Stojantiesiems

Dėstytojai sėmėsi žinių edukologinių kompetencijų tobulinimo seminaruose

Balandžio 18, 2018

Neseniai baigėsi tik geriausių dalyvių atsiliepimų sulaukę edukologinių kompetencijų tobulinimo seminarai, kuriuos organizavo ir vykdė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Edukacinių kompetencijų grupė. Universiteto dėstytojai šiais mokslo metais aktyviai dalyvavo ir gilinosi į andragogikos pagrindus, studentų vertinimą pagal tris lygmenis, kokybiškų ir patrauklių pateikčių rengimą ir naudojimą, atskirus inovatyvius studijų metodus, tokius kaip debatai ar įvairių bendradarbiavimo metodų taikymas studijų procese, o pavasario semestre buvo pasiūlytas naujas seminaras tema „Tarpkultūrinė komunikacija“. Ypatingo dėmesio akademinėje bendruomenėje sulaukė organizuoti renginiai „Žaibolaidis“, kurių tikslas yra konstruktyviai aptarti aktualias, daug diskusijų ir emocijų keliančias problemas ir rasti jų sprendimo būdus.


Seminarų metu buvo ne tik atliekamos praktinės aukštojo mokslo didaktikos užduotys, tačiau ir keliami įvairaus sudėtingumo klausimai – į vienus galima buvo rasti tiesioginius atsakymus, pasiremiant teorinėmis įžvalgomis ir praktine patirtimi, o kiti reikalavo gilesnio edukologinio požiūrio ar net tarpkryptinių žinių. Dėstytojai, kaip savo srities dalyko profesionalai ir mokslininkai, suvokia indėlio svarbą rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, suvokia aukštojo mokslo kaitą, kuomet tradicinį mokymą, kurio pagrindas yra perteikti žinias, keičia mokymosi paradigma –studentas tampa sąmoningu ir aktyviu studijų dalyviu. Tokia kaita dėstytojams kelia naujų uždavinių: taikyti aktyvinančius mokymosi metodus, modernius vertinimo būdus, žiūrėti į besimokantįjį kaip į lygiavertį partnerį. Tik nuolat tobulėjantis dėstytojas gali sėkmingai įveikti XXI-ojo amžiaus keliamus iššūkius ir atliepti pasikeitusius jaunosios kartos poreikius.
 

Nuo kitų mokslo metų VGTU dėstytojams bus siūloma dar platesnės tematikos seminarai, kurie orientuojami į atskirų metodinių strategijų analizę ir jų praktinį taikymą, dalyko motyvuojančio vertinimo sistemos kūrimą, technologinių mokslų didaktiką ir kitus. Informacija nuolat skelbiama ir atnaujinama VGTU tinklalapyje.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau