Stojantiesiems

Dėmesys kūrybiškiems moksleiviams: Vilniuje startuos pirmoji Lietuvoje medijų klasė

Balandžio 24, 2018

Medijos šiandien yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės doc. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, medijų raštingumas siejamas ne tik su tinkamu medijų vartojimu, bet ir kokybiško medijų turinio kūrimu. „Tie, kurie geba tinkamai pasitelkti komunikacijos kanalus, moka gerai formuluoti mintis bei naudoti žinių formavimo strategijas, turi galimybę paskleisti norimą informaciją ir būti išgirsti. Šiame procese ne mažiau svarbi yra ir socialinė atsakomybė, autorinės teisės, kūrybos kultūra. Siekiant neteršti interneto neprasmingu, pigiu ir nekorektišku turiniu, medijų raštingumas turėtų būti natūralus bendrojo ugdymo rezultatas“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Sutikdama su idėja, kad medijų raštingumas turėtų tapti šiuolaikiško ugdymo proceso dalimi, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, bendradarbiaudama su VGTU Kūrybinių industrijų fakultetu, jau nuo ateinančių mokslo metų atveria pirmąją Lietuvoje medijų klasę.

Galimybė ugdyti asmenybes

Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė pasakoja, kad jau nuo 2018 m. rugsėjo bus suformuota trečia gimnazijos – vienuoliktokų – medijų krypties klasė. „Mokiniams buvo pasiūlyta rinktis naują specializaciją – medijų kryptį. Jau dabar matome, kad pagal individualius ugdymo planus susiformavo tikslinė mokinių grupė. Mokiniams, pasirinkusiems šią kryptį, gryninant specializaciją papildomai siūloma mokytis grafinio dizaino, fotografijos, filmų kūrimo, žurnalistikos principų“, – pasakoja ji.

Taip pat nuo rugsėjo pirmoje gimnazijos klasėje – devintokams – bus pradėta medijų integracija į mokymosi procesą: „Medijų“ klasių mokiniai mokysis privalomą dalyką „Medijos ir visuomenė“, kurio tikslas – supažindinti mokinius su medijų poveikiu, mokyti kurti medijas ir atsakingai panaudoti jas žinutės perdavimui, saviraiškai. „Medijų mokymasis suteiks galimybes mokytojui kartu su mokiniais tyrinėti įvairių formų, žanrų informacinius šaltinius ir aplinkas. Kadangi medijų raštingumo mokymasis yra neatsiejama bendrųjų kompetencijų ugdymo dalis, mokiniai tobulins komunikavimo, kultūrinio sąmoningumo, kūrybiškumo, socialinę, pilietinę ir kt. bendrąsias kompetencijas“, – pasakoja J. Marcinkevičienė.

Gimnazijos direktorės teigimu, medijų klasė bus orientuota nebūtinai į aukštų akademinių pasiekimų mokinius. „Medijų klasę galės rinktis ir santūresni, norintys pasireikšti, ir drąsesni, nebijantys iššūkių, ir tie, kuriems reikia palaikymo, įkvėpimo, padrąsinimo, mokiniai. Medijų klasėje atsivers puikios galimybės asmenybei atsiskleisti ir vystytis, nes tinkamos kiekvienam mokiniui sąlygos personifikuoja ugdymo procesą. Juk medijų formos yra labai įvairios, o mokinys galės jas rinktis pats“, – pasakoja J. Marcinkevičienė.

Direktorė akcentuoja, kad į medijų – 1 ir 3 gimnazijos klases (9 bei 11 klasę) – kviečiami visi Vilniaus miesto moksleiviai, kurie ieško individualios saviraiškos, yra kūrybiški, smalsūs, nori kurti ir parodyti save pasauliui bei mokytis tai daryti atsakingai ir profesionaliai. Išlaikydama užsienio (anglų) kalbos ugdymo tradicijas, medijų turinį gimnazija skatins kurti ne tik lietuviškai, bet ir užsienio kalbomis.

Ateities planuose – medijų gimnazija

Gimnazijos direktorės teigimu, trečiokų (11 kl.) medijų kryptis ir pirmokų (9 kl.) medijų klasės yra tik pirmas medijų sampratos atėjimo į mokyklą etapas. „Šiemet startuosime su medijų klasėmis ir pradėsime medijos dalyko integraciją į mokymosi procesą, tačiau manome, kad medijų pažinimas ir mokymasis turėtų būti nuoseklus ir diegiamas nuo jaunesnio amžiaus – penktos klasės. Tad įžvalgos ateičiai – penktas klases pradėti ugdyti medijų ir skaitmeninio raštingumo aplinkoje. Taip pamažu galėtų užaugti medijų gimnazija“, – ateities planais dalijasi gimnazijos vadovė.

J. Marcinkevičienė pasakoja, kad kuriant pirmąją Lietuvoje medijų klasę aktyviai bendradarbiaujama su įvairiomis organizacijomis: „Dirbame su nevyriausybine organizacija VšĮ „Meno avilys“, kuri užsiima medijų edukacija ir įgyvendina su kinu susijusias iniciatyvas, taip pat užmegzti ryšiai su Ugdymo plėtotės centru, UNESCO, medijas studijuojančiais ir šiose srityse dirbančiais buvusiais gimnazijos mokiniais. Siekdami, kad medijų mokykla kuo greičiau įgytų pagreitį ieškome mokytojų, kurie galėtų sėkmingai įgyvendinti numatytus tikslus. Dalyvaudami ir labai pasitikėdami projektu „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“, tikimės pritraukti inovatyvius, kūrybiškus medijų dalyko mokytojus. Pagrindinis mūsų partneris įgyvendinant šią idėją yra VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas“.

Medijos – visose pamokose

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės teigimu, viena iš svarbiausių gimnazijos bendradarbiavimo su VGTU sričių – mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, nes medijų taikymo, naudojimo bei kūrimo elementai turėtų atsirasti ne tik atskiruose papildomuose dalykuose.

„Ateities planuose numatyta tai, kad medijų klasėse mokymasis bus grindžiamas realių problemų sprendimu, kai į dalykinį turinį bus integruojami medijų turinio kūrimo elementai. Pavyzdžiui, per lietuvių kalbos pamokas bus mokoma žinutės formavimo strategijų, ugdomi gebėjimai kurti turinį internetui, socialiniams tinklams; per technologijų pamokas mokomasi kurti audiovizualinį turinį ir pan. Mokiniai gaus verslumo pagrindų, ugdys komunikacinius gebėjimus, mokysis taikyti rinkodaros principus, analizuoti auditoriją ir jai pritaikyti žinią, kurti savo asmeninį brendą“, – pasakoja VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė.

Pasak jos, medijų klasės mokiniai bus labiau pasirengę toliau studijuoti medijas, jie įgis bendrųjų kompetencijų, kurios labai vertinamos rinkoje – komunikacija, tikslinės auditorijos suvokimas ir analizė, žinios perdavimas, medijų produkto sukūrimas ir jo pardavimas. Šių gebėjimų, pasak Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės, šiandien jau reikia kiekviename darbe.

Mokysis ne tik mokiniai, bet ir mokytojai

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės pasakojimu, dėl plano medijas integruoti į visą mokymosi procesą, mokymai ir gilesnis medijų pažinimas būtinas ir mokytojams. „Jau turėjome įvadinių susitikimų, kuriuose buvo pristatyta medijų samprata, istorija, kalbėta, kaip jos vystėsi, kokį poveikį daro žmogui. Vyko keletas seminarų mokytojams, susitikimai su gimnazijos administracija bei mokinių tėvais, buvo kalbama apie medijų klasės naudą ir galimybes. Kartu su gimnazija parengėme Erasmus+ paraišką – mokytojų medijų kompetencijų plėtros projektą, kuris skirtas mokytojų medijų srities žinių tobulinimui. Bus parengtos ir atskirų dalykų programos“, – pasakojo Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Gimnazijos ir universiteto susitelkimas bendram projektui atvers mokiniams dar daugiau galimybių. „Medijų klasės moksleiviai galės lankytis VGTU užsienio lektorių paskaitose, studentų organizuojamuose renginiuose, prisijungti prie jų atliekamų mokslinių tyrimų, kompleksinių projekto grupių. Tai ženkliai praplės medijų klasės suteikiamas galimybes“, – akcentuoja VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė.
 

Galerija

Panašios naujienos

Įvyko jau penktieji Geriausių dėstytojų apdovanojimai
Įvyko jau penktieji Geriausių dėstytojų apdovanojimai
Įvyko jau penktieji VILNIUS TECH Geriausių dėstytojų apdovanojimai – proga padėkoti akademinės bendruomenės nariams už jų indėlį į studijų kokybę, studentų ugdymą ir universiteto vertybių puoselėjimą. Šiuos apdovanojimus kasmet rengia Akademinės paramos centras.  [caption id="attachment_119248" align="alignnone" width="1024"] Š.m. geriausi dėstytojai[/caption] „Puikus dėstytojas yra tai, ant ko stovi universitetas. Noriu pasveikinti visus šiais metais nominuotus ir apdovanotus dėstytojus bei pasakyti, kad jūsų darbas yra vienas mažiausiai matomų, bet kartu ir vienas tvariausių. Studentai prisimena ne tik tai, ko buvo mokomi, bet ir tuos dėstytojus, kurie sunkiausiu metu palaikė, padėjo įveikti iššūkius ir paskatino judėti pirmyn. Net ir griežtas dėstytojas išlieka atmintyje, jei jo griežtumas buvo teisingas ir pagarbus. Būtent tas „kaip“ sukuria didžiausią poveikį. Dėstytojų darbo rezultatai ne visada matomi iš karto – dažnai matome tik galutinį rezultatą. Todėl nuoširdžiai dėkoju už jūsų sėjamus žinių ir vertybių grūdus. Studentai juos išsineša su savimi ir prisimena visą gyvenimą. Ačiū už kiekvieną paskaitą, už kiekvieną ištiestą pagalbos ranką, už kiekvieną studentą, kurį paskatinote nenukrypti nuo savo kelio. Tai labai prasmingas ir vertingas darbas“, – sveikindama dėstytojus kalbėjo Studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė. [caption id="attachment_119260" align="alignnone" width="1024"] Studijų prorektorė doc. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė[/caption] „Geras dėstytojas yra tas, kuris dėsto aiškiai ir suprantamai, geba sudominti studentus bei uždegti juos savo entuziazmu. Tai žmogus, kuriam patinka jo darbas ir kuris savo dėstomą dalyką pateikia įdomiai bei patraukliai. Ne mažiau svarbu ir pagarba studentui – laiku bei skaidriai vertinami darbai, sąžiningas grįžtamasis ryšys. Geras dėstytojas kuria ryšį ne tik su kiekvienu studentu, bet ir su visa grupe, skatindamas bendruomeniškumą ir pasitikėjimą“, – sakė Akademinės paramos centro (APC) direktorė dr. Gražina Droessiger.  [caption id="attachment_119332" align="alignnone" width="1024"] APC direktorė dr. G. Droessiger[/caption] 2026 m. Geriausių dėstytojų apdovanojimų laureatai: Edukacinių aukštumų lyderė: doc. dr. Laura Tupėnaitė (Statybos fakultetas) Edukacinių aukštumų lyderė: doc. dr. Giedrė Streckienė (Aplinkos inžinerijos fakultetas) Dėstytojas už lygias galimybes: doc. dr. Oleksandr Kapustynskyi (Mechanikos fakultetas) Dėstytoja, kurianti bendrystę: lekt. Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė (Kūrybinių industrijų fakultetas)  Dėstytojas startuolis: lekt. Tautvydas Kvietkauskas (Fundamentinių mokslų fakultetas) Dėstytoja, kuriai rūpi: doc. dr. Jurgita Žižienė (Mechanikos fakultetas) Moodle kūrėja: prof. dr. Kristina Daunoravičienė (Mechanikos fakultetas) Moodle kūrėja: doc. dr. Ieva Misiūnaitė (Antano Gustaičio aviacijos institutas) Edukatorius entuziastas: doc. dr. Martynas Šapurov (Elektronikos fakultetas) Jaunosios kartos kelrodis: doc. dr. Loreta kanapeckienė (Statybos fakultetas) Sveikiname laureatus! Visas renginio akimirkas rasite čia.
Plačiau
DIZAINO SAVAITĖJE ’26 – studentų idėjos, sprendžiančios realias visuomenės problemas
DIZAINO SAVAITĖJE ’26 – studentų idėjos, sprendžiančios realias visuomenės problemas
Lietuvoje vykstanti DIZAINO SAVAITĖ ’26 kviečia pažvelgti į dizainą ne tik kaip į estetikos, bet ir kaip į idėjų, diskusijų bei bendradarbiavimo erdvę. Pasak docento Mindaugo Užkuraičio, sėkmingi produktai gimsta nuolatiniame dialoge su visuomene, vartotojais ir technologijomis – ieškant sprendimų, kurie būtų reikalingi žmogui ir prasmingi aplinkai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Pramonės gaminių dizaino studentai pristato kursinius ir baigiamuosius projektus, kuriuose nagrinėjamos įvairios šiuolaikinės visuomenės problemos – nuo miesto infrastruktūros iki tvarių buities sprendimų. „Ekspozicijoje kiekvienas gali atrasti jiems artimą produktą. Studentų kurti gaminiai sprendžia įvairias visuomenei aktualias problemas“, – parodą pristato VILNIUS TECH Dizaino katedros vedėjas doc. Mindaugas Užkuraitis. Docentas pasakoja, kad parodoje pristatoma plati produktų įvairovė: inovatyvi išgyvenimo ekstremaliomis situacijomis įranga, viešojo transporto laukimo paviljonai, moduliniai šviestuvai ir kiti buitiniai objektai. Užduotis studentams teikė ir konsultavo ne tik dėstytojai, bet ir socialiniai partneriai, o kai kurios idėjos gimė iš pačių studentų kasdienės patirties. „Studentams didesnė motyvacija kurti gaminį, kai įsitraukia realūs užsakovai ir jie tiesiogiai gali rinkai pasiūlyti inovatyvių sprendimų. O kai kurie jų kūrė ir gaminius tiesiogiai padėti sau, pavyzdžiui, akustinę būdelę universiteto erdvėms. Darbo rinkoje pastebime, kad mūsų rengiami specialistai itin paklausūs dėl jų universalių įgūdžių“, – pažymi M. Užkuraitis. Bendradarbiaujant su JUDU, studentai šiais metais rengė viešojo transporto laukimo paviljonų pasiūlymus, o drauge su UAB „Betono mozaika“ ieškojo naujų trinkelių, smulkiųjų miesto infrastruktūros elementų sprendimų. M. Užkuraitis taip pat pabrėžia proceso svarbą, galimybę studentams patiems išbandyti gamybos technologijas: „Eksperimentavimas yra vienas svarbių metodų studijose. Pavyzdžiui, projektuodami lauko paviljonus studentai siekė pritaikyti tvaresnes medžiagas, tad popieriaus atliekas maišė su cementu ir ieškojo geriausio santykio kuriant lengvesnę, ilgaamžę ir aplinkos poveikiui atsparią struktūrą. Toks lauko paviljonas ir medžiagų bandiniai taip pat eksponuojami parodoje“. Docentas šypsosi, kad paroda gali ir praplėsti akiratį apie tai, su kokiomis problemomis susiduria įvairūs verslai, tik galbūt apie tai nepagalvojame: „Turbūt ne visi susimąsto, kad dideli pramoniniai ūkiai naudoja automatines šėryklas, o mažiesiems ūkiams tuo tarpu trūksta tinkamų šėryklų – mūsų studentai pasiūlė sprendimą. Kitas pavyzdys – ne vienas augalų entuziastas norėtų auginti samanas namuose, tačiau tam reikalingos specialios sąlygos. Studentai sprendė pasyvaus laistymo, lietaus imitacijos ir kitus iššūkius, tad gal ateityje namuose auginamas samanas išvysime dažniau“. Dizaino savaitė siekia skatinti platesnį visuomenės dialogą apie dizaino vaidmenį kasdieniame gyvenime bei aktualizuoti kūrybinių industrijų svarbą šiuolaikinėje kultūroje. VILNIUS TECH Pramonės gaminių dizaino bakalauro studijų programa itin tarpdiscipliniška ir tai atsispindi eksponuojamoje parodoje. Parodą galima aplankyti VILNIUS TECH Architektūros fakultete (Trakų g. 1, Vilnius) iki 2026 m. birželio 15 d. Detaliau apie parodą ir daugiau DIZAINO SAVAITĖS renginių rasite šioje nuorodoje. Naujienos nuotraukos: Rimgaudo Barauskio. VILNIUS TECH Pramonės gaminių dizaino studentų kūriniai.
Plačiau