Stojantiesiems

Dėstytojo Tomo Jonušo iniciatyva studentai vykdo kompleksinį projektą. Kas tai yra?

Gegužės 8, 2017
Kūrybinių industrijų fakulteto lektoriaus Tomo Jonušo iniciatyva, dalyvaujant lektorei Vitalijai Keciorytei, studentai igyvendina eksperimentą – kompleksinio projekto užduotis, kurios pagrįstos veikimu ne sterilioje universiteto aplinkoje su tvarkaraščiais ir tiksliu laiku, o išeinant į realų gyvenimą ir vykdant tikrų užsakovų darbus.
 
Pasak Tomo Jonušo, kompleksinis projektas susideda iš trijų aiškių dalių. Visų pirma, studentai praktikoje pritaiko teorines komunikacijos žinias. Antrą dalį sudaro projekto valdymas: kaip jie sugeba organizuoti komandos darbą, užduotį suskaidyti į smulkesnes dalis ir nuosekliai ją įgyvendinti. Juk tai apie 150 savarankiško darbo valandų, kurių nenudirbsi termino pabaigoje – reikia planuoti laiką ir organizuotis. Trečia dalis yra socialiniai įgūdžiai – komandinis darbas, konfliktų sprendimas, bendravimo su užsakovu subtilybės. „Visa tai nėra paprasta“, – teigia Jonušas, tikindamas, kad studentams tai labai įdomu ir naudinga, nes atsiranda nauji ryšiai ir kontaktai.
 
Keli studentų kolektyvai rūpinasi kūrybinių industrijų viešinimu, tam pritaikydami nestandartines priemones. Labai įdomias ir ambicingas užduotis yra pateikę Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija ir Užupio meno inkubatorius. Tai ir Benediktas Vanagas su Vilniaus Velomaratonu, ir Gintautas Babravicius su 3 metu kelione aplink pasaulį, ir piligrimystė nuo Lietuvos iki Santjago de Kompostela. Taip pat dalyvauja mados namai, „Vitražo manufaktūra“ ir kiti. Tomo Jonušo teigimu, užsakovai labai patenkinti studentais ir stebisi jų kūrybiškumu ir įsitraukimu.
 
Pats projekto sumanymas gimė iš ginčų, kad studentai nieko negali. „Aš į tai sakiau: nesąmonė, jie turi labai didelį potencialą, jiems tereikia suteikti galimybę“, – teigia dėstytojas. „Reikia socialinių įgūdžių, bendravimo ir bendradarbiavimo, gebėjimo susirasti, patikti, susitarti. Turiu pasakyti, kad didžioji studentų dauguma labai neblogai su tuo susitvarko.“

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau