Stojantiesiems

Dirbtinis intelektas prieš dirbtinį intelektą: kaip internete kovojama prieš Rusijos dezinformaciją?

Lapkričio 18, 2025
VILNIUS TECH įvyko jau ketvirtoji pilietiškumo paskaita UNLOCK LITHUANIA, kurios metu universiteto bendruomenė galėjo sužinoti, kaip duomenys ir komunikacija prisideda prie nacionalinio atsparumo. Paskaitą vedė pardavimų, marketingo ir verslo vystymo profesionalas Liudvikas Andriulis. 
 
Svečias papasakojo, kokios yra didžiausios grėsmės nacionaliniam saugumui, kokias priemones naudoja nedraugiškos šalys bei pateikė praktinių pavyzdžių, kokius įrankius kovai su Rusijos dezinformacija naudoja jo su bendraautoriais sukurta dirbtiniu intelektu valdoma montoringo sistema „Repsense“. 
 
Informacinio karo mastas sparčiai didėja
 
NATO Strateginės komunikacijos centras, įsikūręs Rygoje, teigia, kad dezinformacija yra naujasis karas. Nors fizinė aplinka gali atrodyti taiki, informacinėje erdvėje vyksta nuolatinės atakos, manipuliacijos ir propagandos kampanijos.
 
Šios grėsmės mastą pabrėžia Pasaulio ekonomikos forumas (Davosas), kuris savo ataskaitose nustato didžiausias vidutinės ir ilgos trukmės rizikas pasauliniu mastu. 
 
„Šiandien dezinformacija ir klaidinanti informacija (ang. misinformation) yra sąrašo viršuje, laikoma pavojingesne už karą, klimato kaitą ar kitus konfliktus. Taip yra todėl, kad klaidinanti informacija veikia visus kitus aspektus – nuo žmogaus teisių pažeidimo ir valstybinių ginkluotų konfliktų iki kibernetinio šnipinėjimo ir klaidingo mokslo apie klimato kaitą“, – paaiškino L. Andriulis.
 
Internetas, ypač algoritminiai socialiniai tinklai, leido valstybiniams veikėjams (subjektams) (ang. state actors), įmonėms ir pavieniams asmenims kurti milžinišką kiekį informacijos – nuo kačių memų iki vaizdo klastočių (ang. deep fake). Žmogiškiesiems konsultantams, kurie anksčiau skaitydavo ir analizuodavo žiniasklaidą, tapo neįmanoma aprėpti visko, kas vyksta tradicinėje ir socialinėje žiniasklaidoje („Facebook“ įrašuose, „Instagram Reels“, „TikTok“). Būtent tai paskatino „Repsense“ ieškoti technologinio sprendimo.
 
Grėsmės nacionaliam saugumui: nepasitikėjimas valdžia ir „naudingi idiotai“
 
Nors didelė dalis „Repsense“ klientų – bankai, mažmeninės prekybos įmonės ir pan., ši platforma turi dvigubą paskirtį (ang. dual-use) ir jau aktyviai naudojama gynybos srityje. 
 
Savo pranešime L. Andriulis papasakojo apie keletą grėsmių nacionaliniam saugumui kategorijų, kurias siekia aptikti „Repsense“. Pirmoji – naratyvų skleidimo operacijos, t.y. nuolatinės pastangos sėti nepasitenkinimą valstybe, politikais, valdžios institucijomis ir pan. Antroji grėsmė – koordinuotas neautentiškas elgesys, kurį puikiai iliustruoja incidentas su kontrabandiniais balionais, sutrikdžiusiais Vilniaus oro uosto veiklą. „Išanalizavus 2 tūkstančius Rusijos žiniasklaidos kanalų, buvo nustatyta, kad 40 proc. frazių ir naratyvų identiškai sutapo, o dauguma straipsnių pasirodė tuo pačiu metu. Tai įrodo koordinuotą dezinformacijos ataką“, – paaiškino specialistas.
 
Dar viena grėsmė – plintančios dirbtinio intelekto sukurtos vaizdo ir vaizdo įrašų klastotės (ang. deep fake), kuriose įvairūs valstybėms svarbūs asmenys paskelbia kontraversišką, tačiau netikrą informaciją. Tokiu būdu siekiama sukelti sąmyšį visuomenėje, sutrikdyti institucijų darbą, pakenkti diplomatiniams santykiams, sumažinti pasitikėjimą autoritetais bei jų patikimumą. Šiam procesui itin padeda „naudingi idiotai“ (ang. useful idiots) – asmenys, paveikti propagandos ir patikėję melagingais naratyvais, juos sustiprina dalindamiesi įrašais, komentuodami ir pan., todėl yra laikomi rimta grėsme nacionaliam saugumui.
 
Nauji kovos būdai: DI prieš DI
 
Deja, tačiau taikant įprastus būdus kovoti su šiomis ir kitomis grėsmėmis bei aprėpti visų medijų praktiškai neįmanoma – tai reikalauja daug žmogiškųjų išteklių ir laiko resursų. L. Andriulis pateikė Rusijos įtakos masto kišantis į Moldovos rinkimus pavyzdį: šalyje, kurioje gyvena tik apie 2,5 milijono gyventojų, per vieną mėnesį buvo pašalinta 100 tūkstančių netikrų Rusijos „TikTok“ paskyrų. 
 
Be to, tradiciniai atvirojo kodo žvalgybos (OSINT) įrankiai šiandienos pasauliui nebetinka. Jie yra reaktyvūs, orientuoti į kiekybinę analizę (pvz. straipsnių skaičių) ir nesugeba atsekti naratyvo DNR – iš kur jis kilo ir kaip išplito tarp skirtingų platformų. Tačiau „Repsense“ sukūrė sistemą, padedančią šią problemą spręsti.
 
„Mūsų „Havel“ platforma veikia keturiais pagrindiniais principais. Pirmiausia – stebėjimas. Sistema tiesiogine to žodžio prasme „valgo viską“: nuo regioninės spaudos ir radijo stočių iki uždarų „Telegram“ grupių, „tamsiojo interneto“ (ang. dark web) ir „TikTok“ vaizdo įrašų. Svarbiausia, kad dirbtinis intelektas ne tik surenka duomenis, bet ir juos supranta – atpažįsta, ar vaizdo įraše kalbama apie kates, ar platinama propaganda, geba identifikuoti užkoduotą kalbą ir žinutes, dar vadinamas „šuns švilpukais“ (ang. dog whistle), taip pat draudžiamus simbolius: ginklus, vėliavas ar svastikas net tada, kai apie juos nieko neparašyta aprašyme“, – pasakojo pranešėjas.
 
Antrasis principas – aptikimas. Sistema ieško to, kas nėra pasakyta tiesiogiai – užuominų, manipuliacijų, nenatūralaus aktyvumo šuolių, pavyzdžiui, 4 valandą ryto pasirodančios informacijos apie tariamą politiko korupciją, kurią platina botų tinklai.
 
Trečiasis principas – forensika. „Havel“ gali su beveik 99 proc. tikslumu atsekti, iš kur atsirado melaginga naujiena: „Mes galime pasakyti, kokiame tamsiame „Telegram“ kampe ši nesąmonė buvo pirmiausia parašyta, net jei ji vėliau pateko į nacionalinio laikraščio antraštę. Ši galimybė leidžia ne tik paneigti melą, bet ir įrodyti jo priešišką kilmę.“
 
Paskutinis principas – atsakas. Platforma teikia įžvalgas, kada ir kaip geriausia reaguoti į kylančią dezinformacijos bangą. Užuot laukus, kol melas išplis ir taps nacionalinėmis naujienomis, galima jį „užgniaužti užuomazgose“, kai jis dar cirkuliuoja siauruose kanaluose.
 
Moldovos rinkimų atvejis: kodėl Rusijai „neišdegė“?
 
Vienas ryškiausių „Repsense“ darbo pavyzdžių – pagalba Moldovai per rinkimus. Estijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu lietuvių komanda suteikė „Havel“ platformą prezidentės Majos Sandu biurui kovai su Rusijos propaganda. Sistema stebėjo informacinį lauką ne tik Moldovoje, bet ir Rumunijoje, Turkijoje, Azerbaidžane bei Rusijoje. Analizė atskleidė didžiulį atotrūkį tarp to, kas iš tiesų rūpėjo Moldovos žmonėms, ir to, ką bandė įpiršti Kremliaus propaganda.
 
„Viešosios nuomonės apklausos rodė, kad svarbiausios temos Moldovos žmonėms yra vaikai, skurdas, infliacija, korupcija ir energetika. O ką sakė rusai? Jų pagrindinės temos buvo, kad Moldova yra Vakarų marionetė, kad valdžia neteisėtai draudžia opozicijos partijas, kad narystė ES įtrauks šalį į karą. Jie niekada nekalbėjo apie dalykus, kurie iš tikrųjų buvo svarbūs Moldovos žmonėms“, – aiškino L. Andriulis.
 
Šis „pasiūlos ir paklausos“ neatitikimas tapo viena iš priežasčių, kodėl prorusiškos jėgos pralaimėjo rinkimus. Šis principas, pasak specialisto, veikia ne tik politikoje, bet ir versle – sėkmės sulaukia tie, kurie kalba apie tai, kas svarbu jų klientams ar rinkėjams.
 
Rusijos modus operandi
 
Atlikdama analizę Europos Parlamentui, komanda taip pat atskleidė tipišką Rusijos propagandos mašinos veikimo mechanizmą (modus operandi). Viskas prasideda nuo iškraipymo – realus įvykis supaprastinamas iki skambios antraštės. Tada, siekiant patikimumo, jis susiejamas su tikra naujiena iš patikimo šaltinio. Vėliau seka memizacija – sudėtinga tema paverčiama paprastu, lengvai platinamu memu ar juokeliu. Po to vyksta masinis platinimas pirmiausia vidinei Rusijos auditorijai. Galiausiai, melas legitimizuojamas pasitelkiant apmokamus „ekspertus“ ir apipinamas kontekstu – iš dalies teisingais straipsniais, kurie sukuria realumo įspūdį.
 
Puikus šios mašinos veikimo pavyzdys – istorija apie tai, kad Lietuvos prezidentas neva pareiškė, jog Lietuva atsiims Kaliningradą. „Repsense“ atsekė visą šios melagienos „metro liniją“: ji prasidėjo viename Rusijos portale, išplito po rusišką žiniasklaidą, tada peršoko į Kroatijos, Italijos, Albanijos ir Baltarusijos portalus, kol galiausiai ja patikėjo net kai kurie ukrainiečiai, „gavę ją atgal“ per Vakarų žiniasklaidą.
 
Kaip su dezinformacija kovoti „eiliniam žmogui“?
 
Pasak L. Andriulio, svarbiausia – nelikti abejingam. Net vienas komentaras, atkreipiantis dėmesį, kad naujiena yra melaginga, atlieka didelį darbą. Pasaulyje netgi veikia savanoriškos grupės, tokios kaip NAFO socialiniame tinkle „X“, kurios masiškai „trolina“ Rusijos propagandistus ir demaskuoja jų melą.
 
„Norint atpažinti propagandą, patariama visada patikrinti šaltinio patikimumą, palyginti informaciją keliuose skirtinguose portaluose ir atkreipti dėmesį į šališkumą – jei istorija pateikiama tik juodomis ir baltomis spalvomis, be jokių pustonių, tikėtina, kad ja bandoma manipuliuoti. Galiausiai, verta sau užduoti paprastą klausimą: ar tai faktas, ar nuomonė? Šis paprastas pratimas padeda ugdyti kritinį mąstymą ir psichologinį atsparumą naratyvams, kuriais kasdien esame bombarduojami“, – apsibendrino L. Andriulis.
 

Galerija

Panašios naujienos

Rinkodaros įmonei vadovaujanti D. Padegimaitė: „Aiškumas dėl karjeros atsiranda veikiant, ne planuojant“
Rinkodaros įmonei vadovaujanti D. Padegimaitė: „Aiškumas dėl karjeros atsiranda veikiant, ne planuojant“
„Kiekviena idėja, kuria tiki, yra verta išbandymo – nesvarbu, ar tai būtų studijos, darbas, ar asmeninis gyvenimas, tik bandydamas naujus dalykus atrandi, kas iš tiesų tau įdomu ir kur slypi tavo stiprybės“, – įsitikinusi skaitmeninės rinkodaros specialistė, įmonės „Paperplanes“ vadovė Dovilė Padegimaitė. Mergina tai įrodo savo pavyzdžiu: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto alumnė į dabartinę karjeros stotelę atėjo tik drąsiai eksperimentuodama ir ieškodama.  Dovilė Padegimaitė prisimena, kad jos pašaukimas ėmė ryškėti jau mokykloje – ji dažniau imdavosi iniciatyvos, nei laukdavo, kol kas nors ką nors pasiūlys, užsiimdavo aktyviomis veiklomis, organizaciniais darbais, buvo azartiška ir smalsi. Tuomet pasireiškė ir jos polinkis į socialinius mokslus. „Nors aiškios vizijos nei studijoms, nei profesinei karjerai neturėjau, pasąmoningai jaučiau trauką dirbti ir bendrauti su žmonėmis, o šiandien savo darbe to turiu tikrai daug“, – šypsosi pašnekovė. Apie konkretesnį studijų krypties pasirinkimą ji ėmė galvoti dar 10-oje, o galutinį sprendimą priėmė 11-oje klasėje. Juo tapo ekonomika, Dovilei pasirodžiusi ne tik įdomi, bet ir pakankamai plati sritis, apimanti įvairius verslo, finansų, vadybos ir visuomenės procesus. „Atrodė, kad tai gera studijų kryptis bakalaurui, suformuojanti platesnį supratimą apie tai, kaip veikia organizacijos, ekonomika ir verslas, o VILNIUS TECH jau studijavo mano sesuo, todėl iš jos nemažai išgirdau apie universiteto bendruomenę, studijų procesą ir studentišką gyvenimą. Svarbus buvo ir apsilankymas atvirų durų dienoje: gyvi pokalbiai ir realios studentų patirtys padėjo susidaryti aiškesnį vaizdą bei sustiprino sprendimą rinktis VILNIUS TECH“, – dalijasi Verslo vadybos fakulteto alumnė. Universitetas – erdvė eksperimentuoti ir ieškoti savęs Anot D. Padegimaitės, universitetas jai suteikė daug galimybių „žaisti“ – eksperimentuoti, imtis iniciatyvos ir išbandyti save skirtingose rolėse. Tai ji darė ir po paskaitų – prisijungusi prie studentų atstovybės, su komanda ji ne tik atstovavo studentų interesams, bet ir inicijavo pokyčius studijose, dirbo su fakulteto administracija studijų kokybės klausimais. Vėliau šių patirčių sąrašą papildė ir pirmakursių kuratorės pareigos. „Šios veiklos leido suprasti, kad daugelis galimybių atsiranda ne savaime, o tada, kai pats žengi pirmą žingsnį. Universitete galėjau saugiai išbandyti įvairias idėjas, mokytis iš klaidų, pamatyti, kiek daug galima pasiekti vedamai iniciatyvos, smalsumo ir vidinės ambicijos, ir sutikti žmones, kurie prisidėjo prie mano profesinio kelio“, – dalijasi Dovilė. Jos įsitikinimu, galimybė užsiimti daug skirtingų veiklų, geriau save pažinti ir suprasti, kas iš tiesų traukia ir sekasi, o kas ne, yra bene pagrindinis kelias į sėkmingą karjerą, nors visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad viskas priklauso nuo pasiekimų mokykloje ir studijų pasirinkimo. „Dažnai atrodo, kad aštuoniolikmečiai turi tiksliai žinoti, kuo bus po dešimties metų. Mano aplinkos patirtis rodo, kad taip būna retai. Aiškumas dėl karjeros dažniau atsiranda veikiant, o ne planuojant“, – sako ji. VILNIUS TECH Dovilė žengė ir pirmuosius karjeros žingsnius – studijų metu ji gavo kvietimą prisijungti prie universiteto komunikacija besirūpinančio skyriaus komandos, kur pirmą kartą rimtai susidūrė su rinkodaros sritimi. Tai dovanojo supratimą, kad rinkodara – kryptis, kurioje ji norėtų eiti toliau, o vėliau sekusios patirtys startuoliuose, pasak Dovilės, leido jai dar pažinti šią sritį, projektų valdymą ir darbą su tarptautinėmis rinkomis. Rinkodara moko sveiko požiūrio į darbą Įvairus profesinių ir asmeninių patirčių kraitis Dovilę atvedė į dabartinį etapą – karjerą skaitmeninės rinkodaros agentūroje „Paperplanes Agency“. Iš pradžių dirbusi kaip projektų vadovė, vėliau – kaip vykdančioji vadovė, po 1,5 metų įmonėje ji perėmė agentūros vadovės pareigas. Tai, pasak jos, buvo vienas didžiausių profesinių iššūkių, o kartu – vienas svarbiausių pasitikėjimo savimi „egzaminų“. „Į agentūrą atėjau įdomiu laikotarpiu, kai sparčiai augo komanda ir klientūra, plėtėsi paslaugų spektras, o dalis jų buvo gana naujos tiek rinkai, tiek mums patiems, todėl dažnai reikėdavo eksperimentuoti ir ieškoti geriausių sprendimų jau juos įgyvendinant. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūriau tapusi vadove – suprasti, kad augančiame versle neįmanoma visko sukontroliuoti pačiai. Teko išmokti pasitikėti žmonėmis, deleguoti atsakomybes ir kurti aplinką, kurioje komanda gali savarankiškai priimti sprendimus. Manau, kad pasitikėjimas yra viena svarbiausių sąlygų tvariam organizacijos augimui“, – sako ji. Tiesa, versle iššūkiai niekada nesibaigia – keičiasi tik jų pobūdis. Visus šiuos etapus padeda įveikti smalsumas, noras mokytis ir drąsa. Svarbi ir didžiulė prasmė, kurią D. Padegimaitė mato savo darbe – ją suteikia galimybė stebėti, kaip komandos kūrybinės idėjos virsta realiais rezultatais ir padeda verslams augti, bei erdvė kurti aplinką, kurioje visi gali augti kaip profesionalai ir atrasti savo stipriąsias puses. „Be to, rinkodara išmoko sveiko požiūrio į darbą. Kartais verta sau priminti, kad ne visi iššūkiai yra tokie dramatiški, kaip gali atrodyti konkrečiu momentu“, – priduria Dovilė. Didžiausia karjeros pamoka – nereikia visko žinoti iš karto Dinamiškos karjeros patirtys Dovilei neišvengiamai dovanojo ir vertingų pamokų. Bene svarbiausia – savo vertės ir sėkmės nesieti tik su galutiniu rezultatu. „Tik pradėjus dirbti dažnai atrodo, kad svarbiausia – kuo greičiau pasiekti kitą tikslą, gauti aukštesnes pareigas ar įgyvendinti dar didesnį projektą. Ilgainiui supratau, kad nuolat vaikantis rezultatų, galima pamiršti mėgautis pačiu procesu ir augimu, kuris vyksta pakeliui. Jei galėčiau ką nors pasakyti sau karjeros pradžioje, priminčiau neskubėti visko žinoti. Jauni specialistai dažnai jaučia spaudimą turėti aiškų planą ir atsakymus į visus klausimus, tačiau realybėje karjera vystosi gerokai dinamiškiau“, – patirtimi dalijasi D. Padegimaitė. Ji taip pat būtų norėjusi anksčiau suprasti, kad klaidos nėra nesėkmės ženklas: dažnai būtent jos tampa greičiausiu būdu įgyti patirties, augti ir priimti geresnius sprendimus ateityje. „Dauguma klaidų ir iššūkių iš pradžių atrodo kaip procesų ar kompetencijų klausimai, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad jų esmė slypi komunikacijoje, lūkesčių suderinime ir tarpusavio pasitikėjime. Gebėjimas dirbti su žmonėmis yra ne mažiau svarbus nei profesinės žinios“, – priduria Verslo vadybos fakulteto alumnė. Gebėjimas mokytis liks vertingas visada Vis dėlto, svarbiausia šių dienų kompetencija, ypač skaitmeninės rinkodaros srityje, Dovilė įvardija gebėjimą mokytis – technologiniai įrankiai ir sprendimai keičiasi, o kritinis mąstymas, gebėjimas suprasti žmonių elgseną ir spręsti problemas išlieka vertingi nepriklausomai nuo technologijų pokyčių. „Viskas keisis dar ne kartą, bet žmonės, kurie geba mokytis ir greitai perprasti naujus dalykus, konkurencinį pranašumą išlaikys visada. Taip pat labai svarbus prasmės jausmas – būtent jis padeda išlaikyti kryptį ir motyvaciją net sudėtingesniais etapais“, – tikina ji. Abiturientams, kurie dvejoja, kokias studijas pasirinkti, D. Padegimaitė pirmiausia pataria nesitikėti, kad jos nulems visą jų karjeros kelią, ir vertinti universitetą ne tik kaip vietą diplomui gauti, bet ir kaip aplinką, kurioje galima kurti ryšius, išbandyti save ir atrasti dominančią kryptį. „Mano patirtis rodo, kad studijos suteikia stiprų pagrindą, tačiau tai, kiek iš jų pasiimsite, priklauso nuo jūsų pačių iniciatyvos. Verslo vadybos fakulteto studijos yra vertingos tuo, kad padeda suprasti, kaip veikia organizacijos, priimami verslo sprendimai, kuriama vertė ir kaip skirtingos verslo funkcijos susijusios tarpusavyje – šios žinios visuomet išliks aktualios“, – sako rinkodaros specialistė D. Padegimaitė. Daugiau apie VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto studijas skaitykite čia.
Plačiau
Birželio 18 d. 16 val. Ingos Čiapienės tapybos darbų parodos „Akimirkų pėdsakais“ pristatymas
Birželio 18 d. 16 val. Ingos Čiapienės tapybos darbų parodos „Akimirkų pėdsakais“ pristatymas
Birželio 18 d. (ketvirtadienį) 16.00 val. kviečiame į Ingos Čiapienės tapybos darbų parodos „Akimirkų pėdsakais“ pristatymą ir susitikimą su autore Bibliotekos Galerijoje A (Saulėtekio al. 14) Inga Čiapienė – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto absolventė. Tapybos žinių ji įgijo Justino Vienožinskio meno mokykloje ir Augustino Savicko dailės mokykloje. Dalyvavo A. Savicko vardo mokyklos organizuotuose mokomuosiuose vasaros pleneruose. Nuo 2023 metų autorė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė ir grupinių parodų dalyvė. Paroda „Akimirkų pėdsakais“ – trečioji jos personalinė tapybos paroda. Parodoje pristatomi darbai, kuriuose autorė fiksuoja asmeniškai išgyventas akimirkas ir emocijas. Kūriniuose atsiskleidžia dvi stilistinės kryptys – vieni paveikslai išsiskiria ryškiomis spalvomis, energija ir judesiu, kiti pasižymi santūrumu, ramybe ir laiko tėkmę primenančia statiška nuotaika. Svarbią vietą autorės kūryboje užima gamta. Paveiksluose dažnai dominuoja žalia spalva, simbolizuojanti žmogaus ryšį su gamta ir norą jaustis jos dalimi. Ryškiu parodos akcentu tampa gėlių motyvai, lydintys ne tik natiurmortus, bet ir peizažus. Pasak autorės, visi paveiksluose užfiksuoti vaizdai – tai ypatingos akimirkos, sukėlusios emociją ir įgavusios asmeninę prasmę. Kiekvienas darbas labiau perteikia nuotaiką ir jausmą nei pasakoja konkretų siužetą. Paroda bibliotekos Galerijoje A veiks iki birželio 30 d.
Plačiau