Stojantiesiems

Diktantas parodė – VGTU studijuoja išties raštingi studentai

Kovo 8, 2018

Tarp vasario 16 ir kovo 11 d. Lietuvoje minint Lietuvių kalbos dienas kovo 1 d. vyko raštingiausio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) darbuotojo ir studento konkursas. Jį jau trečią kartą surengė Kūrybinių industrijų fakultetas (KIF) ir Lietuvių kalbos skyrius. Vienu metu dvejuose universiteto rūmuose – Centriniuose ir Senamiesčio – buvo rašomas diktantas. Tekstą skaitė VGTU „Palėpės“ teatro aktorės KIF studentės Brigita Beniušytė ir Soneta Blankaitė. Diktantą rašė 122 dalyviai – aktyviausiai dalyvavo Verslo vadybos ir Kūrybinių industrijų fakultetų studentai.

Didžiausi rašybos entuziastai dirba Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto Automobilių kelių mokslo laboratorijoje, tai gausiausiai konkurse dalyvavęs padalinys. O jo kokybės vadybininkė Audra Šiupienė užtikrintai gali vadintis raštingiausia VGTU darbuotoja, nes šį vardą pelno jau trečius metus iš eilės. Tik viena klaida daugiau padarė Sekretoriato referentė Lina Petrauskienė, jos rašysena pripažinta dailiausia.

Šiemet raštingiausi pasirodė Architektūros (AF), Fundamentinių mokslų (FMF) ir Kūrybinių industrijų fakulteto studentai. Raštingiausia VGTU studentė studijuoja AF, tai Kamila Tomaševskaja, ji diktante padarė 4 klaidas. Po 5 klaidas padarė antros vietos laimėtojos Luknė Barčaitė (AF) ir Živilė Kairevičiūtė (KIF). Trečios vietos nusipelnė studentai, padarę 6 klaidas: Irena Jaškauskaitė (FMF), Vytautas Pankūnas (FMF), Gabija Rutkūnaitė (AF), Živilė Tolpežnikaitė (KIF), Gabrielė Zablockytė (KIF).

Antrus metus dailiausios rašysenos nominaciją pelno Antano Gustaičio aviacijos instituto studentai – šiemet gražiausiai rašančia pripažinta Lina Aleksandravičiūtė.

Raštingiausi studentai ir bendruomenės nariai bus apdovanoti kovo 9 d. 11 val. SRC 411 auditorijoje.

Diktanto tekstas

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau