis viso šalies statybos sektoriaus darbo metodus. Sudalyvavęs šių studentų egzamine įsitikinau, kad į rinką įsilies gerai paruošti specialistai, kuriems darbo paieškos neužtruks. Viliuosi, kad dauguma šių žmonių liks dirbti Lietuvoje ir taip prisidės prie statybų pažangos mūsų valstybėje, prie sektoriaus konkurencingumo stiprinimo“, – stebėjęs pirmąjį šios studentų grupės egzaminą sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
 
Studijų programos tikslas – suteikti specializuotų inžinerinių žinių ir suformuoti gebėjimus, reikalingus statinio projekto BIM rengimo funkcijoms atlikti.
 
Šioje studijų programoje šiuo metu mokosi 15 studentų.
 
 VGTU Statybos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Juozapaitis pasakoja, jog siekiant pagilinti žinias BIM srityje yra dvi galimybės.
 
„Norintieji gali kelti savo kvalifikaciją specialiuose kursuose. Na, arba jeigu nori paaukoti tam daugiau laiko, gali antrą kartą stoti į magistrantūrą“, – sakė prof. dr. Algirdas Juozapaitis.
 
Jis teigė, jog ir į bakalauro studijas įterpta šiek tiek mokymo apie BIM – statinių informacinį modeliavimą.
 
„Tačiau noriu pabrėžti, jog baigusieji bakalaurą nėra specialistai. Ypač jei kalbame apie projektavimą. Antrojoje pakopoje jie sužino daugiau ir tie, kurie nori būti specialistais būtent BIM srityje, stoja į šią studijų programą. O tie, kurie tiesiog norėtų pakelti savo kvalifikaciją, jau netrukus galės lankyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto organizuojamus kursus“, – pridūrė Statybos fakulteto dekanas.
 
Tikėtina, jog galimybė lankyti šiuos kursus rasis dar iki vasaros, jei ne, tuomet – nuo rudens.  Prof. dr. Algirdas Juozapaitis žada dėstytojų iš užsienio.
 
BIM studijos – vienintelės visose Baltijos šalyse
 
Prof. dr. Algirdas Juozapaitis teigė, jog Aplinkos ministerija jau turi BIM skirtą skyrių, Vyriausybė yra sukūrusi tam skirtą darbo grupę, egzistuoja viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“. Taigi tų, kurie stengiasi, kad naujesnės statybų technologijos greičiau prasiskintų kelią ir taptų visuotinai naudojamos – gausu.
 
„Kuo toliau, tuo daugiau statybos specialistų turės prisitaikyti prie darbo metodų ir aplinkos pokyčių. Iki šiol BIM elementus naudojančios įmonės darbuotojus mokė savo iniciatyva, tačiau ši studijų programa leidžia tikėtis, kad stiprius pagrindus būsimieji specialistai įgis dar studijuodami. VGTU pirmasis pasiryžo ruošti BIM projektų vadovus ir ši programa sulaukė didžiausio susidomėjimo tarp stojančiųjų. Esu įsitikinęs, kad netrukus panašias studijų programas siūlys ir kitos mokymų institucijos, o rengimas dirbti BIM aplinkoje bus sustiprintas ir bakalauro studijose“, – pridūrė D. Gedvilas.
 
Europoje ši sistema, prof. A.Juozapaičio teigimu, irgi dar nėra suvienodinta, tačiau progresu šioje srityje Lietuva išsiskiria ryškiausiai iš visų Baltijos šalių.
 
„Užsienyje, Skandinavijos šalys, Korėjoje tavęs nepriims darbuotis, jei nežinai, kas yra BIM, – atskleidė profesorius. – Tačiau mes nesame atsilikę, o VGTU Statybos fakultetas kol kas vienintelis Lietuvoje, ir net baltijos šalyse rengia tokius specialistus.“
 
VGTU Statybos fakulteto docentas, Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro direktorius bei šios studijų programos autorius Vladimiras Popovas teigė, jog šioje programoje studijuoja motyvuoti studentai ir grupės mažėjimas nesusijęs su ką tik praūžusia sesija – tiek žmonių atkrito dėl asmeninių aplinkybių.
 
„Statinių informacinio modeliavimo mokosi studentų grupė – įstojo 20 žmonių, dabar „gyvų“, besimokančių liko 15. Vieni nepasirašė sutarties, kiti pasiėmė akademines atostogas. Tačiau tai vis tiek dvigubai daugiau, nei planavome į šią grupę priimti“, – sako doc. V. Popovas.
 
Galės būti „rišamoji grandinė“ bendrovėje
 
Šias studijas baigę studentai galės dirbti skaitmeninės statybos vadovais arba koordinatoriais.
 
„Priklauso, kokiose pareigose žmogus dirbs: ar pas statytojus-užsakovus, projektuotojus, ar pas rangovus, ar pas turto valdytojus – sfera tikrai pakankamai plati. Šios programos tikslas yra parengti pakankamai universalų specialistą, kuris turės žinių ir apie metodologiją, apie procesus, apie tai, kaip dirbti su naujo tipo technologija (kuri paremta 3D erdviniu modeliavimu, informacijos kaupimo per erdvinį modeliavimą)“, – pasakojo VGTU dėstytojas ir šios studijų programos kūrėjas.
 
Jis pridūrė, jog BIM specialisto užduotis – kad visiems pakaktų informacijos, susijusios su statomu objektu, ji būtų legvai pasiekiama, kad visi galėtų ją maksimaliai išnaudoti.

„Pirmąjį semestrą jų programa sutelkta į bendrų procesų apžvalgą, standartų nagrinėjimą. Taip pat – į pirmos stadijos projektavimą. Studentai rengia du kursinius projektus ir atsiskaitinėja. Prieš porą dienų išlaikė paskutinį egzaminą, dabar jiems beliko tik magistrinio darbo pirmosios dalies ataskaita“, – sakė V. Popovas.

 
Visi iš šių studentų VGTU universitete yra baigę bakalauro studijas.
 
Svarbiausia – kad visi statybų dalyviai bendradarbiautų
 
„Studentų specialybės – labai įvairios: yra konstruktorių, yra architektūros inžinerijos, statybų technologijos vadybos specialistų. Viso statybos proceso atstovai: pradedant projektavimu ir baigiant naudojimu“, – sakė V. Popovas.
 
VGTU dėstytojas pridūrė, jog baigę studijas šios programos studentai galės būti kaip „rišamoji grandinė“ įmonėje, kurioje trūksta įgūdžių ir žinių, kaip dirbti su BIM.
 
„Šiuolaikinės kompiuterinės priemonės leidžia virtualiai modeliuoti objektus ir elgtis su jais kaip su realiais objektais. Pagrindinė problema šiandien – užtikrinti mainus tarp visų statybos dalyvių – kad jie bendradarbiautų, o ne dirbtų kiekvienas atskirai“, – toliau pasakojo V. Popovas.
 
Jo teigimu, skaitmeninio modelio forma taip pat naudojama procesams statyboje organizuoti.
 
„Yra daug simuliacijos elementų, galima, pavyzdžiui, demonstruoti kokią nors realaus objekto animaciją. Pasitelkus BIM lengviau sekti technologinius grafikus, tiekimo grandinę ir taip toliau. Šios naujosios technologijos reikalauja bendradarbiavimo“, – sakė VGTU dėstytojas.
 
Kaip jau minėta, į šią studijų programą priimta daugiau studentų, nei iš pradžių planuota, vyko konkursas.
 
„Vietoje 8 žmonių priėmėme 20. Tačiau tas branduolys, kuris išliko – jie atėjo studijuoti. Yra žmonių, dirbančių ne Vilniuje ir kasdien važinėjančių. Kitais metais galbūt bus suformuotos dvi studentų grupės“, – svarstė V. Popovas.
 
Jis taip pat patvirtino, jog universitetas planuoja organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus visiems, norintiems išsamiau susipažnti su BIM. Pabaigę šiuos kursus gaus tai patvirtinantį sertifikatą, tačiau svarstoma ir apie atestaciją.
 
Šie kursai bus paremti magistrantūros programos pagrindu. Taip pat svarstoma, galbūt universitete bus įsteigta daugiau mokymo programų, specialybių, kuriose bus dėstomi ir skaitmeninio modeliavimo pagrindai.
 
 
Straipsnį parengė Inga Labutytė-Atkočaitienė 
Statybunaujienos.lt

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau