Elektriniai paspirtukai – kaip apsaugoti save ir kitus?

Spalio 14, 2020

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis 2017 m. buvo užregistruotas tik vienas, 2018 m. – 10, o 2019 m. – 108 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai. Jų metu buvo sužeisti 77 eismo dalyviai. Bėgant laikui avarijų, kuriose dalyvauja elektriniai paspirtukai, skaičiai didėja. Kaip išlikti budriems kelyje, tinkamai pasirinkti transporto priemonę, apsaugoti save ir kitus, pataria VILNIUS TECH absolventas Justas Petryla, parengęs baigiamąjį magistro darbą apie elektrinių paspirtukų eismo saugumo užtikrinimą.

Jeigu nusprendėte įsigyti elektrinį paspirtuką, svarbu, kad atkreiptumėte dėmesį į jo techninius parametrus. Nuo elektrinio paspirtuko galios ir maksimalaus važiavimo greičio priklauso transporto priemonės kategorija. Svarbu žinoti, kad įsigijus elektrinį paspirtuką, kurio maksimalus greitis viršija 25 km/val., juo negalima važiuoti dviračių takais ar šaligatviais. Norint tokį paspirtuką eksploatuoti gatvėse – privaloma transporto priemonės registracija, techninė apžiūra, civilinės atsakomybės draudimas, ženklinimas valstybiniais numeriais bei AM ar aukštesnės kategorijos vairuotojo pažymėjimas. 

Dėl elektrinių paspirtukų dalyvavimo eisme, iššūkių saugumui kyla ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. VILNIUS TECH absolventas išskiria gerąsias praktikas, sprendžiant kylančius eismo saugumo pavojus.

„Transporto priemonės griežčiau reguliuojamos teisiškai. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Singapūre, elektrinės transporto priemonės registracija – privaloma. Kai elektrinis paspirtukas užregistruojamas, jis pažymimas lipniu, šviesą atspindinčiu, registracijos duomenis atitinkančiu žymekliu. Jis padeda lengviau identifikuoti transporto priemonę ir vykdyti eismo kontrolę“, – teigia vyras. 

Pėstieji yra pažeidžiamiausi eismo dalyviai. Dėl šios priežasties Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje draudžiama elektriniais paspirtukais važiuoti pėsčiųjų takais.

Pasak J. Petrylos svarbu, kad elektrinių paspirtukų dalijimo paslaugas teikiančios įmonės įsitrauktų į eismo saugumo gerinimo programas. Jos numato, kad tokiose miesto zonose, kaip parkai, pėsčiųjų alėjos, turistinės vietovės ir kt. būtų reguliuojamas maksimalus elektrinių paspirtukų leistinas greitis. Taip pat, kad tam tikrose miesto dalyse būtų taikomi draudimai statyti transporto priemonę ar netgi uždrausti elektrinių paspirtukų eismą jautriose eismo zonose.

„Galima pastebėti, jog gatvėse elektriniai paspirtukai parkuojami netvarkingai, statomi bet kur. Dėl šios priežasties reikia įrengti specialias stovėjimo vietas, įkrovimo punktus. Taip būtų išsprendžiama netvarkinga paspirtukų parkavimo problema“, – pataria baigiamąjį darbą apie elektinius paspirtukus parengęs Justas. 

Anot VILNIUS TECH absolvento, daugėja žmonių, besirenkančių darnias transporto priemones. Jis pastebi, kad miesto gatvės vis dar yra labiau pritaikytos automobiliams, tačiau didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės – pasirengusios darnaus judumo planus, tik reikės laiko, kol numatyti sprendimai bus įgyvendinti. 

„Įsivaizduokite, kad gerai žinomu maršrutu namai-darbas-namai keliaujate elektriniu paspirtuku. Juo važiuoti pėsčiųjų taku – draudžiama. Ar naudojantis dviračių takais, važiuojant ramiomis gatvėmis, nepažeidžiant eismo taisyklių pavyktų sklandžiai pasiekti kelionės tikslą? Užduokite sau šį klausimą. Tuomet bus lengviau įvertinti, kaip infrastruktūra pritaikyta eismo dalyviams“, – sako J. Petryla.

Universiteto absolvento nuomone, skirtingais greičiais judantys eismo dalyviai turėtų naudotis jų judėjimo poreikius atitinkančia infrastruktūra. Taip sukeltų mažesnį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu paminėti, kad elektriniai paspirtukai – jautresni dangos nelygumams, lyginant su dviračiais. Jei dviračių takas išklotas trinkelėmis, juo važiuoti elektriniu paspirtuku nepatogu.

Šiuo metu elektriniu paspirtuku, kaip ir dviračiu, gatve važiuoti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Svarbu pabrėžti, kad važiuojant gatve būtina mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis.

„Saugumas kelyje priklauso to, ar 14 metų sulaukęs asmuo žino kelių eismo taisykles, geba priimti atsakingus ir teisingus sprendimus, eisme dalyvauja nesukeldamas pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Amžius negali lemti, saugu ar ne važiuoti elektriniu paspirtuku. Jaunesnio amžiaus vairuotojų pasiruošimą dalyvauti eisme turėtų įvertinti tėvai”, – teigia absolventas.

Žmonės, važinėjantys elektriniais paspirtukais, nevertina jų kaip transporto priemonės, kuriai galioja kelių eismo taisyklės. Jie dažnai važiuoja prieš eismą, pėsčiųjų perėjomis, nerodo posūkių signalų ir atlieka kitus eismo taisyklių pažeidimus. Svarbu nepamiršti, kad elektrinių paspirtukų vairuotojams keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir dviratininkams. 

„Mano manymu, pagrindiniai saugumo reikalavimai yra šie: iki 18 metų vairuotojams, važiuojantiems keliu, privaloma dėvėti šalmą, o sulaukus pilnametystės – rekomenduojama, stengtis nevažiuoti nevažiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, nebent jais važiuoti nesaugu, pavyzdžiui, yra duobių. Draudžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų“, – sako VILNIUS TECH absolventas.

Pasak J. Petrylos, važiuodamas pėsčiųjų taku, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, pro juos važiuoti greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui, apie 3-7 km/h. Visais atvejais, prieš dalyvaujant eisme, patariama prisiminti ir pasikartoti, o nemokantiems – išmokti Kelių eismo taisykles, skirtas dviračių vairuotojams.  Nesilaikant saugumo reikalavimų išauga eismo įvykių rizika. 

Važiuodami pėsčiųjų takais, elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojai linkę daryti prielaidą, jog pėsčiojo ėjimo kryptis lenkimo metu nepasikeis. Priešingu atveju galima sunkiai sužaloti ne tik save, bet ir pėsčiąjį.

„Svarbu saugotis išvažiavimų iš kiemų ir kitų riboto matomumo zonų, kuriose automobilio vairuotojas gali laiku nepamatyti greitai atvažiuojančio elektrinio paspirtuko. Tokiose vietose patariama sumažinti greitį. Mano manymu, pagrindinės priežastys, dėl kurių įvyksta eismo nelaimės – taisyklių nesilaikymas ir atidumo trūkumas“, – svarsto J. Petryla.

Naudojantis elektriniu paspirtuku labai svarbu stebėti kitus eismo dalyvius ir prisiminti, kad ši transporto priemonė – vos girdima, tad norint apsisaugoti, derėtų dėvėti ryškiaspalvę liemenę, įsijungti žibintus.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau