Stojantiesiems

 „DI taikymo studijose asas“ dr. P. Skorupa – apie interaktyvias paskaitas ir meilę jaunimui

Spalio 14, 2024
Kadaise, norint sudominti studentus, užtekdavo įtaigaus dėstytojo ir įtraukiančių užduočių, tačiau laikai kardinaliai pasikeitė, studentų poreikiai – taip pat: jie trokšta interaktyvių paskaitų ir pažangių sprendimų. Vieni tokių – dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, kuriuos studijų procese puikiai pritaiko Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) asistentas dr. Pavel Skorupa. Už tai šių metų Geriausių dėstytojų rinkimuose jis pelnė apdovanojimą „Dirbtinio intelekto taikymo studijose asas“.

Nors Akademinės paramos centras Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytoją įvertino būtent už DI taikymą studijų procese, dr. Pavel Skorupa universiteto bendruomenės mėgstamas ir gerbiamas ne tik už profesionalumą ir naujų technologijų integravimą. Daug gražių žodžių jis sulaukia ir dėl savo asmeninių savybių – nuoširdumo, supratingumo, pagarbos jaunam žmogui. Tai ypač vertina studentai. 

„Kiekvienam iš mūsų, dirbančiam su jaunąja karta, be galo svarbu žinoti, kad mūsų darbas yra pastebimas ir vertinamas. Man yra didelė garbė sulaukti tokių atsiliepimų iš studentų, nes jų nuomonė yra labai svarbi. Kartais – net svarbesnė už kolegų“, – šypsosi dr. Pavel Skorupa. 
 

Tikslas – prisidėti prie žmonių intelektualinio augimo
 
Dr. Pavel Skorupa VILNIUS TECH dirba nuo 2007 m., šiuo metu Kūrybinių industrijų ir Renginių inžinerijos pirmakursiams bei antrakursiams dėsto įvairius modulius: Kūrybos komunikaciją, Anglų kalbą, Specialybės anglų kalbą ir Medijų anglų kalbą.
 
Pasak pašnekovo, dar studijuodamas bakalaurą jis susimąstė apie mokytojo profesiją, o pirmaisiais magistro studijų metais pradėjo dirbti mokykloje. Gilinantis į savo akademinius interesus, jį ėmė dominti dėstytojo kelias. Ši profesija dr. P. Skorupą traukė dėl daugybės priežasčių, tačiau bene svarbiausia – galimybė ir noras dalintis žiniomis bei prisidėti prie kitų žmonių intelektualinio augimo. 
 
„Be to, pedagoginis darbas leidžia ne tik padėti kitiems, bet ir pačiam nuolat mokytis bei gilintis į naujas sritis, tad antraisiais magistro studijų metais pradėjau dėstyti anglų kalbą vienoje iš Vilniaus kolegijų. Tai buvo natūralus tęstinumas – meilė kalbai, tyrimams ir mokymui susijungė į vieną profesinį kelią“, – dalijasi VILNIUS TECH pedagogas.
 
Didžiulę įtaką jo sprendimui turėjo ir akademiniame bei profesiniame kelyje sutikti mokytojai ir dėstytojai – jie ne tik įnešė neįkainojamą indėlį į jo profesinį augimą, įkvėpė mokytis, bet ir tapo pavyzdžiu, kuriuo dr. P. Skorupa seka iki šiol. 
 
„Meilę anglų kalbai dar antroje klasėje man įskiepijo anglų kalbos mokytoja Natalija Bobrova. Doc. dr. Rožė Jasudavičiūtė išmokė studijuoti ir dirbti nuosekliai, o kiti puikūs dėstytojai prisidėjo prie mano akademinio tobulėjimo. Prof. habil. dr. Elvyda Martišauskienė sudomino mane pedagoginiu darbu – būtent jos dėstomas kursas paskatino mane rimtai susimąstyti apie mokytojavimą. Noras mokyti ir vėliau dėstyti dar labiau sustiprėjo po pedagoginės praktikos Sint-Pietersinstituut katalikų mokykloje Gente, Belgijoje.
 
Su dėkingumu prisimenu ir savo dviejų magistro baigiamųjų darbų vadoves – lekt. Ireną Varnaitę ir doc. dr. Viktoriją Žilinskaitę-Vytę, kurios savo profesionalumu parodė man tyrimų svarbą. Ypatinga vieta mano profesiniame kelyje tenka mano daktaro disertacijos vadovei, akad. prof. habil. dr. Grasildai Blažienei, kuri atvėrė duris į kerintį onomastikos pasaulį, praplėtusį mano supratimą apie kalbos tyrinėjimus“, – dalijasi dr. P. Skorupa. 
 
DI įrankiai praturtina studijų procesą
 
Autoritetai dr. P. Skorupai padėjo suprasti, kas yra geras dėstytojas. Anot pašnekovo, labai svarbi yra kompetencija – dėstytojas turi nuolat mokytis, būti atviras naujovėms, kritiškas savo pažiūrų atžvilgiu. Jis privalo turėti ir aiškų požiūrį į dėstomą medžiagą ir struktūrą, kad galėtų padėti studentams suvokti sudėtingas temas. 
 
Savo darbe dr. P. Skorupa pirmiausia pasikliauja profesinėmis žiniomis, patirtimi ir kritiniu mąstymu, tačiau kurdamas mokomąją medžiagą ir rengdamas testus studentams, į pagalbą pasitelkia ir DI įrankius. 
 
„Pagrindinis įrankis, kurį naudoju, yra ChatGPT – jis yra pagalbininkas ieškant informacijos tam tikrais klausimais, ypač tuomet, kai noriu greitai rasti kontekstą, ar sužinoti įvairių šaltinių požiūrius. Jį naudoju ir tada, kai reikia sukurti užduotis pagal mano atrinktus tekstus. Vis dėlto, man svarbu, kad mokomoji medžiaga būtų pritaikyta mano studentams, todėl kiekvieną ChatGPT sugeneruotą rezultatą kruopščiai peržiūriu ir adaptuoju.
 
Be ChatGPT, naudoju ir kitus dirbtinio intelekto įrankius, tokius kaip NaturalReader ir ElevenLabs. Šie įrankiai, naudojant įvairias balso sintezės technologijas, leidžia sukurti kokybiškas klausymo užduotis, kurios praturtina studentų mokymosi patirtį“, – pasakoja dr. P. Skorupa.
 
Anot Pavelo, šie įrankiai padeda greičiau ir efektyviau organizuoti mokymosi procesą, generuoti ir vertinti užduotis, ar pritaikyti turinį pagal studentų poreikius. Be to, interaktyvūs įrankiai, naujos technologijos praturtina mokymosi patirtį ir didina studentų motyvaciją. 
 
„Kalbant apie ilgalaikę naudą, manau, kad DI gali padėti optimizuoti mokymosi procesą, tobulinti studijų programas ir jas taikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių bei technologinių naujovių. Be to, DI pagrindu veikiantys dėstymo ar mokymo(si) metodai ir įvairios simuliacijos leidžia studentams įgyti praktinių įgūdžių ir žinių, reikalingų realiame gyvenime“, – svarsto VILNIUS TECH dėstytojas. 
 
Vis dėlto, dr. P. Skorupa įsitikinęs, kad dėstytojo darbas neapsiriboja vien žinių perdavimu – jis turi sukurti mokymosi aplinką, kurioje studentai jaustųsi gerbiami, suprasti ir įkvėpti, bei padėti jiems rasti savo kelią ir motyvaciją. 
 
„Manau, kad geras dėstytojas turi būti nuoširdus, atviras, kantrus ir empatiškas, nes kiekvienas studentas mokosi savo tempu ir susiduria su skirtingais iššūkiais. Gebėjimas įsigilinti į studentų poreikius ir padėti jiems atrasti stipriąsias puses yra itin svarbus. Ar esu toks dėstytojas – spręsti ne man. Bet tikiu savo studentų žodžiais“, – pokalbį užbaigia dr. Pavel Skorupa.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau