Stojantiesiems

Elektriniai paspirtukai – kaip apsaugoti save ir kitus?

Aplinkos inžinerijos fakultetas Naujienos Naujienos - mano.vilniustech.lt Pranešimai žiniasklaidai VILNIUS TECH Naujienų portalas Spalio 14, 2020

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis 2017 m. buvo užregistruotas tik vienas, 2018 m. – 10, o 2019 m. – 108 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai. Jų metu buvo sužeisti 77 eismo dalyviai. Bėgant laikui avarijų, kuriose dalyvauja elektriniai paspirtukai, skaičiai didėja. Kaip išlikti budriems kelyje, tinkamai pasirinkti transporto priemonę, apsaugoti save ir kitus, pataria VILNIUS TECH absolventas Justas Petryla, parengęs baigiamąjį magistro darbą apie elektrinių paspirtukų eismo saugumo užtikrinimą.

Jeigu nusprendėte įsigyti elektrinį paspirtuką, svarbu, kad atkreiptumėte dėmesį į jo techninius parametrus. Nuo elektrinio paspirtuko galios ir maksimalaus važiavimo greičio priklauso transporto priemonės kategorija. Svarbu žinoti, kad įsigijus elektrinį paspirtuką, kurio maksimalus greitis viršija 25 km/val., juo negalima važiuoti dviračių takais ar šaligatviais. Norint tokį paspirtuką eksploatuoti gatvėse – privaloma transporto priemonės registracija, techninė apžiūra, civilinės atsakomybės draudimas, ženklinimas valstybiniais numeriais bei AM ar aukštesnės kategorijos vairuotojo pažymėjimas. 

Dėl elektrinių paspirtukų dalyvavimo eisme, iššūkių saugumui kyla ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. VILNIUS TECH absolventas išskiria gerąsias praktikas, sprendžiant kylančius eismo saugumo pavojus.

„Transporto priemonės griežčiau reguliuojamos teisiškai. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Singapūre, elektrinės transporto priemonės registracija – privaloma. Kai elektrinis paspirtukas užregistruojamas, jis pažymimas lipniu, šviesą atspindinčiu, registracijos duomenis atitinkančiu žymekliu. Jis padeda lengviau identifikuoti transporto priemonę ir vykdyti eismo kontrolę“, – teigia vyras. 

Pėstieji yra pažeidžiamiausi eismo dalyviai. Dėl šios priežasties Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje draudžiama elektriniais paspirtukais važiuoti pėsčiųjų takais.

Pasak J. Petrylos svarbu, kad elektrinių paspirtukų dalijimo paslaugas teikiančios įmonės įsitrauktų į eismo saugumo gerinimo programas. Jos numato, kad tokiose miesto zonose, kaip parkai, pėsčiųjų alėjos, turistinės vietovės ir kt. būtų reguliuojamas maksimalus elektrinių paspirtukų leistinas greitis. Taip pat, kad tam tikrose miesto dalyse būtų taikomi draudimai statyti transporto priemonę ar netgi uždrausti elektrinių paspirtukų eismą jautriose eismo zonose.

„Galima pastebėti, jog gatvėse elektriniai paspirtukai parkuojami netvarkingai, statomi bet kur. Dėl šios priežasties reikia įrengti specialias stovėjimo vietas, įkrovimo punktus. Taip būtų išsprendžiama netvarkinga paspirtukų parkavimo problema“, – pataria baigiamąjį darbą apie elektinius paspirtukus parengęs Justas. 

Anot VILNIUS TECH absolvento, daugėja žmonių, besirenkančių darnias transporto priemones. Jis pastebi, kad miesto gatvės vis dar yra labiau pritaikytos automobiliams, tačiau didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės – pasirengusios darnaus judumo planus, tik reikės laiko, kol numatyti sprendimai bus įgyvendinti. 

„Įsivaizduokite, kad gerai žinomu maršrutu namai-darbas-namai keliaujate elektriniu paspirtuku. Juo važiuoti pėsčiųjų taku – draudžiama. Ar naudojantis dviračių takais, važiuojant ramiomis gatvėmis, nepažeidžiant eismo taisyklių pavyktų sklandžiai pasiekti kelionės tikslą? Užduokite sau šį klausimą. Tuomet bus lengviau įvertinti, kaip infrastruktūra pritaikyta eismo dalyviams“, – sako J. Petryla.

Universiteto absolvento nuomone, skirtingais greičiais judantys eismo dalyviai turėtų naudotis jų judėjimo poreikius atitinkančia infrastruktūra. Taip sukeltų mažesnį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu paminėti, kad elektriniai paspirtukai – jautresni dangos nelygumams, lyginant su dviračiais. Jei dviračių takas išklotas trinkelėmis, juo važiuoti elektriniu paspirtuku nepatogu.

Šiuo metu elektriniu paspirtuku, kaip ir dviračiu, gatve važiuoti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Svarbu pabrėžti, kad važiuojant gatve būtina mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis.

„Saugumas kelyje priklauso to, ar 14 metų sulaukęs asmuo žino kelių eismo taisykles, geba priimti atsakingus ir teisingus sprendimus, eisme dalyvauja nesukeldamas pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Amžius negali lemti, saugu ar ne važiuoti elektriniu paspirtuku. Jaunesnio amžiaus vairuotojų pasiruošimą dalyvauti eisme turėtų įvertinti tėvai”, – teigia absolventas.

Žmonės, važinėjantys elektriniais paspirtukais, nevertina jų kaip transporto priemonės, kuriai galioja kelių eismo taisyklės. Jie dažnai važiuoja prieš eismą, pėsčiųjų perėjomis, nerodo posūkių signalų ir atlieka kitus eismo taisyklių pažeidimus. Svarbu nepamiršti, kad elektrinių paspirtukų vairuotojams keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir dviratininkams. 

„Mano manymu, pagrindiniai saugumo reikalavimai yra šie: iki 18 metų vairuotojams, važiuojantiems keliu, privaloma dėvėti šalmą, o sulaukus pilnametystės – rekomenduojama, stengtis nevažiuoti nevažiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, nebent jais važiuoti nesaugu, pavyzdžiui, yra duobių. Draudžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų“, – sako VILNIUS TECH absolventas.

Pasak J. Petrylos, važiuodamas pėsčiųjų taku, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, pro juos važiuoti greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui, apie 3-7 km/h. Visais atvejais, prieš dalyvaujant eisme, patariama prisiminti ir pasikartoti, o nemokantiems – išmokti Kelių eismo taisykles, skirtas dviračių vairuotojams.  Nesilaikant saugumo reikalavimų išauga eismo įvykių rizika. 

Važiuodami pėsčiųjų takais, elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojai linkę daryti prielaidą, jog pėsčiojo ėjimo kryptis lenkimo metu nepasikeis. Priešingu atveju galima sunkiai sužaloti ne tik save, bet ir pėsčiąjį.

„Svarbu saugotis išvažiavimų iš kiemų ir kitų riboto matomumo zonų, kuriose automobilio vairuotojas gali laiku nepamatyti greitai atvažiuojančio elektrinio paspirtuko. Tokiose vietose patariama sumažinti greitį. Mano manymu, pagrindinės priežastys, dėl kurių įvyksta eismo nelaimės – taisyklių nesilaikymas ir atidumo trūkumas“, – svarsto J. Petryla.

Naudojantis elektriniu paspirtuku labai svarbu stebėti kitus eismo dalyvius ir prisiminti, kad ši transporto priemonė – vos girdima, tad norint apsisaugoti, derėtų dėvėti ryškiaspalvę liemenę, įsijungti žibintus.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
Šiandien geopolitiniai iššūkiai ir sparčiai kintantys jų diktuojami nauji ekonominiai poreikiai verčia iš naujo įvertinti Lietuvos geležinkelių sistemos reikšmę. Nors ši infrastruktūra mūsų teritorijoje atsirado dar XIX amžiuje, jos raida ilgą laiką buvo formuojama ne Lietuvos žmonių ar jų verslų poreikių, bet svetimų imperinių interesų. Todėl šiandien turime tinklą, kuriame vis dar juntami istoriniai sprendimai – nuo vėžės pločio iki maršrutų logikos. Vis dėlto, prasidėję pradėti globalūs pokyčiai ir ambicingi projektai, tokie kaip „Rail Baltica“, atveria galimybę iš esmės perkurti šalies susisiekimo geležinkelių žemėlapį.  Apie tai, kodėl geležinkelių modernizacija šiandien yra ne tik techninis, bet ir strateginis valstybės sprendimas, lemsiantis Lietuvos mobilumą susisiekimą, ekonomiką ir saugumą ateinantiems dešimtmečiams, pasakoja VILNIUS TECH mokslininkas dr. Gediminas Vaičiūnas. [caption id="attachment_115070" align="alignnone" width="683"] Doc. dr. Gediminas Vaičiūnas (autorius Audrius Žilėnas)[/caption] Istorinis kontekstas: kodėl geležinkelių modernizacija tokia svarbi? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių katedros docento dr. Gedimino Vaičiūno, istoriškai geležinkelių transporto infrastruktūra Lietuvos teritorijoje buvo daugiausia formuojama ne pagal mūsų šalies poreikius. XIX amžiuje nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija, kaip ir daugelis kitų tuo laikotarpiu nutiestų linijų, buvo imperinis projektas, pirmiausia skirtas teritorijų integracijai į Rusijos imperiją, ir tik iš dalies regiono gyventojų mobilumui ar ekonomikai stiprinti. Geležinkelių atsiradimas paskatino didesnių ir mažesnių miestų augimą, tačiau jų struktūra iki šiol lemia nevisai racionalų susisiekimą šalies viduje, sako docentas: „Pavyzdžiui, neturime tiesioginės linijos tarp Kauno ir Klaipėdos, o susisiekimas traukiniu su Europa yra komplikuotas dėl skirtingų geležinkelio sistemų, kadangi Lenkija, išsivadavusi iš Rusijos imperijos XX-ame amžiuje, nedelsdama pasikeitė geležinkelio linijas pagal europinius standartus. Deja, bet Lietuvą prijungus prie Sovietų Sąjungos (SSRS), visi geležinkeliai buvo pritaikyti prie rusiškos vėžės standartų. Atkūrus Nepriklausomybę ir juos perėmus iš SSRS pavaldumo, dideliu iššūkiu tapo šią atgyvenusią sistemą išlaikyti, ypač kai tuo metu žlugo dauguma sovietinių įmonių“, – pasakoja Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkas dr. G. Vaičiūnas. Pasibaigus šaltajam karui, geležinkeliams atsivėrė tranzito Rytai–Vakarai galimybės: iš buvusių SSRS teritorijų į Baltijos uostus gabenti nebrangius masinius krovinius, daugiausia resursus – metalą, medieną, anglį, naftos produktus ar baltarusiškas trąšas. Toks verslas Lietuvos geležinkeliams leido to meto sąlygomis palyginus neblogai išgyventi: buvo aptvarkyta infrastruktūra, įsigyta šiek tiek naujų riedmenų. „Vis dėlto, šio resurso nepakako esminiams proveržiams, tokiems kaip ruožų elektrifikacija ar radikalus riedmenų parko atnaujinimas. Ką jau kalbėti apie naujų geležinkelio linijų tiesimą ar esamų linijų modernizavimą iš esmės pritaikant didesniems greičiams. Tam nepakanka vien tik pagerinti bėgių kelio konstrukciją – tam daug kur reikia kapitaliai rekonstruoti sankasą, tiltus, viadukus, o tai didžiulės investicijos. Todėl ilgą laiką situacija geležinkeliuose buvo kompromisas tarp norų ir galimybių, bei kurį laiką visuomenę ir politikus tenkino. Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva galutinai nusigręžė nuo Rusijos ir Baltarusijos krovinių tranzito, prioritetu tapo „Rail Baltica“ tiesimas ir visiškas turimo tinklo elektrifikavimas“, – paaiškina docentas. Nauji pokyčiai – naujos galimybės verslui ir gyventojams „Rail Baltica“ iš esmės keičia iki šiol egzistavusią paradigmą. Tai – moderni, europinio standarto (1435 mm vėžės) geležinkelio linija, kuri sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio ir Vakarų Europa. Taip ji taps svarbia transporto arterija ne tik Šiaurės–Pietų kryptimi, bet ir sujungs Baltijos šalis geležinkelio linijomis Rytų–Vakarų kryptimis, pavyzdžiui, Varšuva–Berlynas. Prie šios linijos ateityje bus galima jungti kitas, naujai tiesiamas europinio standarto geležinkelio linijas, formuosiančias naują Baltijos šalių geležinkelių transporto infrastruktūrą, jau nebepriklausomą nuo 1520 mm geležinkelių sistemos. Nutiestose linijose bus galima atidaryti naujus maršrutus, labiau orientuotus į Lietuvos miestų ir miestelių interesus nei dabartinis geležinkelių tinklas. Doc. dr. G. Vaičiūnas pabrėžia, kad dažnai viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl planuojamo traukinių greičio (iki 240 km/h) nėra vienintelis projekto vertinimo kriterijus. Geležinkelių efektyvumas priklauso nuo atstumų tarp stočių, maršrutų struktūros ir integracijos į bendrą sistemą. „Labai svarbu tai, kad šioje geležinkelio linijoje važinės nauji, patikimi ir keleiviams patogūs traukiniai, kurie bus varomi elektros energija – tai ir pigiau, ir švariau nei dyzeline trauka. Todėl visumoje „Rail Baltica“ sprendiniai atitinka racionalius Europos transporto planavimo principus, tokius kaip tvarumas ir ekologiškumas, sanglauda ir pasiekiamumas.“ Projektas taip pat atveria naujas galimybes gyventojams ir verslui. Prognozuojama, kad kelionės tarp Baltijos šalių sostinių taps kasdienybe, o Varšuva ir kiti didieji Vidurio Europos miestai bus pasiekiami per vieną dieną. Tai skatins darbų bei verslų mobilumą, turizmą ir regionų ekonominę integraciją. Ne mažiau svarbus ir technologinis aspektas. „Rail Baltica“ linijoje bus įdiegtos pažangios eismo valdymo sistemos, o europinio standarto infrastruktūra leis naudoti vakarietišką riedmenų parką bei modernias geležinkelių technologijas, kurios iki šiol buvo ribotai prieinamos dėl skirtingų sistemų. „Rail Baltica“ strateginė reikšmė ir iššūkiai Projektas taip pat turi ir aiškią strateginę reikšmę gynybos srityje. NATO reikalavimus atitinkanti 1435 mm vėžė sudarys sąlygas efektyvesniam kariniam mobilumui regione, o tai tampa vis svarbesniu veiksniu vertinant infrastruktūros projektus, sako docentas. „Suprantama, šią geležinkelio transporto liniją reikės saugoti ir kaip strateginės infrastruktūros objektą, ypač turint galvoje, kad ji eina per Suvalkų koridorių. Geležinkelio tiltai, viadukai ar tuneliai agresijos atveju gali tapti vienais iš pirmųjų taikinių, siekiant atkirsti regioną nuo kitų  NATO šalių, todėl jų apsaugai turės būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – priduria mokslininkas. Vis dėlto, jis taip pat atkreipia dėmesį, kad projekto įgyvendinimo tempai išlieka iššūkiu. Nors oficialiai planuojama pagrindinius darbus Lietuvoje užbaigti iki 2028 m., o visą projektą – iki 2030 m., šie terminai vertinami atsargiai. „Dėl infliacijos keičiasi planuotos projekto darbų sąmatos, po kiekvieno didesnio pokyčio jas reikia vėl derinti. Be to, projekte dalyvauja skirtingos valstybės, jos turi šiek tiek skirtingus prioritetus, todėl šalių pažanga netolygi. Neretai projektavimo ir žemės paėmimo procedūros užtrunka ilgiau nei tikimasi. Visi šie veiksniai lemia, jog projektas juda ne visai tokiu tempu, kaip norėtųsi.“ „Rail Baltica“ nėra tradicinis verslo projektas – tai strateginis geopolitinis sprendimas, kurio vertė matuojama ne vien finansine grąža, bet ilgalaike Baltijos šalių integracija į Europos transporto, ekonomikos ir saugumo sistemas, teigia doc. dr. Gediminas Vaičiūnas. Taip pat šis projektas atvers galimybę Baltijos šalims ateityje sklandžiai pereiti prie europinio standarto ir vietiniame geležinkelio tinkle. „Ateityje „Rail Baltica“ taps naujuoju Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburu, iš esmės pakeisiančiu regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį“, – apibendrina VILNIUS TECH mokslininkas. Iliustracinės nuotr. autorius Jonas Balčiūnas
Plačiau