Stojantiesiems

Elektromobiliai – netolima kiekvieno kasdienybė: kuo jie pranašesni?

Liepos 16, 2021

Visuomenėje vis dažniau kalbama apie aplinkai draugiškas technologijas, daugėja informacijos ir apie elektromobilius. Šių transporto priemonių skaičius gatvėse kasmet ženkliai auga ir ateityje tik dar labiau augs. LR Susisiekimo ministerija žada, kad iki 2024 m. Lietuvoje elektromobilių skaičius išaugs dešimt kartų. Tai ypač susiję su siekiu mažinti neigiamą transporto įtaką aplinkai ir siekti ambicingų su klimatu susijusių tikslų. Europos Komisijos planuose – reikalavimas, kad naujų automobilių išmetamųjų teršalų kiekis nuo 2030 m. sumažėtų 65 proc., o nuo 2035 m. sumažėtų iki nulio. Elektromobiliai, panašu, jau yra labai netolima mūsų visų kasdienybė. 

„Išbandžius elektromobilį realiame kelyje arba susipažinus su pagrindiniais jo technologiniais sprendimais, pirmasis įspūdis – labai geras: į aplinką neišmetamos jokios gamtai ir žmogui kenksmingos dujos, elektromobilis juda labai tyliai, sklandžiai ir dinamiškai, stabdant dalis energijos sugrąžinama į bateriją, nereikia keisti variklio alyvos bei filtrų“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Vidas Žuraulis. Dabar vieniems elektromobiliai – ateities technologija, kitiems – šių dienų prabanga, o tretiems – išpūsta techninė apgaulė. Docentas pasakoja, kaip yra iš tikrųjų.

Ar tikrai naujos technologijos draugiškesnės gamtai?

Lyginant tradiciniais degalais varomą automobilį su elektromobiliu naudingumo svarstyklės krypsta pastarojo naudai ir jokios apgaulės čia nėra. Nepaisant to, čia slypi įvairūs projektavimo ir gamybos kaštai bei reikalavimai, kurie transporto priemonėms keliami vis aukštesni. Tiek vartotojai, tiek atitinkamos institucijos yra suinteresuoti, kad mūsų kasdienės transporto priemonės būtų patikimos, patogios ir komfortiškos naudoti, saugios ir, žinoma, draugiškos aplinkai. 

Važiuojant elektromobiliu į aplinką neišmetamos jokios kenksmingos dujos – dėl to nesiginčija net radikaliausi aplinkos saugotojai. Tačiau beveik visi sutaria, kad didesnė ar mažesnė tarša, deja, neišvengiama atskirų elektromobilio komponentų bei elektros energijos gamybos metu. 

Čia svarbu žvelgti į pagrindinį elektromobilio komponentą – akumuliatoriaus bateriją. Šių komponentų gamyba reikalauja sunkiai išgaunamų bei ribotų išteklių metalų, tokių, kaip kobaltas, manganas, litis, nikelis. Šių metalų išgavimo procesas alina kai kurias Afrikos žemyno ir kitas tautas, didina jų savikainą dėl sudėtingos gamybos ir dažnai tolimo transportavimo. 

Be to, elektromobilio baterijų gamybai sunaudojama gerokai daugiau elektros energijos nei tradicinio automobilio energijos kaupimo elementui – degalų bakui (nors jį reikia pildyti degalais). 

Kaip padaryti elektromobilius dar draugiškesnius aplinkai? 

Galima įvairiai linksniuoti technologinę pažangą, naujus gamybos procesus ar naudojamas medžiagas (kietos struktūros baterijos, grafeno įterptis jose ar superkondensatoriai), tačiau mes juk norime elektromobiliais važinėtis jau šiandien ir nebelaukti, kol laboratorinėmis sąlygomis bandomos pažangios technologijos kažkada bus pradėtos taikyti masinėje gamyboje. 

Mokslinės studijos apibendrina, kad net ir įskaičius gana didelį CO2 pėdsaką paliekantį baterijų gamybos procesą, jau po trejų eksploatavimo metų elektromobilių sukeliama tarša tampa mažesnė nei tradiciniais degalais varomų automobilių. Po 150 tūks. km ridos elektromobilio teršalų suminė emisija (atsiradusi gaminant elektros energiją) yra daugiau kaip tris kartus mažesnė nei tradiciniais degalais varomo automobilio teršalų emisija. 

Elektromobiliams važiuoti bei jų komponentams gamintis reikalingos elektros energijos gamybą galima paversti aplinkai gerokai draugiškesne, jeigu energijos gavimą deginant akmens anglis ar iš nesaugių elektrinių ilgainiui visiškai pakeisime elektros energija iš saulės, vėjo, jūros bangavimo ar potvynių. Svarbu, kad šie energijos išgavimo principai būtų protingai pritaikyti mūsų gyvenamojoje aplinkoje: saulės elementais apstatyti ne žaliuojantys laukai, o jau stovinčių pastatų stogai arba išasfaltuotos didžiulės prekybos centrų aikštelės; vėjo jėgainės bus statomos ne žmonėms potencialiai gyventi tinkančiose teritorijose, o jūrose ar itin atokiuose planetos kampeliuose. Tai yra brangiau ir sudėtingiau įgyvendinama, tačiau būtent tai slypi po šiais laikais taip pamėgtu terminu „tvarumas“.

