Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau keičia daugelį sričių, tarp jų – ir inžineriją bei jos darbo specifiką. Ši technologija leidžia palengvinti kai kuriuos procesus ir sutaupyti laiko, tačiau kartu kyla klausimų apie naudą, trūkumus ir ką tai reiškia inžinieriams kurių rinkoje trūksta.
Ne priešas, o pagalbininkas
„Sunku rasti inžinerijos sritį, kurioje DI nebūtų taikomas. Ši technologija vis dažniau pasitelkiama kuriant pastatus ir infrastruktūrą, naujas medžiagas ir tobulinant transporto sistemas, optimizuojant energijos vartojimą. Be to, DI leidžia automatizuoti procesus, sutrumpinti ataskaitų ruošimo laiką, generuoti dalį kodo, taip paliekant inžinieriams daugiau laiko kūrybai. Didžioji dalis inžinierių džiaugiasi, kad dirbtinis intelektas ženkliai palengvino ir pagreitino jų darbą“, – teigia VILNIUS TECH lektorė Dovilė Kurpytė-Lipnickė.
Pasak mokslininkės, vienas didžiausių privalumų – efektyvumas: DI gali atlikti užduotis greičiau ir tiksliau nei žmogus, gali optimizuoti projektus, prognozuoti gedimus, pasitelkiant simuliaciją – padėti išrasti naujas medžiagas, analizuoti didelius duomenų kiekius ir rasti tinkamiausius sprendimus. „Tarkim, turime 50 puslapių kažkokios informacijos – DI gali padėti ją susisteminti, išskirti svarbiausius punktus ir sutaupyti mums daug laiko. Be to, gali padėti parengti ataskaitą inžinieriui – tereikia sumesti brėžinius ir kitą svarbią informaciją.“
Perimdamas nuobodžias ir pasikartojančias užduotis, DI padeda inžinieriams susitelkti į kūrybiškesnį darbą. Tačiau ir kuriant, pasitelkus šios technologijos privalumus, galima pasilengvinti arba pagreitinti darbų eigą.
„Kūrybinis procesas sudarytas iš nemažai etapų ir visus juos įveikti užtrunka laiko. Pavyzdžiui, idėjos paieška kartais gali trukti keletą dienų, o kartais – mėnesių ar net metų. Tad DI gali padėti papildomai išanalizuoti, ką jau yra padarę ir sukūrę kiti.
Dar vienas pavyzdys – prototipo kūrimas: galima pačiam galvoti ir rašyti kodą, tačiau galima duoti dalį kodo parašyti dirbtiniam intelektui. Tam jau turime daugybę įrankių, kurie puikiausiai parašo paprasto lygio kodus. Tai reiškia, kad testavimui, idėjų bandymui, mums prireikia gerokai mažiau laiko, kurį galima panaudoti kitų projektų kūrimui ir įgyvendinimui“, – pasakoja ekspertė.
DI įgūdžiai – privalumas
Vis dėlto, inžinierius, naudodamasis DI, turėtų būti įgudęs. Nors dabartinis DI dar sunkiai susidoroja su kompleksinėmis užduotimis, reikalaujančiomis logikos, intuicijos ir kūrybiškumo, tačiau jis jau gali pakeisti dar besimokančius ar tik žemiausiose inžinerijos pozicijose pradėjusius dirbti specialistus.
„DI jau gali pakeisti tuos specialistus, kurie silpnai rašo kodus. Pavyzdžiui, vietoje to, kad samdytumėme penkis dar neįgudusius žmones, galime nusamdyti vieną, kuris išmano dirbtinio intelekto įrankius ir, jais pasinaudodamas, gali atlikti kitų žmonių darbą. Todėl jauniems specialistams, kurie nenaudoja DI ir yra dar mažai patyrę savo srityje, gali būti sunkiau įsilieti į rinką“, – pasakoja ekspertė.
Tie specialistai, kurie naudoti DI mokosi nuo pirmojo studijų kurso, rinkoje turi didelį pranašumą. „Paprastai įmonės, kurios savo veikloje taiko šią technologiją, dirba efektyviau ir yra konkurencingesni, todėl inžinierius, ar bet kurios kitos srities specialistas, išmanantis DI, jau dabar rinkoje yra paklausesnis“, – apibendrina VILNIUS TECH mokslininkė Dovilė Kurpytė-Lipnickė.
Straipsnį parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė
Galerija
