„Ne kiekvienas gali kasdien sekti technologijų naujienas ar gilintis į mokslinius straipsnius. Todėl siekiame sukurti aiškesnį būdą, kaip kiekvienas galėtų įvertinti savo žinias ir žingsnis po žingsnio jas plėsti“, – pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė dr. Simona Ramanauskaitė.
Vienas tokių būdų – kompetencijų medžiai, padedantys tobulėti tose srityse, kurios yra aktualios mūsų darbo rinkoje. Šis įrankis jau testuojamas ugdant VILNIUS TECH studentus. Be to, nuolatinis specialistų žinių bei kompetencijų atnaujinimas stipriai prisideda ir prie visos šalies konkurencingumo, sako profesorė.
Kokių specialistų reikia šiandien?
Pastaraisiais metais darbo rinkoje ryškėja keli pagrindiniai įgūdžių laukai. Vieni svarbiausių – dirbtinio intelekto (DI), kibernetinio saugumo ir daiktų interneto (IoT) kompetencijos. Vis labiau reikalingi generatyviojo DI, didžiųjų kalbos modelių, paaiškinamojo DI, DI etikos bei duomenų privatumo užtikrinimo specialistai.
Programavimo kalbų („Python“, „Java“, „Scala“), mašininio mokymosi algoritmų ar neuroninių tinklų išmanymas šiandien jau nebėra privalumas informacinių ir ryšio technologijų sektoriuje – tai tapo būtinybe. Tuo pat metu itin svarbios žinios apie duomenų valdymą, debesų kompiuteriją ir saugių ryšio protokolų taikymą.
Sparčiai augant duomenų kiekiui, didėja ir kibernetinio saugumo svarba. „Šios kompetencijos mums, Lietuvai, itin svarbios. Jos padeda užtikrinti ne tik informacinių sistemų, bet ir visos šalies atsparumą kibernetinėms grėsmėms“, – pabrėžia dr. S. Ramanauskaitė.
„Norėdami neatsilikti nuo rinkos tendencijų ir ugdyti rytojaus specialistus, mes, kaip universitetas, turime ne tik sekti, bet ir patys kurti technologijas. Todėl su partneriais, pasitelkdami dirbtinio intelekto įrankius, nuolat stebime, kaip toliau turėtų vystytis skaitmeninių gebėjimų ugdymas Lietuvoje“, – priduria mokslininkė.
Kompetencijų medžiai: asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui
Kompetencijų medžiai – tai struktūra, leidžianti kiekvieną sritį išskaidyti į mažesnes dalis. Pavyzdžiui, „dirbtinio intelekto“ šaka gali būti dalijama į „mašininį mokymąsi“, „neuroninius tinklus“, „duomenų etiką“ ir t. t. Kiekviena šaka toliau skaidoma iki bazinių įgūdžių, pavyzdžiui, gebėjimo taikyti aritmetinius veiksmus ar skaityti techninę informaciją.
„Toks modelis suteikia keletą privalumų: aiškiau matome, kur turime stiprių pusių ir kur dar trūksta žinių/gebėjimų, galime nuolat pildyti kompetencijų medį naujomis šakomis, atspindinčiomis rinkos pokyčius, atsiranda galimybė tiksliau planuoti mokymąsi visą gyvenimą. Todėl tai – daugiau nei vizualus žinių žemėlapis, kuris padeda nuosekliai tobulėti. Kartu tai ir visos šalies galimybė kryptingiau auginti specialistus, kurie užtikrins Lietuvos konkurencingumą globaliame pasaulyje“, – paaiškina dr. S. Ramanauskaitė.
Profesorė priduria: svarbu, kad šie kompetencijų medžiai nebūtų statiški. Tam reikalingas ne tik nuolatinis ekspertų darbas, bet ir pažangūs technologiniai sprendimai, leidžiantys procesą automatizuoti. VILNIUS TECH jau testuoja sistemą, kuri, pasitelkusi dirbtinį intelektą, automatiškai analizuoja darbo skelbimus, mokslines publikacijas bei patentų duomenų bazes. Iš jų identifikuojamos naujos kompetencijos, o vėliau jos įtraukiamos į bendrą kompetencijų medį. Taip užtikrinama, kad žemėlapis nuolat atsinaujintų ir atspindėtų realią situaciją.
Kol kas ši sistema bandoma VILNIUS TECH studijų programose. Kiekviena disciplina ir net atsiskaitymas gali būti siejami su kompetencijų medžiu. Tokiu būdu studentui sudaromas individualus kompetencijų portfelis.
„Tai leidžia vizualizuoti turimas žinias ir palyginti jas su kitais studentais, matyti, kokių gebėjimų dar reikia norint atitikti darbo rinkos poreikius ir gauti rekomendacijas dėl tolimesnio tobulėjimo ar persikvalifikavimo“, – sako mokslininkė.
Ateityje kompetencijų medžiai galėtų būti taikomi ne tik universitetuose, bet ir mokyklose ar neformaliajame ugdyme. Tokia sistema taptų patogia priemone tiek mokiniui, tiek suaugusiajam – padėtų pasirinkti tinkamas studijas, planuoti karjerą ar kryptingai lavinti reikiamus įgūdžius.
„Jeigu sugebėsime kompetencijų medžius plačiai integruoti, Lietuva gali tapti ne tik technologijų vartotoja, bet ir jų kūrėja. Tai mūsų galimybė ne vytis, o formuoti ateitį“, – teigia dr. S. Ramanauskaitė.
MIT patirtis – Lietuvos ateičiai
Konferencija „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ vyks spalio 9–10 dienomis Vilniuje ir Kaune. Ją organizuoja dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, ją remia Lietuvos mokslo taryba.
Konferencijos tikslas – suprasti sudėtingas technologijas ir ieškoti galimybių harmoningai sąveikai tarp žmonijos, technologijų ir gamtos, kai žmogus išlieka lyderiaujančiu kūrėju ir vartotoju. Tai nebus tradicinė mokslo konferencija kaip ją suprantame. Pranešimai bus orientuoti į viziją, pagrindinį dėmesį skiriant reaktyvių ir interaktyvių ateičių kūrimui, pereinant nuo išmaniųjų prie jutiminių ekosistemų, kur kuriamos technologijos ir sistemos, kurios mokosi ir prisitaiko. Konferencija skirta dabarties analizei ir bendradarbiaujančios ateities projekcijų kūrimui. Ji suburs įvairias suinteresuotas puses – mokslo, verslo, pramonės, politikos ir rizikos kapitalo atstovus – bendrai diskusijai apie technologinių transformacijų iššūkius.
Partnerystė su Masačusetso technologijos institutu (MIT) leidžia Lietuvai perimti pažangiausias patirtis. MIT pabrėžia, kad rekomendacijų sistemos patikimumą lemia duomenų kokybė. Tai reiškia, kad globalūs metodai turi būti pritaikomi vietos kontekste – mūsų kalbai, darbo rinkai, švietimo sistemai.
Spalio 10 d. vyksiančioje „Unlocking Minds: How New Pedagogies and AI are Transforming Lifelong Learning“ sesijoje prof. dr. S. Ramanauskaitė pristatys kompetencijų medžių koncepciją bei dalinsis praktine patirtimi. Šioje sesijoje taip pat susitiks ir kitų aukštųjų mokyklų ekspertai bei verslo atstovai, todėl tai taps erdve ieškoti bendraminčių, toliau vystyti ir pritaikyti jų patirtis bei įžvalgas šio įrankio tobulinimui, o taip pat – integruoti jį ne tik Lietuvos, bet ir JAV rinkoje.
Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia.
Galerija