Kuo elektromobiliai yra technologiškai pranašesni?

Analizuojant elektromobilio pavaros technologiją detaliau, galima išskirti daug privalumų – nebėra daug vidaus degimo variklio skyriuje esančių mazgų ir sistemų (įpurškimo, išmetimo, degalų tiekimo ir tepimo sistemos ar turbokompresoriaus), nėra sudėtingos ir nepigios priežiūros reikalaujančios pavarų dėžės. 

Tradicinio automobilio vidaus gedimo variklio detalės dirba sudėtingomis sąlygomis – aukšta degimo temperatūra, didelis slėgis, kontaktuojančių detalių trintis, dideli ir skirtingi atskirų elementų sukimosi greičiai. Tai mažina jo patikimumą ir efektyvumą. Be to, dėl veikimo principo, vidaus gedimo variklio efektyvumas neviršija 40 proc. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė energijos, išgaunamos deginant degalus, yra iššvaistoma. Tiesa, žiemą bent dalį šios švaistomos šilumos galima panaudoti salono šildymui.

Elektromobilyje vidaus degimo variklis keičiamas konstrukciškai paprastesniu elektros varikliu su elektros srovės keitikliu. Elektros variklio efektyvumas dažnai siekia 90 proc. ar net daugiau. Be to, jo patikimumas yra didesnis dėl paprastesnės mechanikos – gerokai mažiau besisukančių elementų.

Bendras visos elektromobilio pavaros efektyvumas dėl energijos transformavimo ir traukos perdavimo ratams sumažėja keliais procentais, tačiau vis tiek išlieka mažiausiai du kartus didesnis, nei tradiciniais degalais varomame automobilyje. Elektromobilyje didžioji dalis energijos išnaudojama pagal paskirtį – sukti ratus, o ne šildyti ir taip kaistančią planetą. 

Siekiant objektyviai lyginti elektromobilį su tradiciniais degalais varomu automobiliu nereikia užmiršti energijos bei kitų išteklių suvartojimo ruošiant tradicinius degalus (benziną, dyzeliną, bio-dyzeliną). Išgaunant žemės gelmėse plytinčią naftą, ją paruošiant aukštos kokybės degalais ir pristatant iki degalinių taip pat sunaudojama energija ir teršiama aplinka. Tūkstančių litrų variklinės alyvos gamyba bei utilizavimas taip pat nemažas akmuo į tradiciniais degalais varomų automobilių pusę.

Kokių privalumų suteikia skirtinga elektromobilių komplektacija?

Tradicinio automobilio pavarų dėžę (dažnu atveju automatinę) elektromobilyje atstoja vos viena ar dvi pastovios sankibos krumpliaračių poros, kurių nereikia perjunginėti nei vairuotojui, nei automatizuotai valdymo sistemai. Maža to, automobiliuose pradėjus naudoti elektros pavaras tampa nebereikalingos vis sudėtingesnės deginių neutralizavimo sistemos, nebetenka prasmės variklio automatinio užgesinimo sistema „start/stop“ arba variklio sukeliamo triukšmo slopinimas, o elektromobiliuose naudojamas regeneracinis stabdymas labai ženkliai sumažina stabdžių trinkelių bei diskų keitimo intervalus (tuo pačiu mažinama tarša dėl detalių gamybos bei utilizavimo poreikis). 

Variklio oro filtras – bene paprasčiausia periodiškai keičiama detalė, tačiau jos elektromobiliui nereikia, taigi kiekvienos detalės atsisakymas leidžia atsiradusią erdvę išnaudoti baterijoms montuoti arba padidinti salono ar krovinių skyriaus erdvę. 

Vos ratai ir kėbulas su salono elementais tradiciniame automobilyje tokie patys, kaip ir elektromobilyje. Būtent dėl to gamintojai savo naujos kartos elektromobilius projektuoja naudodami specialiai jiems kurtas platformas, kuriose baterijos sumontuotos plokščioje ištisinėje zonoje po grindimis. Tai ženkliai pažemina svorio centrą, t. y. pagerina elektromobilio stabilumą, o elektros variklis montuojamas ties varančiąja ašimi, nes jis yra gana kompaktiškas, lyginant su vidaus degimo varikliu. 

Specialiai elektromobilio komponuotei suprojektuotas pagrindinių jo elementų išdėstymas leidžia geriau išnaudoti salono ir krovinių skyriaus erdvę bei palengvina elektromobilių gamybą – naujos kartos transporto priemonės surinkimas tampa patogesnis ir greitesnis.

Technologijos nuolat tobulėja, o prie to itin prisideda nauji specialistai. Tiek įprastiniais degalais varomų automobilių, tiek elektromobilių bei autonominių transporto priemonių technologijas studijuoti galima pasirinkus Transporto inžinerijos studijų programą Vilniaus Gedimino technikos universitete.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau