Stojantiesiems

ERASMUS+ galimybės: pabandžius sunku sustoti

Liepos 21, 2015
Kas ketvirtas Kūrybinių industrijų studentas vieną pusmetį praleidžia mokydamas viename iš užsienio partnerių universitetų ir taip įgauna tarptautinės patirties. Skaistė, aktyvi studentė, kuri nusprendė išnaudoti tarptautinei patirčiai skirtus metus ne tik studijoms, tačiau ir praktikai. Šiuo metu ji dirba vienoje Italijos įmonėje „GraphiTech“. 
 
"Tik ką grįžusi iš ERASMUS+ mainų programos Čekijoje ir praleidusi vos mėnesį Lietuvoje, netikėtai internete aptikau paskutinės minutės pasiūlymą išvažiuoti į Italiją atlikinėti ERASMUS+ praktiką vasaros laikotarpiu. Net nesudvejojusi puoliau tvarkyti savo CV ir rašyti motyvacinį laišką.  Tik gavusi atsakymą iš įmonės, kad  esu priimta, puoliau tvarkyti dokumentus ir štai – aš jau Italijoje trečią savaitę.
 
Kaip sekasi? Ačiū, puikiai, ir tuo esu labai patenkinta. Esu šiaurės Italijoje, Trento mieste – vietiniai juokauja kokie vėjai mane čia atpūtė, kai mieste vasarą nėra ka veikti. Čia be galo gražu, nes miestas kalnų apsuptyje. Iki darbo važiuoti autobusu trunka 40 minučių, tai visada dairausi pro langus – nežinau, ar kada nors tokioje aplinkoje dar teks pagyventi.
„GraphiTech“ ofise dirbu vyriškame „programerių“ kolektyve. Atėjusi pirmąją dieną nustebau, nes čia buvau vienintelė mergina. Vėliau sutikau dar dvi administratores, tačiau, deja, jos sėdi kitame kabinete, todėl su jomis susitinku tik per pietų pertraukas", – sakė Skaistė. 
 
Šiuo metu mergina dirba su įmonės vizualine komunikacija ir yra atsakinga už plakatus, lankstinukus, brošiūras, prezentacijas. Skaistė pripažįsta, kad nėra viskas taip paprasta ir kiekvieną dieną susiduria su vis naujais iššūkiais: "Sunkiausia sugalvoti naują idėją, bet kai netikėtai galva prisipildo idėjomis – viskas kaip per sviestą, todėl ir 8 valandos prie kompiuterio tiesiog ištirpsta. Ties šia sritimi dirbu viena, todėl džiaugiuosi, turėdama galimybę kurti taip kaip noriu ir kaip man patinka – tiesiog laisvė mąstyti savaip, nejaučiant jokios konkurencijos ar lenktyniavimo. Žinoma, nėra taip, kad viską moku, todėl dirbant turiu laiko domėtis, ieškoti sprendimų internete. Kiekvieną kartą iš darbo išeinu vis kažką naujo išmokusi ir sužinojusi."
 
Skaistė juokavo, kad prakalbinti vyrus prireikė visai nedaug : "Pirmąją savaitę įsitraukti į vyrišką kolektyvą tikrai nebuvo lengva. Norėdama su jais labiau susibendrauti, vieną dieną pagaminau tinginį ir atnešiau jį į ofisą. Jūs būtumėt matę, kas čia vyko! Susitikimų kambarys buvo pilnas kolegų!  Po to karto mane dažniau kviečia kartu papietauti, šnekina, kalbina, labiau šypsosi  – visa tai pagaliau man leidžia pasijusti komandos dalimi".  
 
"Būti vienai kitoje šalyje, iššūkis, tačiau tuo pačiu galimybė suvokti ko iš tiesų nori, įvertinti savo galimybes, sužinoti naujų dalykų. Esu čia nepilną mėnesį, tačiau jau dabar galiu tvirtai pasakyti, kad džiaugiuosi pasinaudojusi šia tarptautine galimybe. Kai paragauji ERASMUS+, atrodo, kad nebegali sustoti", – džiaugėsi Skaistė. 
 
Daugiau informacijos apie kūrybinių industrijų fakulteto studentams siūlomas ERASMUS+ programos galimybes galite rasti:http://http://ki.vgtu.lt/fakultetai/tarptautiskumas/tarptautines-galimybes-studentams/53315

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau