Stojantiesiems

Elektroninių studijų grupės vedėja Aurelija Okunytė: dirbtinis intelektas plečia mokymo galimybes

Kovo 2, 2023

Naujos technologijos diktuoja ir naujus sprendimus švietimo srityje – šiandien vis garsiau kalbama apie edukacines technologijas ir skaitmeninę mokymosi aplinką. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Akademinės paramos centre veikia Elektroninių studijų grupė (ESG), kuri kaupia kompetencijas šioje srityje ir padeda dėstytojams bei studentams įsisavinti naujausias technologijas, supažindina su pažangiais sprendimais bei ugdo skaitmeninius įgūdžius (angl. Digital Skills). Pasak ESG vedėjos Aurelijos Okunytės, šiandien visi procesai yra skaitmeninami ir atgal nebegrįšime, tad svarbu skirti kuo daugiau dėmesio šių įgūdžių lavinimui. 

„Esame techniškasis universitetas, siekiame, kad mūsų dėstytojai naudotų kuo daugiau technologijų ir įvairių išmanių skaitmeninių sprendimų paskaitų metu. Tai praverčia bendraujant su jaunąja karta, kuri nuo mažens gyvena technologijų apsuptyje ir pasižymi skaitmeniniu raštingumu. Dalis mūsų dėstytojų turi išties dideles skaitmenines kompetencijas, domisi edukacinėmis technologijomis, ieško ir patys siūlo įvairius sprendimus, vėliau perduoda žinias ir kolegoms, studentams, bet mūsų grupės tikslas – padėti tiems, kurie turi šiek tiek mažiau žinių, kad visi tolygiai augtume. Organizuojame mokymus ir teikiame konsultacijas ne tik dėstytojams, bet ir universiteto darbuotojams, studentams“, – sako ESG vedėja A. Okunytė.

ESG turi puikiai parengtą mokymų planą ir įtraukia tiek pažengusiuosius, tiek pradedančiuosius. Kasmet, atsižvelgiant į vyraujančias tendencijas, mokymų planas yra atnaujinamas. „Sekame tendencijas ir apgalvojame į priekį mokymus – kasmet pristatome vis naujus. Praėjusiais metais mūsų grupė atliko išsamią naujausių edukacinių technologijų ir skaitmeninių sprendimų analizę. Šiuo metu daug dėmesio skiriama mikromokymui, t. y. studijų medžiagos glaudinimui, kai keliais žodžiais gali efektyviai perteikti visos knygos turinį. Dar viena iš tendencijų – mokymosi sužaidybinimas (angl. Gamification), arba mokymasis žaidžiant. Ši tendencija atkeliauja iš mokyklų – jų ugdymo programų turinyje daug žaidimo elementų. Tik mes kalbame apie kompiuterinį sužaidybinimą. Populiarėja edukaciniai virtualios, papildytos ir mišrios realybės (angl. Virtual Reality, Augmented Reality, and Mixed Reality) sprendimai – tai išties naudinga inžinerijos ar, pavyzdžiui, medicinos studijose, kai virtualiai gali dalyvauti chirurginėje operacijoje. Šiandieną ant bangos – dirbtinis intelektas (DI). Galima atrasti daug sprendimų, kurie galėtų būti skirti mokymui. Testavau įvairius DI įrankius, dalis jų išties naudingi – pavyzdžiui, vaizdus generuojanti programa pagal pateiktus raktažodžius gali sukurti originalų paveikslėlį, kurio nerastum jokiose nuotraukų duomenų bazėse – tai galimybė dėstytojams tiksliai išreikšti vaizdu savo mintis“, – sako ESG vedėja.

Daug DI sprendimų turi bei kuria VILNIUS TECH mokslininkai. Pasak A. Okunytės, įvairius DI sprendimus studijoms pristatys ir jų grupė, bet reikėtų atidžiai įvertinti visas aplinkybes. A. Okunytė įžvelgia ir grėsmes – studentai gali pradėti piktnaudžiauti DI įrankiais spręsdami uždavinius, kad ir populiariuoju „ChatGPT“, taip mažiau dėmesio skirdami mokymuisi. ESG vedėja svarsto, kad dėstytojams gali net tekti keisti atsiskaitymo būdą ar pradėti kitaip formuluoti užduotis. Iš kitos pusės, pasak A. Okunytės, tai galėtų paskatinti dėstytojus kūrybiškai pažvelgti į užduotis, o studentams tai būtų nauja patirtis.  

Mokymai, susiję su DI – kol kas tik planuose, bet šiais metais ESG pristatė daug naujų, įdomių temų. Viena iš naujų mokymų temų – vaizdo įrašų kūrimas ir redagavimas išmaniuoju telefonu. Pasak A. Okunytės, išmanusis telefonas atveria daug įvairių galimybių, o mokėjimas kurti bei redaguoti vaizdo įrašus leidžia praplėsti studijų medžiagą. „Pavyzdžiui, dėstytojai gali nufilmuoti trumpus įvadinius vaizdo įrašus, kurių metu prisistato studentui ir glaustai papasakoja apie studijų dalyką bei kursą. Kita galimybė – nufilmuoti studijų dalyko procesus, tarkim, laboratorinį darbą ir vėliau pasidalinti įrašu su studentais. Yra daugybė vaizdo įrašų panaudojimo būdų. Ir visa tai – nufilmuoti ir suredaguoti vaizdo medžiagą – dėstytojai gali išmaniuoju telefonu“, – sako ESG vedėja.

Kaip teigia A. Okunytė, išmanusis telefonas yra vienas iš naudingiausių technologinių įrankių, nes visi jį turi ir jis gali būti panaudotas labai plačiai. ESG supažindina dėstytojus su įvairiomis telefonams skirtomis programėlėmis ir jų galimybėmis, pataria, kaip jomis naudotis – pavyzdžiui, paskaitos metu dėstytojai, naudodami išmanųjį telefoną, gali surengti apklausą ar testą.  

Interaktyvumas pagyvina studijų procesą. Tad dėstytojams organizuojami mokymai, kaip universiteto naudojamoje virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“ sukurti interaktyvią medžiagą studentams, testus, diskusijų forumus ir kt. Didelė dalis ESG mokymų skirta būtent šiai virtualiai mokymo(si) aplinkai. Pasak A. Okunytės, mokymosi procesas pasikeitė perkėlus studijų medžiagą į skaitmeninę erdvę.  

Dėstytojai taip pat supažindinami su technologiniais sprendimais dirbant nuotoliniu būdu – kaip efektyviai organizuoti hibridinę paskaitą, nuotolinį užsiėmimą ar nuotolinę mokslinę konferenciją. Nuotolinės ar hibridinės studijos nėra naujiena, universitetas jau kurį laiką vykdo nuotolines studijas, investuoja į techninę įrangą. VILNIUS TECH yra ir Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklo LieDM palaikymo ir plėtros konsorciumo narys.

„Visame pasaulyje nuotolinės ar hibridinės studijos vis labiau populiarėja. Tai sudaro galimybę siekti išsilavinimo platesniam žmonių ratui – tiems, kurie gyvena rajonuose ar užsienyje ir negali atvykti studijuoti į Vilnių, arba, pavyzdžiui, jei žmogus augina mažą vaiką namuose. Pandemijos metu nuotolinės studijos, bent jau VILNIUS TECH, vyko itin sklandžiai. VILNIUS TECH turi sukaupęs didelę studijų skaitmeninimo ir skaitmeninių švietimo sprendimų patirtį – į universitetą nuolat atvyksta atstovai iš užsienio mokslo institucijų semtis gerosios patirties. Dalis didžiųjų užsienio universitetų rengia internetinius kursus. Bet sunku pasakyti, ar ateityje universitetai pilnai persikels į virtualią erdvę. Mano asmenine nuomone, kontaktinis mokymas yra ir visada bus efektyvus“, – teigia A. Okunytė.

Vienais iš populiariausių ESG mokymų išlieka vaizdinės medžiagos kūrimas. Studentai, kaip rodo apklausos, geriau įsimena medžiagą, kai ji papildoma audiovizualiniais elementais. ESG apmoko paveikslėlių, vaizdo įrašų kūrimo ir redagavimo, jų įterpimo į mokymo medžiagą bei pristatymo principų. Pasak A. Okunytės, vaizdumas padaro medžiagą patrauklia – negali pateikti mokymų skaidrės, kurioje mažiausiu šriftu per šimtus eilučių įkelti tūkstančiai žodžių, kur kas geriau visa tai perteikti keliais žodžiais ir paveikslėliu, vaizdo ar garso įrašu. Artimiausi mokymai – „Moodle“ vaizdumo rengimas su „Canva“ – vyks kovo 7 d. Į juos gali užsiregistruoti visi universiteto bendruomenės nariai.

Su ESG vykdomais mokymais galite susipažinti čia.

Daugiau informacijos apie ESG ieškokite čia.

 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau