Stojantiesiems

DĖSTYMO VIZITAS: „Eik su dinozaurais arba rinkis savo kelią“

Spalio 18, 2016
„Eik su dinozaurais arba rinkis savo kelią“ – taip skelbia kelio ženklas pastatytas viename iš Chalmers technologijų universiteto (Geteborgas, Švedija) fakultetų, kuriame praėjusią savaitę VGTU Transporto inžinerijos fakulteto lektorius ir Verslo vadybos fakulteto doktorantas Rimvydas Labanauskis dėstė procesų valdymo ypatumus šio universiteto magistro studijų studentams. Dėstymo vizito metu pagal Erasmus+ programą Rimvydas savaitę laiko dirbo su 60-70 studentų auditorija, tačiau pažymėjo, kad atmosfera buvo darbinga, o studentai aktyvūs.
„Kaip man vėliau paaiškino dėstytojas Marco Santos, atsakingas už Kokybės valdybos kursą Chalmers TU, jeigu studentams dalykas, paskaita ar dėstymo metodai patinka, paskaitai pasibaigus jie dėstytojui atsidėkoja plojimais. Ir atvirkščiai, jei paskaita ar dėstymas studentams pasirodo neįdomūs, neįtraukiantys, jie paprasčiausiai pradeda skirstytis nelaukdami  paskaitos pabaigos“ – sakė lektorius Rimvydas Labanauskis.
„Neprisimenu, kad dėstant Lietuvoje man kas nors būtų plovęs, juo labiau du kartus per savaitę, todėl sulaukti tokio įvertinimo buvo labai malonu.“ – pasitenkinimo neslėpė Rimvydas.
 
Chalmers TU buvo įkurtas 1829 m privačia Wiliamo Čalmerso iniciatyva kaip „industrinė mokykla“. Iki 1937 m. tai buvo privatus (nevalstybinis) universitetas. Šiuo metu universitetas vykdo mokslinius tyrimus technologijų, gamtos mokslų, architektūros, jūrų laivybos ir vadybos srityse. Universitete studijuoja per 11 000 studentų. Geteborgas yra antras pagal dydį Švedijos miestas, turintis apie 550 tūkst. gyventojų. Miestas nuo seno buvo svarbus šalies industrinis centras bei uostas. Geteborgas yra Švediją visame pasaulyje išgarsinusios kompanijos  VOLVO namai.
„Tiems, kas dar tebesiginčija ar gali kelios visuomeninio transporto rūšys „sutilpti“ vienoje miesto infrastruktūroje, reikėtų nedelsiant ruoštis aplankyti Geteborgą. Ten savo akimis galima įsitikinti, kaip dvi visuomeninio transporto rūšys – tramvajai ir autobusai – puikiai dera tarpusavyje suteikdami miesto gyventojams ir svečiams aukštos kokybės paslaugas.“ – pastebėjimais dalijosi VGTU dėstytojas.    

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau