Stojantiesiems

Dr. Š. Skuodis: „Inovacijos gimsta natūraliai“

Balandžio 18, 2024
Šio mėnesio rubrikoje „Vadovo portretas“, kurioje pasakojame apie VILNIUS TECH administracijos padalinių ir centrų vadovų asmenybes, jų vadovavimo principus bei darbo ypatumus, kalbamės su Civilinės inžinerijos mokslų centro vadovu – doc. dr. Šarūnu Skuodžiu.
 
 
– Apibrėžimas. Kokie trys žodžiai Jums asocijuojasi su gero vadovo ar vadovės apibrėžimu? 
 
– Sudėtinga atsakyti, bet manyčiau, kad tiktų šios asociacijos: sąžiningai, griežtai, bet teisingai.
 
– Vertybės. Kas Jums svarbu, būnant vadovu? Kokiomis vertybėmis ir principais vadovaujatės?   
 
– Svarbu, kad būtų įdomu dirbti. Tai suteikia motyvacijos atlikti darbus gerai. Taip pat svarbu, kad dirbdami visi kolegos būtų laimingi. Nelaimingas žmogus nukreipia energiją ne į darbą, o kitur.
 
– Stiprybės. Kokia komanda yra stipri? Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti žmonės, kad jiems kartu pavyktų sklandžiai pasiekti užsibrėžtų tikslų? 
 
– Stipri komanda yra ta, kuri žino savo stiprybes ir silpnybes, mėgstamus ir nemėgstamus darbus. Tokiu būdu, kai vieni kitus gerai pažįsta, galima sėkmingai užsibrėžti tikslus, terminus ir pan. 
 
– Komanda. Kaip motyvuojate savo komandą? Gal turite išskirtinių tradicijų ar ritualų?   
 
– Dabartiniu metu visa motyvacijos koncentracija yra nukreipta į naująją pamainą, ypač – doktorantų pritraukimą. Stengiamės, kad jie įsitrauktų ir pamatytų, kiek daug įdomaus galima nuveikti studijuojant bei dirbant VILNIUS TECH. 
 
– Iššūkiai. Kas Jums sunkiausia, vadovaujant komandai? Gal turite savo sėkmės formulę, kuri padeda įveikti sudėtingas situacijas ir sklandžiai organizuoti komandos darbą? 
 
– Darbo krūvis yra iššūkis. Didžiulis skirtingų užduočių bei klausimų kiekis išmuša, ar sulėtina darbo tempą, tačiau ramiai pažvelgus, viskas yra įmanoma. Kartais darbai nepasidaro per valandą, tam prireikia ir keleto dienų. Tiesiog reikia tai suprasti ir nusiteikti: nėra sunkių darbų – yra tik ilgesnės ar trumpesnės trukmės darbai.
 
– Ateities projektai. Kokie projektai dabar yra svarbiausi Jūsų komandos darbotvarkėje?   
 
– Šiuo metu yra labai svarbu pritraukti MTEP lėšų projekto „Civilinės inžinerijos mokslo centras“ (Projekto Nr. S-A-UEI-23-5) vykdymui (pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyvos“). Kadangi šis projektas truks iki 2028 m., lėšų pritraukimas išliks aktualus ir artimiausiais metais.
 
– Inovacijos. Kiek dėmesio komandos darbe skiriate naujų galimybių paieškai, inovacijų ir naujų technologijų integravimui?   
 
– Inovacijos gimsta natūraliai, kai su tais pačiais resursais, užsibrėži atlikti daugiau darbų. Tinkami žmonės tampa savarankiškais inovatoriais, kai labai greitai automatizuoja ar optimizuoja savo darbus ir sugeba per tą patį laiką atlikti jų daugiau.
 
– (Ne) Sėkmės istorija. Kokia ypatinga savo sėkmės, o gal nesėkmės, istorija galite pasidalinti su VILNIUS TECH bendruomene? Kokias pamokas išmokote? 
 
– (Ne) Sėkmės istorijų yra kiekviename žingsnyje:  parašei straipsnį – redaktorius ar recenzentai atmetė, tuomet reikia teikti kitam žurnalui. Nepateiksi kitiems –  taip ir liksi su nesėkme. Tas pats ir su projektų paraiškomis. Be neigiamos patirties, neįgausi teigiamos.
 
– Pasirinkimai. Kodėl pasirinkote VILNIUS TECH? Ar jaučiatės universiteto komandos dalimi? 
 
– Taip susiklostė, kad atsiradus galimybei dirbti universitete, tiek šeima, tiek kolegos, palaikė šį sprendimą. 
 
Pradedant dirbti VILNIUS TECH, turbūt ne iki galo yra suprantama universiteto teikiama pridėtinė vertė, tačiau, bėgant metams, ji vis labiau ryškėja ir atsiskleidžia įvairiose situacijose. Labai įdomu stebėti studentų pokyčius – jų mokymosi suvokimas ir požiūris į pasaulį keičiasi kas kelerius metus, ir tai skatina nesustoti. Dirbdamas universitete, privalai būti komandos dalimi, kitaip nieko nepasieksi, todėl neabejotinai – esu komandos dalis.
 
– Herojus. Į kokį herojų vaikystėje lygiavotės? Kodėl? 
 
– Vaikystė buvo įdomiais laikais, kai herojai įkūnijo protestą prieš nusistovėjusią tvarką, skatino patriotiškumą ir leido viltis geresnės ateities. Todėl visi animacijos ar filmų personažai buvo labai populiarūs dėl visuomenės noro keistis.
 
– Poilsis. Kas Jums padeda pailsėti po intensyvios darbo dienos? 
– Pailsėti labai padeda buvimas gryname ore ir fizinis aktyvumas. Ir nebūtinai tai sportas – tiesiog aktyvi veikla.
 
– Augimas. Kokią knygą, filmą ar spektaklį rekomenduotumėte VILNIUS TECH bendruomenei? 
 
– Pastaruoju metu dažniau žiūriu animacinius filmus, nei kitokius. Todėl siūlau pasižiūrėti „Kung Fu Panda 4“. Jei žiūrėsite su atžalomis, jiems patiks, o jūs rasite daug asociacijų su šio interviu klausimais-atsakymais.
 
– Patarimas. Ką patartumėte jaunam žmogui, tik pradedančiam karjerą? Į ką svarbu atkreipti dėmesį? 
 
– Patarčiau pirmuosius 10 metų klausytis savo vadovų patarimų ir iš jų mokytis, investuoti į save, kaupti žinias. Tai leis sukaupti tinkamą žinių bagažą ir pačiam užaugti iki vadovo ar vadovės lygio. Svarbiausia – žinoti, kad visi turime vienodas galimybes ir viskas priklauso tik nuo mūsų pačių norų, pomėgių, tikslų.

Straipsnį parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau