Elektroninių studijų grupės vedėja Aurelija Okunytė: dirbtinis intelektas plečia mokymo galimybes

Kovo 2, 2023

Naujos technologijos diktuoja ir naujus sprendimus švietimo srityje – šiandien vis garsiau kalbama apie edukacines technologijas ir skaitmeninę mokymosi aplinką. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Akademinės paramos centre veikia Elektroninių studijų grupė (ESG), kuri kaupia kompetencijas šioje srityje ir padeda dėstytojams bei studentams įsisavinti naujausias technologijas, supažindina su pažangiais sprendimais bei ugdo skaitmeninius įgūdžius (angl. Digital Skills). Pasak ESG vedėjos Aurelijos Okunytės, šiandien visi procesai yra skaitmeninami ir atgal nebegrįšime, tad svarbu skirti kuo daugiau dėmesio šių įgūdžių lavinimui. 

„Esame techniškasis universitetas, siekiame, kad mūsų dėstytojai naudotų kuo daugiau technologijų ir įvairių išmanių skaitmeninių sprendimų paskaitų metu. Tai praverčia bendraujant su jaunąja karta, kuri nuo mažens gyvena technologijų apsuptyje ir pasižymi skaitmeniniu raštingumu. Dalis mūsų dėstytojų turi išties dideles skaitmenines kompetencijas, domisi edukacinėmis technologijomis, ieško ir patys siūlo įvairius sprendimus, vėliau perduoda žinias ir kolegoms, studentams, bet mūsų grupės tikslas – padėti tiems, kurie turi šiek tiek mažiau žinių, kad visi tolygiai augtume. Organizuojame mokymus ir teikiame konsultacijas ne tik dėstytojams, bet ir universiteto darbuotojams, studentams“, – sako ESG vedėja A. Okunytė.

ESG turi puikiai parengtą mokymų planą ir įtraukia tiek pažengusiuosius, tiek pradedančiuosius. Kasmet, atsižvelgiant į vyraujančias tendencijas, mokymų planas yra atnaujinamas. „Sekame tendencijas ir apgalvojame į priekį mokymus – kasmet pristatome vis naujus. Praėjusiais metais mūsų grupė atliko išsamią naujausių edukacinių technologijų ir skaitmeninių sprendimų analizę. Šiuo metu daug dėmesio skiriama mikromokymui, t. y. studijų medžiagos glaudinimui, kai keliais žodžiais gali efektyviai perteikti visos knygos turinį. Dar viena iš tendencijų – mokymosi sužaidybinimas (angl. Gamification), arba mokymasis žaidžiant. Ši tendencija atkeliauja iš mokyklų – jų ugdymo programų turinyje daug žaidimo elementų. Tik mes kalbame apie kompiuterinį sužaidybinimą. Populiarėja edukaciniai virtualios, papildytos ir mišrios realybės (angl. Virtual Reality, Augmented Reality, and Mixed Reality) sprendimai – tai išties naudinga inžinerijos ar, pavyzdžiui, medicinos studijose, kai virtualiai gali dalyvauti chirurginėje operacijoje. Šiandieną ant bangos – dirbtinis intelektas (DI). Galima atrasti daug sprendimų, kurie galėtų būti skirti mokymui. Testavau įvairius DI įrankius, dalis jų išties naudingi – pavyzdžiui, vaizdus generuojanti programa pagal pateiktus raktažodžius gali sukurti originalų paveikslėlį, kurio nerastum jokiose nuotraukų duomenų bazėse – tai galimybė dėstytojams tiksliai išreikšti vaizdu savo mintis“, – sako ESG vedėja.

Daug DI sprendimų turi bei kuria VILNIUS TECH mokslininkai. Pasak A. Okunytės, įvairius DI sprendimus studijoms pristatys ir jų grupė, bet reikėtų atidžiai įvertinti visas aplinkybes. A. Okunytė įžvelgia ir grėsmes – studentai gali pradėti piktnaudžiauti DI įrankiais spręsdami uždavinius, kad ir populiariuoju „ChatGPT“, taip mažiau dėmesio skirdami mokymuisi. ESG vedėja svarsto, kad dėstytojams gali net tekti keisti atsiskaitymo būdą ar pradėti kitaip formuluoti užduotis. Iš kitos pusės, pasak A. Okunytės, tai galėtų paskatinti dėstytojus kūrybiškai pažvelgti į užduotis, o studentams tai būtų nauja patirtis.  

Mokymai, susiję su DI – kol kas tik planuose, bet šiais metais ESG pristatė daug naujų, įdomių temų. Viena iš naujų mokymų temų – vaizdo įrašų kūrimas ir redagavimas išmaniuoju telefonu. Pasak A. Okunytės, išmanusis telefonas atveria daug įvairių galimybių, o mokėjimas kurti bei redaguoti vaizdo įrašus leidžia praplėsti studijų medžiagą. „Pavyzdžiui, dėstytojai gali nufilmuoti trumpus įvadinius vaizdo įrašus, kurių metu prisistato studentui ir glaustai papasakoja apie studijų dalyką bei kursą. Kita galimybė – nufilmuoti studijų dalyko procesus, tarkim, laboratorinį darbą ir vėliau pasidalinti įrašu su studentais. Yra daugybė vaizdo įrašų panaudojimo būdų. Ir visa tai – nufilmuoti ir suredaguoti vaizdo medžiagą – dėstytojai gali išmaniuoju telefonu“, – sako ESG vedėja.

Kaip teigia A. Okunytė, išmanusis telefonas yra vienas iš naudingiausių technologinių įrankių, nes visi jį turi ir jis gali būti panaudotas labai plačiai. ESG supažindina dėstytojus su įvairiomis telefonams skirtomis programėlėmis ir jų galimybėmis, pataria, kaip jomis naudotis – pavyzdžiui, paskaitos metu dėstytojai, naudodami išmanųjį telefoną, gali surengti apklausą ar testą.  

Interaktyvumas pagyvina studijų procesą. Tad dėstytojams organizuojami mokymai, kaip universiteto naudojamoje virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“ sukurti interaktyvią medžiagą studentams, testus, diskusijų forumus ir kt. Didelė dalis ESG mokymų skirta būtent šiai virtualiai mokymo(si) aplinkai. Pasak A. Okunytės, mokymosi procesas pasikeitė perkėlus studijų medžiagą į skaitmeninę erdvę.  

Dėstytojai taip pat supažindinami su technologiniais sprendimais dirbant nuotoliniu būdu – kaip efektyviai organizuoti hibridinę paskaitą, nuotolinį užsiėmimą ar nuotolinę mokslinę konferenciją. Nuotolinės ar hibridinės studijos nėra naujiena, universitetas jau kurį laiką vykdo nuotolines studijas, investuoja į techninę įrangą. VILNIUS TECH yra ir Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklo LieDM palaikymo ir plėtros konsorciumo narys.

„Visame pasaulyje nuotolinės ar hibridinės studijos vis labiau populiarėja. Tai sudaro galimybę siekti išsilavinimo platesniam žmonių ratui – tiems, kurie gyvena rajonuose ar užsienyje ir negali atvykti studijuoti į Vilnių, arba, pavyzdžiui, jei žmogus augina mažą vaiką namuose. Pandemijos metu nuotolinės studijos, bent jau VILNIUS TECH, vyko itin sklandžiai. VILNIUS TECH turi sukaupęs didelę studijų skaitmeninimo ir skaitmeninių švietimo sprendimų patirtį – į universitetą nuolat atvyksta atstovai iš užsienio mokslo institucijų semtis gerosios patirties. Dalis didžiųjų užsienio universitetų rengia internetinius kursus. Bet sunku pasakyti, ar ateityje universitetai pilnai persikels į virtualią erdvę. Mano asmenine nuomone, kontaktinis mokymas yra ir visada bus efektyvus“, – teigia A. Okunytė.

Vienais iš populiariausių ESG mokymų išlieka vaizdinės medžiagos kūrimas. Studentai, kaip rodo apklausos, geriau įsimena medžiagą, kai ji papildoma audiovizualiniais elementais. ESG apmoko paveikslėlių, vaizdo įrašų kūrimo ir redagavimo, jų įterpimo į mokymo medžiagą bei pristatymo principų. Pasak A. Okunytės, vaizdumas padaro medžiagą patrauklia – negali pateikti mokymų skaidrės, kurioje mažiausiu šriftu per šimtus eilučių įkelti tūkstančiai žodžių, kur kas geriau visa tai perteikti keliais žodžiais ir paveikslėliu, vaizdo ar garso įrašu. Artimiausi mokymai – „Moodle“ vaizdumo rengimas su „Canva“ – vyks kovo 7 d. Į juos gali užsiregistruoti visi universiteto bendruomenės nariai.

Su ESG vykdomais mokymais galite susipažinti čia.

Daugiau informacijos apie ESG ieškokite čia.

 

Galerija

Panašios naujienos

197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
Spalio 22 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas surengė 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“. Hibridiniu būdu vykęs renginys subūrė 197 dalyvius, o jo metu pristatytas 151 mokslinis pranešimas. Konferencija tapo erdve bakalauro ir magistro studijų studentams pristatyti savo tyrimų rezultatus, dalytis įžvalgomis ir diskutuoti apie aktualius ekonomikos bei vadybos iššūkius. Konferencijoje – beveik 200 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešimų Konferencijoje iš viso dalyvavo 197 žmonės, iš kurių 4 dalyvavo gyvai, o 193 – nuotoliniu būdu. Didžioji dalis dalyvių atvyko iš Lietuvos – jų buvo 195. VILNIUS TECH atstovavo 192 dalyviai, o tarptautinį konferencijos kontekstą papildė du dalyviai iš užsienio: vienas iš Taivano ir vienas iš Jungtinės Karalystės. Iš viso konferencijoje pristatytas 151 pranešimas. 139 pranešimus pristatė VILNIUS TECH atstovai, o tarp užsienio pranešimų autorių buvo atstovų iš Taivano ir Jungtinės Karalystės. Plenarinėje sesijoje – dirbtinis intelektas, strategija, inovacijos ir finansai Plenarinėje sesijoje keturi pranešėjai lietuvių ir anglų kalbomis dalijosi profesine patirtimi ir įžvalgomis apie dirbtinio intelekto taikymą, projektų valdymą, strateginio valdymo iššūkius, inovacijas, verslumą ir duomenimis grįstų finansinių sprendimų priėmimą. Pranešimus skaitė: Mantas Kapočius, UAB „DIPA“, Lietuva – „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuva – „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Prof. dr. Cheng-Kang Chen, Nacionalinis Taivano mokslo ir technologijų universitetas (National Taiwan University of Science and Technology), Taivanas – „MNC Decision-making for Innovation and Entrepreneurship“. Chris Krul, „Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė – „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Pranešimų temos atskleidė, kaip šiuolaikinės technologijos, strateginis požiūris ir duomenų analizė keičia projektų valdymą, organizacijų sprendimų priėmimą ir finansų sritį. Studentų moksliniai tyrimai – keturiose teminėse sekcijose JMK-2026 konferencijoje daugiau nei 150 studentų pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus atskirose sekcijose. Jos apėmė keturias ekonomikai ir vadybai aktualias kryptis: Ekonomikos darni plėtra (Sustainable economic development). Šiuolaikinio verslo aktualijos (Actualities of modern business). Finansų valdymas (Financial management). Organizacijų plėtros valdymo aktualijos (Actualities of organisational development management). Konferencija suteikė galimybę skirtingų studijų pakopų studentams pristatyti savo tyrimus akademinei bendruomenei, pasitikrinti idėjas, sulaukti grįžtamojo ryšio ir įsitraukti į mokslines diskusijas. Tokia patirtis prisideda prie mokslinių kompetencijų ugdymo, kritinio mąstymo ir gebėjimo aktualias ekonomikos bei vadybos problemas nagrinėti remiantis tyrimais. Jaunųjų mokslininkų konferencija – tai vieta, kur susitinka smalsumas, kūrybiškumas ir noras atrasti. Čia gimsta naujos idėjos, dalijamasi žiniomis ir drąsiai ieškoma atsakymų į aktualius klausimus. Nors konferencijos dėmesio centre – jaunieji mokslininkai, mokslinis smalsumas nepriklauso nuo amžiaus ar patirties. Svarbiausia – noras pažinti, gebėjimas kelti klausimus ir ryžtas ieškoti naujų sprendimų, nes būtent nuo to prasideda kiekvienas reikšmingas atradimas. Padėka konferencijos organizatoriams VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas dėkoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininkui dr. Pauliui Šūmakariui ir organizacinio komiteto sekretorei Kotrynai Katinaitei, taip pat konferencijos sekcijų pirmininkams ir sekretoriams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: prof. habil. dr. Lesyai Kolinets; prof. dr. Ievai Meidutei-Kavaliauskienei; prof. dr. Laimai Okunevičiūtei Neverauskienei; doc. dr. Juozui Merkevičiui; doc. dr. Almai Mačiulytei-Šniukienei; doc. dr. Kristinai Garškaitei-Milvydienei; doc. dr. Laimai Jesevičiūtei-Ufartienei; doc. dr. Živilei Jezerskei; doc. dr. Andriui Tamošiūnui; dr. Giedrei Lapinskienei; dr. Liudmilai Lobanovai; dr. Sigitui Davidavičiui; Artūrui Strucai; Giedriui Čyrui; Indrei Bagdonei. Dėkojame visiems pranešėjams, dalyviams ir organizatoriams už įsitraukimą, dalijimąsi žiniomis ir indėlį į mokslinės bendruomenės stiprinimą.
Plačiau