Statybų pramonė – viena svarbiausių ir labiausiai besivystančių industrijų pasaulyje. Vis labiau atsirandant tvarumo ir ilgaamžiškumo poreikiui, mokslininkai nuolat ieško novatoriškų sprendimų ir technologijų šiai pramonei patobulinti. Vienas tokių mokslininkų – iš Indijos studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Statybos fakultetą (SF) atvykęs mokslų daktaras Alinda Dey.
Sukūrė naują modelį
A. Dey šį spalį VILNIUS TECH universitete apsigynė mokslų daktaro disertaciją, kurioje tyrė armatūros ir betono sąveikos analizę. Pasak jo, tokia analizė yra svarbi, nes tai yra dvi populiariausios statybos priemonės pasaulyje. Tačiau kadangi negalime matyti, kokie procesai vyksta jų viduje, negalime ir prognozuoti betono „elgesio“, dėl kurio vėliau atsiranda įtrūkimai ar deformacijos.
„Mano darbo tikslas buvo sukurti matematinį modelį, nagrinėjantį įtempimo ir poslinkio ryšį, betono ir armatūros sąsajos reiškinį. Todėl mano sukurtas modelis padės prognozuoti, kada tai įvyks, kur gali atsirasti įtrūkimas ir kokio dydžio, koks būtų atstumas tarp dviejų įtrūkimų ir ar konstrukcija taps nestabili. Tai yra mano darbo prioritetas – prognozuoti problemas“, – savo mokslinio darbo esmę pristato mokslų daktaras A. Dey.
Kad ištirtų, kas vyksta armatūros viduje, dr. A. Dey pasitelkė įvairius jutiklius ir prietaisus.
„Tai labai subtilus dalykas, nes reikia pjauti armatūrą, montuoti įrenginius, kurie turi savo nusidėvėjimą, juos klijuoti, lieti ir dėti į vidų betoną. Kai betonas sukietėja, reikia jį panardinti į vandenį. Ir tai daryti reikia labai atsargiai, kad įtaisai nesušlaptų, kadangi tarpas negali gauti drėgmės. Po to jis dedamas į įrenginį, jam taikoma apkrova ir įtaisai pateikia duomenis, nes jie yra sujungti su kompiuteriais ir adapteriais, kurie viską fiksuoja“, – detalizuoja tyrimą procesą VILNIUS TECH mokslininkas.
Naujas įrankis projektuotojams padės kurti saugesnes konstrukcijas
Dr. A. Dey sukurtas modelis ir darbo išvados gali pakeisti ir tai, kaip ateityje bus projektuojami pastatai. Nors jau esama nemažai kitų modelių, tačiau jie nėra pakankamai tikslūs ar preciziški, todėl tuo metu dar būdamas doktorantas, kartu su darbo vadovu prof. habil. dr. Gintaru Kaklauskiu, A. Dey įžvelgė poreikį sukurti naują modelį, kurį galėtų naudoti įvairios įmonės ir organizacijos, tokiu būdu sukurti reikšmingą įrankį projektuotojams ir prisidėti prie saugesnių konstrukcijų statybos.
„Mano modelis numato problemas, o tai padės žmonėms laiku priimti kūrybinius sprendimus, neleisiančius išsivystyti įtrūkimams, sumažinti vibraciją ir užtikrinti konstrukcijos stabilumą. Šių problemų gali būti išvengta, jei projektavimas bus pagrįstas mūsų siūlomu modeliu, kuris taip pat ir labai ekonomiškas. Toks projektas aktualus visuomenei – tai užtikrintų ekonomiškesnę, saugesnę ir ilgaamžiškesnę statybą. Konstrukcijos eksploatacinė trukmė gali būti prailginta 50–100 metų“, – teigia dr. A. Dey.
Kalbino ir fotografavo Milda Mockūnaitė-Vitkienė, Viešosios komunikacijos direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė.
Galerija
