Miestai – didžiausi iššūkiai ir didžiausios galimybės
Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos duomenimis, šiandien net 3,5 milijardo žmonių gyvena miestuose. Nors jie užima vos 3 % pasaulio sausumos, būtent miestuose sugeneruojama iki 95 % transporto ir energetikos sektorių CO₂ emisijų. Prognozės rodo, kad iki 2050 m. miestuose gyvens daugiau kaip 6 milijardai žmonių – apie 70 % pasaulio populiacijos.
Augant miestų gyventojų skaičiui, didėja ir automobilių kiekis. Šiandien pasaulyje yra apie 1 mlrd. motorizuotų transporto priemonių (neskaičiuojant sunkvežimių), kurių daugelis naudojamos miestų centruose. Automobilių poveikis miestams – akivaizdus: tarša, triukšmas, eismo įvykiai, prarastas laikas spūstyse ir blogėjanti gyvenimo kokybė. Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, dėl oro taršos kasmet per anksti miršta 7 mln. žmonių, o dėl eismo įvykių miestuose žūsta daugiau kaip pusė iš 1,25 mln. žuvusiųjų pasaulyje.
Šventinis laikotarpis – kritinis taškas miesto judumui
Artėjant metų pabaigos šventėms, transporto srautai miestuose išauga iki rekordinių rodiklių. Intensyvios kelionės į prekybos centrus, renginius, susitikimus ir šventinius miestų centrus padidina apkrovas keliuose, o spūstys lemia gerokai ilgesnę kelionės trukmę, didesnį degalų ir elektros energijos suvartojimą, augantį CO₂ kiekį miestuose, prastesnę gyvenimo kokybę ir sveikatos rodiklius.
VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkų vykdomi tyrimai ir moksliniai projektai, tokie kaip „Žaliojo vandenilio diegimas transporto sektoriuje“, „Mobilumo ir prieinamumo sprendimai atokiose vietovėse“, „Išmanūs, ekologiški, integruoti transporto veiksmai: patobulinti ir su internetu suderinti, aplinkai nekenksmingi krovinių gabenimo sprendimai“ rodo, kad tvari transporto sistema yra būtina siekiant ne tik mažinti spūstis, bet ir įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus.
Europos Komisija dar 2020 m. Darnaus ir sumanaus judumo strategijoje pabrėžė, jog žaliojo perėjimo sėkmė priklauso nuo gebėjimo pertvarkyti transporto sistemą taip, kad ji būtų tvari, integruota ir nekenksminga aplinkai. Nors pastaraisiais metais matyti reikšmingų politinių iniciatyvų, siekiant iki 2050 m. sumažinti transporto emisijas 90 %, pokyčių tempas vis dar nėra pakankamas ir turėtų augti.
Alternatyvūs judumo sprendimai – būtinybė, o ne pasirinkimas
Kuriant, plėtojant arba vystant darnaus transporto sistemą bet kuriame mieste labai svarbu numatyti ir tobulinti kuo daugiau įvairių, patogių ir prieinamų keliavimo būdų, leidžiančių sumažinti automobilių skaičių keliuose. Tvarus judumas apima važiavimą viešuoju transportu, ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar paspirtuku, dalijimosi automobiliais paslaugas, netaršius, ekologiškus automobilius.
Vilnius pastaraisiais metais aktyviai investuoja į viešojo transporto modernizavimą (nauji, netaršūs ir elektriniai autobusai, autonominės ridos troleibusai, elektriniai keleiviniai laivai), mikromobilumo infrastruktūrą, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrą, dalijimosi transporto paslaugų integraciją. Šios priemonės padeda mažinti transporto apkrovas, optimizuoti keliones ir gerinti miesto gyventojų kasdienybę.
Darnaus transporto nauda miestui ir visuomenei
Darnaus transporto sistemos tobulinimas neabejotinai yra aktualus ir naudingas bet kuriam miestui. Ekologiškos transporto formos neišskiria taršių dujų, nevartoja degalų, sukuria mažiau triukšmo, be to, kuo mažiau asmeninių automobilių – tuo greičiau juda visas miestas.
„Be abejo, ne visada patogu naudotis viešuoju transportu, tačiau verta prisiminti, kad viešasis transportas yra pigesnis, mažiau taršus, o miestams leidžia taupyti infrastruktūros priežiūros kaštus.
Kita vertus, naujos darnaus judumo iniciatyvos generuoja paklausą viešojo transporto, logistikos ir technologijų specialistams.“ – teigia VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis.
Alternatyvios transporto priemonės, tokios kaip dviračiai, paspirtukai ir ėjimas pėsčiomis prisideda prie kasdienio fizinio aktyvumo, kas yra naudinga žmogaus sveikatai.
Kuo labiau kiekvienas miestas ir jo gyventojai atsižvelgs į darnaus judumo svarbą, tuo labiau pagerės gyvenimo kokybė tokiame mieste. „Kuo daugiau gyventojų rinksis alternatyvius keliavimo būdus – viešąjį transportą, dviračius ar dalijimosi transportą – tuo sklandžiau judės visas miestas. Tai tiesiogiai mažina taršą ir gerina gyvenimo kokybę“ – pabrėžia VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis.
Kvietimas visuomenei
Švęsdami Pasaulinę darnaus transporto dieną lapkričio 26 d. VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai ragina planuoti keliones iš anksto, vietoj keliavimo nuosavais automobiliais, dažniau rinktis viešąjį transportą, dviračius ar dalijimosi paslaugas, elgtis atsakingai keliuose bei palaikyti miestų pastangas kurti žalesnį ir sveikesnį judumą.
Tvari transporto sistema – tai ne tik svarbus žingsnis klimato tikslų link, bet ir geresnės, sveikesnės bei sklandesnės kasdienybės pagrindas. O šventiniu laikotarpiu tvarios kelionės gali tapti raktu į mažiau įtemptą, darnesnį ir džiaugsmingesnį miesto gyvenimą.
Tekstą parengė Transporto inžinerijos fakulteto Mokslo ir komunikacijos prodekanė doc. dr. Kamilė Taujanskaitė
Galerija
