Lietuvoje prasidėjusią abitūros egzaminų sesiją šią savaitę pratęs ir valstybinis matematikos egzaminas, kurio prasti rezultatai ankstesniais metais nuo tiksliųjų mokslų atgrasė dalį abiturientų. Šio egzamino rezultatų su nerimu vėl laukia universitetų ir verslo atstovai, nes jau dabar susiduriama su problema, kad kovoje su klimato krize ima trūkti elektros tematiką išmanančių specialistų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektros inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Sonata Tolvaišienė sako, kad dėl modernizuojamo elektros sektoriaus ir žaliosios energetikos bumo būtų sudėtinga surasti darbo neturintį elektros inžinierių, tačiau ši profesija vis dar yra nuvertinta.
„Teisė, medicina, informacinės technologijos (IT) išlieka populiariausiu abiturientų pasirinkimu. Elektros inžinerijos programai koją kiša tai, kad čia reikia išlaikyto matematikos egzamino, o su juo paskutiniu metu jaunimas patyrė nesėkmių. Dabar negalėčiau įvardinti nė vieno žmogaus, kuris baigęs mūsų studijas neturėtų darbo, bet rinkti naują studentų kursą kaskart yra iššūkis. Paradoksas: pasaulis gręžiasi į žaliąją energetiką, elektra varomą transportą, viena inovatyviausių šio sektoriaus bendrovių „Tesla“ išlieka viso pasaulio akiratyje, tačiau į elektros sritį gilintis norinčių žmonių trūksta. Tokia tendencija stebima ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse“, – sako S. Tolvaišienė.
Pernai valstybinio matematikos egzamino neišlaikė apytiksliai kas trečias abiturientas, o aukštųjų mokyklų atstovai prognozavo, jog būtent dėl šios priežasties aukštosiose mokyklose liks neužpildyta net keli tūkstančiai studijų vietų. Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužę elektros, dujų, garo tiekimo, oro kondicionavimo įmonėse paskutinį kartą dirbę gyventojai sudarė labai mažą dalį darbo neturinčių žmonių – tokių visoje šalyje buvo vos 101.
Darbo vietą garantuojanti specialybė
Matematikos išmanymą pradėjus vadinti valstybine problema, S. Tolvaišienė atkreipia dėmesį į dar vieną bręstančią bėdą. Europos Sąjungai pasirinkus Žaliąjį kursą, o ir Lietuvai Nacionalinėje energetikos strategijoje išsikėlus ambicingus virsmo tikslus, tampa neaišku, kas visa tai padės įgyvendinti.
„Esame užsibrėžę per keletą dešimtmečių tapti ne elektrą importuojančia, o gaminančia šalimi. Į tai koncentruojamos investicijos, diegiamos inovacijos. Ir kartu šalyje ima jaustis šios srities specialistų trūkumas. Galiu užtikrintai pasakyti, kad inovacijas, projektų valdymą ir tuos pačius skaitmenizavo procesus apimanti elektros inžinieriaus specialybė neabejotinai garantuoja darbo vietą. Jau dabar dirba visi šios specialybės studentai, kurie tik to pageidauja, o potencialiems darbdaviams neturime pasiūlyti laisvų specialistų. Jei situacija nesikeis, inžinierių poreikis tik augs“, – prognozuoja VILNIUS TECH atstovė.
Skaičiuojama, kad vien Vokietijoje įvairios specializacijos inžinieriams siūloma daugiau kaip 50 tūkst. laisvų darbų vietų, o daliai esamų specialistų pasitraukus į pensiją, laisvų pozicijų rinkoje atsiras dar daugiau. Pasak S. Tolvaišienės, konkurencinė kova dėl elektros inžinierių ateityje neabejotinai peržengs nacionalines ribas.
Žalioji revoliucija pati savaime neįvyks
Į atsinaujinančios elektros energijos gamybą investuojančios Latvijos kapitalo elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Rūta Žukauskė pastebi, kad žalioji energetika yra perspektyviausių ateities profesijų sąraše. Tačiau kartu labai trūksta atsinaujinančios energetikos specialistų.
„Patirties energetikos srityje turintys žmonės, net nesvarbu kokiai pozicijai ieškotume darbuotojo, yra „aukso vertės“. Kai nereikia darbuotojo apmokyti nuo nulio, susitaupo labai daug laiko. Tikrai gerų aukštos kvalifikacijos atsinaujinančios energetikos specialistų Lietuvoje nėra daug, realiai visi net vieni kitus žino ir pažįsta. Kadangi jų judėjimas tarp įmonių neretu atveju yra ribojamas nekonkuravimo ar panašiomis sutartimis, net ir persivilioti aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistą nėra lengva užduotis“, – sako R. Žukauskė.
Anot personalo specialistės, darbo energetikos srityje privalumas yra tai, kad jis greitai ir dinamiškai keičiasi, atsiranda naujos technologijos, tad čia nereikės, vaizdžiai tariant, 10 metų be pertraukos dirbti su viena ir ta pačia mikroschema.
„Žalioji revoliucija pati savaime neįvyks, jai reikės ir darbo rankų, ir intelektinių išteklių. Jų trūkumo problema pradeda ryškėti ir be valstybės dėmesio bei įsitraukimo jos neįmanoma išspręsti. Su šiokiu tokiu nerimu laukdami šių metų abiturientų egzaminų rezultatų bei pasirinkimų, norime paskatinti atkreipti dėmesį į šią perspektyvią sritį bei bendrą europinį interesą skirti jai maksimaliai daug jėgų bei investicijų“, – teigia „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Žaliuoju kursu Europos Sąjunga sieks, kad iki 2050 metų nebebūtų išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Pagal Tvarios Europos investicijų planą planuojama iki 2030-ųjų sutelkti maždaug 1 trln. eurų. 2019 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje pagaminta 60,1 proc. visos elektros energijos kiekio, tačiau šalis vis dar išlieka elektrą importuojančia valstybe.
Galerija
