Daug dalykų dėstytojai išmoksta iš studentų – taip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Informacinių sistemų katedros docentas dr. Pavel Stefanovič. Pernai docentas gavo VILNIUS TECH apdovanojimą – „Dėstytojas, kuriam rūpi“. P. Stefanovič šį apdovanojimą brangina, nes jis pabrėžia svarbiausią dėstytojo darbo aspektą – dėmesį studentui.
„Šią kategoriją sugalvojo ir apdovanojimą skyrė VILNIUS TECH psichologės. Įteikiant sakė, kad už rūpestį kiekvienu studentu. Rūpestis yra savaime suprantamas dalykas, tik, kaip dėstytojas, manau, kad visada galima padaryti daugiau. Ne tik bendrauti ir užtikrinti, kad kiekvienas studentas jaustųsi gerai paskaitose, bet ir motyvuoti juos. Tai sakau iš savo patirties – studijų metais mane įkvėpė dėstytoja. Sudomino mokslu ir studijomis – nuo raginimų dalyvauti įvairiose konferencijose iki patarimų rašant pirmąjį mokslinį straipsnį. Ji padėjo man atrasti savo kelią. Taip ir aš stengiuosi būti naudingas studentui“, – teigia P. Stefanovič.
Docentas savo kelią pradėjo Vilniaus pedagoginiame universitete (šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), kuriame baigė bakalauro ir magistro studijas, vėliau sekė informacinių technologijų (IT) krypties doktorantūros studijos Vilniaus universitete. Tuomet kelias pasuko į VILNIUS TECH. „Džiaugiuosi, kad gyvenime teko būti trijų universitetų dalimi ir susipažinau su įvairiais požiūriais į dėstymą. Visi trys universitetai suformavo mane pedagogiškai. O pradėjęs dirbti VILNIUS TECH atradau, koks svarbus yra dėstytojų bendradarbiavimas. Kartu su kolegomis vykdome daug įdomių edukacinių ir mokslinių projektų“, – pasakoja docentas.
Pirmoji P. Stefanovič pedagoginė praktika buvo darbas mokykloje. Dirbdamas su mokiniais jis suprato žinių perdavimo reikšmę ir svarbą – kaip žinios padeda žmogui augti, tobulėti, kaip jos keičia žmogų. Jei sustotų švietimo procesas, sustotų ir pažanga. Dalis buvusių mokinių vėliau tapo studentais. Pasak P. Stefanovič, būtent universitete žmogus ir subręsta. Tik reikia daug dirbti.
„Labai vertinu vieną savybę – darbštumą. Studentas galbūt gali nesuprasti sudėtingos formulės iš pirmo karto, bet jei daug dirbsi, perprasi. Leidžiu studentams taisyti darbą kad ir dešimt kartų, kol ateina supratimas, kaip viskas veikia. Suvokti yra svarbiausia. Studentas turi sau pasakyti – aš galiu. O darbštumas visada atsiperka. Darbštūs studentai daug pasiekia, atranda naujus dalykus. Ir mes, dėstytojai, galime daug iš jų išmokti“, – sako P. Stefanovič.
Pasak docento, technologijos IT srityje keičiasi žaibiškai ir labai dažnai studentai, kurie rimtai domisi šia sritimi, atranda naujas kryptis ar sugalvoja naujus sprendimus. Dėstytojas visada įsiklauso į studentų idėjas – IT srities studijų medžiaga yra nuolat kintanti, dinamiška. „Svarbu, kad studentai domisi sritimi. Kai darai tai, kas patinka, gali pasiekti labai daug. O dėstytojas tik padeda – nurodo kryptį. Aš nekuriu taisyklių studentams. Jie patys susigalvoja savo taisykles. Juk studentas gali manyti kitaip nei dėstytojas. Požiūrių įvairovė praturtina studijas“, – mano docentas.
Naujoji karta yra imli technologijoms. Docento teigimu, šiandien žmonės, galima sakyti, gimsta mokėdami naudotis technologijomis – jau peržengėme ribą ir judame link Pramonės 5.0 (angl. Industry 5.0) koncepcijoje apibrėžtos žmogaus ir technologijų sąveikos. Daug dalykų pakeis ir dirbtinis intelektas (DI). Į šią sritį, kaip ir mašininį mokymąsi ar duomenų gavybą, P. Stefanovič gilinasi jau daug metų. Ne tik kaip dėstytojas, bet ir kaip mokslininkas – kartu su kolegomis mokslininkais vykdo tyrimus ir kuria pažangius DI technologijomis paremtus sprendimus.
„Universitetas įgyvendina daug įdomių su DI susijusių projektų. Pavyzdžiui, neseniai į mus kreipėsi viena įmonė, norėdama sukurti programėlę, kuri galėtų pasiūlyti žmogui kelionę, atsižvelgiant į jo nuotraukas, keliamas į „Instagram“ – t. y. naudojant vaizdo atpažinimo technologiją, iš nuotraukų nustatyti žmogaus pomėgius ir pagal juos pasiūlyti galimą kelionės kryptį. Tai įdomus projektas. Studentai taip pat kuria įdomius darbus. Pavyzdžiui, kartu su studentu Tautvydu Kvietkausku dirbome prie LEGO kaladėlių atpažinimo realiu laiku programėlės prototipo – pritaikymas labai platus. Įsivaizduokime programėlę, kuri, atpažinusi turimas kaladėles, pasiūlo vaikams įvairias konstrukcijų galimybes ir taip lavina jų kūrybiškumą“, – pasakoja docentas.
Pasak P. Stefanovič, informatikos kurse mokslas apie DI užima svarbią dalį, o greit bus įtrauktas ir į mokyklų programas. Dėstytojas su kolegomis važinėja po Lietuvos mokyklas ir pasakoja mokiniams apie įvairias DI galimybes. Šiuo metu mokiniai dažniausiai užduoda klausimus apie „OpenAI“ sukurtą pokalbių robotą (angl. Chatbot) „ChatGPT“ – nors docentas jau pavargo nuo triukšmo apie šį įrankį, bet pastebi, kad tiek mokiniai, tiek studentai jį plačiai naudoja (šio įrankio vartotojų skaičius visame pasaulyje vos per porą mėnesių perkopė 100 milijonų). „Galime pasižaisti su šiuo įrankiu, bet reikia nepamiršti mokytis ir galvoti savo galva. Darbo pokalbyje „ChatGPT“ nebepadės“, – tvirtina P. Stefanovič.
Vis dėlto dėstytojas atkreipia dėmesį, kad pokalbių robotai ir DI gali pakeisti informacijos paieškos internete principus bei tapti svarbia Interneto 3.0 (angl. Web 3.0) dalimi. „Microsoft“ integravo pokalbių robotą ir DI technologijas į paieškos sistemą „Bing“, taip pat „Google Search“ testuoja savo pokalbių robotą pavadinimu „Bard“, kuris paremtas pažangia „LaMDA“ technologija (šiemet „Google“ ketina pristatyti dešimtis DI technologijų) – visa tai gali suformuoti naujus įpročius. Bet docentas nesiima spėlioti apie interneto ateitį, nes, pirma, kaip mokslininkas jis nemėgsta spėlioti, antra, naujoji karta yra nenuspėjama – šiandien jaunimas gali leisti laiką „Discord“, rytoj tai galėtų būti jau kita platforma.
DI lėmė proveržį daugelyje sričių, taip pat vykdant mokslinius tyrimus – pavyzdžiui, „DeepMind“ sukurta DI technologija paspartino pažangą biologijos srityje numatydama beveik visas mokslui žinomas baltymų struktūras, o tai leis kurti naujus vaistus ir pagilins žinias apie gamtą. Svarbu, kad kuo daugiau talentingų jaunų žmonių rinktųsi ir kurtų DI technologijas – visą tam reikiamą infrastruktūrą, pasak dėstytojo, jie gali rasti universitete. Vienas iš tarptautinių projektų, prie kurių dėstytojas šiuo metu dirba, MERIT, kaip tik yra skirtas sukurti ekosistemą skaitmeninių specialistų rengimui, kurie galėtų ateityje kurti pažangius sprendimus.
Docento darbotvarkėje daug projektų, bet jis randa laiko ir laisvalaikiui. „Turiu laisvus savaitgalius ir juos paskiriu šeimai. Man tai labai svarbu. Su vaiku einame po mišką pasivaikščioti, nes gyvename šalia miško. Reikia atitrūkti nuo įtempto protinio darbo per savaitę, išvalyti galvą nuo darbinių minčių. Net žiemą – vaikas į roges ir lekiame, „savaitgaliaujame“. O vasarą – dviratis. Taip pat daug metų žaidžiu krepšinį. Virš 10 metų žaidžiau vienoje Vilniaus miesto krepšinio lygos komandų“, – pasakoja P. Stefanovič.
Galerija
