Stojantiesiems

Choro „Gabija“ tradicijos gyvos jau pusę amžiaus

Rugsėjo 29, 2014
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ šiemet atšventė penkiasdešimties metų jubiliejų. Per pusę amžiaus prigijo choristų tradicijos, kurios aktyviai palaikomos iki šiol.
 
Viena jų – vasaros stovykla VGTU mokomųjų praktikų bazėje Aukštadvaryje. Šiemet be tradicinių linksmybių – maudynių Skrebio ežere, žvaigždžių skaičiavimo, pietų, virtų ant laužo, vestuvių ir gimtadienių paminėjimų, sporto varžybų, kūrybiškų užduočių bei dainų, „Gabijos“ jubiliejus buvo įamžintas pastatant naują deivės Gabijos skulptūrą-stabą. Ja pasirūpino patys choristai – trys kolektyvo alumnai pagamino ir į Aukštadvarį atgabeno žmogaus ūgio medinę skulptūrą. Taip pat dainininkai, minėdami kolektyvo penkiasdešimtmetį, pasodino liepą, įamžinančią šį gražų skaičių.
 
Paskutinį vasaros savaitgalį įvyko ir pirmus metus chore dainuojančių „dermavonė“ – krikšto sutvirtinimas. Tam kad galėtų jį gauti, choristai turėjo atlikti ne vieną vyresniųjų užduotį bei išpažindami savo nuodėmes klūpėdami ant kelių nueiti iki Gabijos skulptūros ir ten prisiekti jai amžiną ištikimybę.
 
Apie nemarias „Gabijos“ tradicijas bei penkiasdešimt kolektyvo metų choro vadovė Rasa Viskantaitė pasakojo ir LRT radijo stoties „Klasika“ eteryje skambėjusioje laidoje „Muzikinis pastišas“. Šiam interviu iš LRT archyvų buvo paimtas ir skaitmenizuotas „Gabijos“ kompaktinis diskas, tad dabar klausantys radijo stoties „Klasika“ turi galimybę išgirsti ir VGTU choro dainų.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau