Įdomiausia dėstytojo darbo dalis yra darbas su studentais – taip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros dėstytojas docentas dr. Arnoldas Šneideris. Dėstytojas šiemet pelnė VILNIUS TECH apdovanojimą kaip „Jaunosios kartos kelrodis“. Daug metų universitete dėstantis A. Šneideris sako, kad kiekviena nauja studentų karta turi savo bruožų bei pasižymi unikaliu požiūriu ir tai padeda atrasti daug naujų dalykų.
„Įdomu dirbti ir pažinti jaunąją kartą. Dirbu su jaunais žmonėmis nuo pradinių klasių iki bakalauro ir magistrantūros studentų. Kiekviena studentų karta yra savita. O vaikai pasižymi neįtikėtinu pasaulio suvokimu. Pamenu, kartą laboratorijoje apsilankė trečiokas, kuris ekskursijos pabaigoje man pasakė, kad jau norėtų čia mokytis, vėliau ir dirbti čia“, – pasakoja A. Šneideris.
Pasak dėstytojo, jaunimas susidomi inžinerija, kai su ja susipažįsta iš arti. Tiesiog reikia padėti jiems ją atrasti. Ir nereikėtų bijoti matematikos, nes visi mes esame matematikai. „Net ir menininkai – muzikantas skaičiuoja natas, dailininkas – objektų proporcijas. Be matematikos nė žingsnio nežengsi“, – sako docentas.
A. Šneideris lankė mokyklą, kurioje mokėsi matematiką sustiprintu lygiu. „Esu tiksliukas, matematikas. Mokykloje daug sportavau. Baigęs mokyklą norėjau tapti fizinio lavinimo ir geografijos mokytoju, bet dėl sveikatos negalėjau to padaryti. Tuomet reikėjo pasirinkti kažką kitą. Viskas vyko birželio mėnesį. Mėgau braižyti, tad pagalvojau apie architektūrą, bet šiai sričiai turi būti pasiruošęs iš anksto. Susidėliojo taip, kad atsidūriau statybos inžinerijoje“, – pasakoja docentas.
Mokslas patraukė. Bakalauro studijos, vėliau magistro studijos ir doktorantūra. Pasak A. Šneiderio, kai daug laiko praleidi mokslo įstaigoje, savaime susiklosto taip, kad pasuki arba į mokslą, arba į mokymą. Taip ir prasidėjo dėstytojo kelias.
Inžinerija reikia sudominti nuo mažens
A. Šneideris ne tik dėsto universitete, bet ir daug laiko skiria bendravimui su įvairių amžiaus grupių mokiniais siekdamas sudominti juos tiksliaisiais mokslais ir inžinerija. Pasak VILNIUS TECH dėstytojo, šiandienos jaunimas greit orientuojasi bei perpranta technologijas. Tik šiandienos jaunimas yra elektroninis, juos domina tai, kas išmaniajame telefone, bet inžinerijoje svarbiausia viską daryti savo rankomis – be prisilietimo, be pojūčio nieko neatrasi.
„Inžinerijoje reikia liesti. Reikia nuo mažens duoti vaikui į rankas nepavojingus daiktus tyrinėjimui. Inžinerijos licėjuje pamokos metu pasiūliau vaikams pažaisti magnetiniu konstruktoriumi, kad jie sužinotų, kaip veikia pastatų konstrukcijos. Iš pradžių jie perprato veikimo principus, o tuomet jau drąsiai bandė visas konstrukcijos galimybes – konstravo viską, kas tik šovė į galvą. Taip atsiranda susidomėjimas inžinerija“, – sako docentas.
A. Šneideris taip pat daug metų dalyvauja mokslo populiarinimo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ ir organizuoja originalias edukacijas vaikams. Kartu su mokiniais stato trijų paršiukų namus ar smėlio pilis ir taip tikrina konstrukcines medžiagų savybes. Keliami klausimai: ar muzikos sukeliamos vibracijos nugriaus paršiukų namus iš plytų, iš medienos, iš šiaudų? Ar smėlio pilis išstovės, jei sumaišysime smėlį su didesniu kiekiu vandens?
Su studentais svarbu užmegzti ryšį
Dirbdamas su studentais dėstytojas leidžiasi į kur kas rimtesnius tyrinėjimus bei eksperimentus. Pasak dėstytojo, su studentais reikia atrasti bendrą kalbą, sudominti juos. „Galima eiti nuo taško A iki taško B tiesia linija, galima šį kelią įveikti ir spirale, išsiaiškinti dalykus, kurie yra kelyje. Tai požiūrio klausimas. Pastebiu šį požiūrį tarp šiandienos jaunimo – juos domina daug dalykų. Tad paskaitų metu naudoju įvairias edukacijos formas. Kartais žiūrime ir analizuojame įvairius vaizdo įrašus apie statybas. Vėliau jiems persiunčiu nuorodas į naudingą turinį „YouTube“ kanale. Tuomet studentai supranta, kad vyresnio amžiaus dėstytojas nėra dinozauras, bet toks pat šiuolaikiškas žmogus“, – sako A. Šneideris.
Dėstytojas teigia, kad šiandienos studentai aktyviai dalyvauja paskaitose. Iškilus problemai, ieško sprendimų ir nori atsakymų greitai – čia ir dabar. A. Šneideris taip pat yra kuratorius ir padeda visiems pirmakursiams įsilieti į universiteto gyvenimą. Dėstytojo kuratoriaus teigimu, pirmakursiai turėtų drąsiai užduoti kuo daugiau klausimų. Ir siekti kuo daugiau žinių.
Žaliasis kursas
Dėstytojas siekia studentams perduoti ir vertybes, tarp jų – tvarumą. „Statybų sektoriuje jau formuojasi tvarus požiūris. Žinoma, reikia įvertinti įvairias aplinkybes. Betono komponento cemento gamybos metu išskiriamas milžiniškas kiekis CO2. Bet be gelžbetonio sunku išsiversti statybose. Ieškome sprendimų, kaip sumažinti betono panaudojimą konstrukcijose. Taip pat stengiamės statybose naudoti perdirbtas medžiagas. Griaunant pastatus konstrukcijos medžiagos gali būti panaudotos kitoje srityje – plienas gali būti perdirbtas, betonas gali būti sutrupintas ir naudojamas kelių, gatvių tiesimui“, – sako A. Šneideris.
Docento teigimu, reikia tiksliai paskaičiuoti ir žaliems sprendimams naudojamus išteklius. Pavyzdžiui, apšiltinimo medžiagai akmens vatai pagaminti lydomas akmuo, o tam reikalinga labai aukšta temperatūra, kurią pasiekti sunaudojama daug energijos. Ieškant žalių sprendimų svarbiausia atrasti pusiausvyrą.
Parengti specialistai paklausūs ir Lietuvoje, ir užsienyje
Vėliau studentai formuoja srities tendencijas. Pasak A. Šneiderio, šalies statybų sektorius yra stipriai išaugęs, nes yra daug gerų specialistų, inžinierių. Universitete išugdomi specialistai, kurie yra vertinami ir užsienio rinkose. „Rengiame tikrai gerus specialistus, ypač konstruktorius. Jie turi reikiamų žinių. Dalis jų daro karjerą užsienyje. Tai, ką jie išmoksta – pritaikoma visame pasaulyje. Dėsniai ir taisyklės nesikeičia“, – sako A. Šneideris.
Turėdamas daug veiklų ir pareigų dėstytojas beveik neturi laiko laisvalaikiui. „Mėgstu fantastiką – knygų lentynose turiu daug knygų, įvairių kolekcijų, taip pat audioknygų. Bet neturiu tam laiko. Kartais atrodo, kad dirbu dvidešimt keturias valandas per parą. Daug laiko praleidžiu ruošdamas medžiagą studentams, kad ji būtų lengvai perprantama, sudomintų juos. Laboratorija, studentai, kuratoriaus pareigos… Kartais prireikia ir eksperto. Darbai skubūs. Pavyzdžiui, nutiko avarija. Leki, sprendi problemas, tariesi su kolegomis, sukiesi. Ir vėl viskas iš pradžių. Pavargsti, bet iš kitos pusės – smagu, kai įveiki kliūtis. Smagu, kad tinkamai paruoši studentus“, – sako dėstytojas.
Galerija
