Pirmoje paskaitos dalyje M. Reklaitis pristatė „klasikinį“ architekto modelį: dar studijų metu pradedantį dirbti architektą, kuris atranda savo kryptį architektūros lauke, o gal vėliau įkuria ir savo architektūros studiją. Dėstytojas išskyrė, kad architektūros studijas pabaigę žmonės dirba įvairiose srityse: statinių architektūros, urbanistikos, miestų planavimo, kraštovaizdžio architektūros, interjero dizaino, architektūros tyrimų ir kitose.
Antroje paskaitos dalyje M. Reklaitis pasidalino savo patirtimi ieškant kintamos architektūros, tyrinėjant medžiagas, kuriant parodų architektūrą, neriant į architektūros tyrėjo ir menininko laukus – „nuklydimais nuo architekto kelio“. Dėstytojas juokavo, kad patirties kuriant Lietuvos paviljonus Venecijos bienalėje dėka šiandien gali vadinti save ir architektu – prodiuseriu.
M. Reklaitis pabrėžė, kad architektui yra būtinos įvairiausių skirtingų sričių žinios, kurias jis įgyja studijų ir praktikos metu: „žinios ne tik leidžia kokybiškai dirbti architekto darbą, bet ir pakloja bendrus loginius pamatus, sujungia priežasties ir pasekmės ryšius“.
„Architektas suvokia visą procesą – nuo idėjos iki realizacijos. Jis gerai supranta, kokia galima pirminės idėjos materializacija, kaip ir matydamas rezultatą įžvelgia, kokia buvo pirma idėja. Viso proceso, loginės grandinės suvokimas įgalina architektus sėkmingai dirbti įvairiose srityse“, – apibendrino paskaitą M. Reklaitis.
Naujienos nuotrauka: Alekso Jauniaus.
Galerija
