Stojantiesiems

Edmundas Saliklis – dėstytojas, kurį studentai vadina „cunamiu“

Liepos 10, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), įgyvendinant tarptautinės vasaros mokyklos „VGTU-CalPoly‘2015“ projektą, vieši Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto (CalPoly) profesorius Edmundas Saliklis. Jis liepos 8 d. popietę susitiko su VGTU doktorantūros studentais ir kitais akademinės bendruomenės nariais. Tie, kurie tikėjosi netradicinės paskaitos-diskusijos, neliko nusivylę. E. Saliklis praktiškai įrodė, kad jo paskaitose miegoti neįmanoma.
 
CalPoly profesorius pristatė save kaip Lietuvos patriotą, kuris jau trečius metus iš eilės atvyksta norėdamas savo studentams parodyti Lietuvą. Jis pasakojo esąs ne tik inžinierius bei akademikas, bet ir menininkas – būtent iš jo pomėgių dainuoti ir tapyti gimsta netradiciniai mokymo būdai, tokie kaip teorinės informacijos integravimas į gerai žinomos dainos melodiją, piešimo užduotys namų darbams. „Meniški pomėgiai paveikia ir mano darbą – dėstymą studentams. Kūryba yra kaip šaltinis, kuris skatina tolimesnį kūrybiškumą“, – akcentavo profesorius.
 
Pagarsėjęs kaip įdomių ir interaktyvių paskaitų skaitytojas, jis doktorantams pristatė savo mėgstamus dėstymo atributus: tiesiogiai ir netiesiogiai užduodamus klausimus, kurie nutaikomi į nesusikaupusius studentus, plojimą už teisingus atsakymus, aktyvaus mokymosi strategijas, kai su paskaitos medžiaga studentai susipažįsta namuose, o auditorijoje atliekami „namų darbai“ – medžiaga įsisavinama praktiškai, vyksta diskusijos.
 
E. Saliklis sakė, kad įkvėpimas studentams mokymo medžiagą pateikti įdomiau atsiranda ir iš CalPoly egzistuojančio požiūrio: „Pas mus studentai jaučia, kad dėstytojai universitete yra dėl jų – tam, kad jiems padėtų. Mes esame kaip mentoriai, treneriai. Studentai nori išmokti, o mes – jiems padėti tai padaryti“. Svečias iš Kalifornijos minėjo, kad su tuo susijusi ir studijų vertė: „Kiekviena paskaita JAV studentams kainuoja praktiškai tiek, kiek bilietas pirmoje Brodvėjaus teatro eilėje, todėl manau, kad jie turi gauti tikrąją savo „bilieto“ vertę“.
 
E. Saliklis akcentavo, kad daug dėmesio jų universitete yra skiriama suformuoti „mažos rizikos“ aplinkai – terpei, kurioje studentai nebijotų rizikuoti ir klysti. „Dažnai sakoma, kad nėra blogų idėjų. Netiesa. Yra galybė blogų idėjų. Bet jei studentui pasakytum, kad jo mintis yra niekam tikusi – jis vėliau bijotų kažką siūlyti. Auditorija yra ta vieta, kur galima praktiškai išbandyti blogas idėjas, suprasti, kad jos neveikia ir viską pradėti iš naujo“, – pasakojo profesorius. Jis akcentavo, kad tokia praktika paruošia tolesniam gyvenimui, o susitikimo dalyviai jam pritarė atkreipdami dėmesį į tai, kuo amerikiečiai skiriasi nuo lietuvių – Kalifornijoje jauni žmonės aktyviau kuria verslą, rizikuoja, nes nebijo suklysti. Jie suvokia, kad taip gali nutikti, bet yra pasirengę viską pradėti iš naujo.
 
Dėl savo aktyvumo dažnai studentų vadinamas „cunamiu“ E. Saliklis pažymėjo esantis ektravertas ir neslėpė, jog asmeninės savybės jam padeda įdomiai vesti paskaitas. Visgi akademikas pabrėžė, kad ne visi dėstytojai turi būti kaip jis. „Yra įvairių dėstymo būdų. Auditorijos dėmesį gali patraukti ir per švelnumą ar ramybę – nebūtina per paskaitas šokti ir dainuoti. Kiekvienas dėstytojas turi talentų. Svarbu studentams parodyti, koks tu iš tiesų esi, pasidalinti mažais dalykais, kurie tave atspindi“, – sakė Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto profesorius, jau spėjęs pelnyti ir VGTU studentų simpatijas.
 
Paskaitai susilaukus didelio susidomėjimo ir pasisekimo, nuspręsta surengti dar vieną susitikimą. Šis paskaitų ciklas – viena iš naujai besikuriančio Jaunųjų Profesionalų Forumo iniciatyvų. VGTU Jaunųjų Profesionalų Forumas (JPF) – tai savanoriškai susikūrusi aktyvaus universiteto jaunimo grupė, siekianti kūrybiškai ir entuziastingai skatinti universiteto progresą. „Smagu, kad yra žmonių, kurie ne tik turi idėjų, bet ir nori jas įgyvendinti. Mūsų tikslas – teikti apgalvotus pasiūlymus universiteto vadovybei apie tai, kaip racionaliai sutrumpinti ar kitaip patobulinti vieną ar kitą procesą, ir dažnai patiems įgyvendinti idėjas ir projektus, prisidedančius prie universiteto tobulėjimo. Taip pat sieksime išgirsti doktorantų ir jaunųjų profesionalų problemas universitete. Jie – mūsų tikslinė auditorija. Jie ir esame mes“, – teigia forumo nariai. Šiuo metu JPF siekia prisidėti prie kokybiško doktorantų ir jaunųjų dėstytojų integravimosi, sprendžia jaunam dėstytojui kylančias problemas. Daugiau iniciatyvų Jaunųjų Profesionalų Forumas tikisi pristatyti rudenį.
 
 
 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau