Stojantiesiems

Europos kalbų diena

Rugsėjo 25, 2018

Kasmet rugsėjo 26 dieną visa Europa švenčia Europos kalbų dieną. Šventės tikslai – populiarinti kitų tautų kalbas, kultūrą ir istoriją, akcentuoti kalbų mokymosi svarbą, skatinanti toleranciją ir sąmoningumą kitų kalbų ir kultūrų atžvilgiu.

Ar žinote, kad…?
Europos Sąjungoje yra 24 oficialiosios kalbos, maždaug 60 regioninių bei mažumų kalbų ir daugiau kaip 175 migrantų kalbos.
Europoje yra 225 vietinės kalbos, tačiau tai tik 3 procentai viso pasaulio kalbų.
Bent pusė pasaulio populiacijos yra dvikalbiai ar daugiakalbiai, tai reiškia, kad jie moka dvi ar daugiau kalbų.
Europiečiai su įvairiomis kalbomis susiduria savo kasdieniame gyvenime, todėl mūsų žemyno gyventojams reikia sukelti didesnį susidomėjimą kalbomis.

VGTU bibliotekoje galite rasti šiuos el. išteklius kalbų ir lingvistikos tematika:

Academic Complete:
Language arts & disciplines / linguistics / general
 
e-books on EBSCOhost:
Literature and Criticism; Study Aids & Language Learning
 

De Gruyter: 
Linguistics and Semiotics
Oxford Journals:
Arts and Humanities
SAGE Journals:
Social Sciences & Humanities
Language & Linguistics
ScienceDirect:
Linguistics and Language
Taylor & Francis:
Language & Literature
Wiley Online Library:
Cultural Studies;
 Language & Linguistics
Daugiakalbis Europos Sąjungos tezauras
Frazeologizmų, sinonimų, terminų, anglų, latvių,
lenkų bei kitų kalbų žodynas
Terminologijos vertimo ir atitikmenų
įvairiomis pasaulio kalbomis paieškos sistema
Nuolat atnaujinami
pasaulio kalbų žodynai

 

Taip pat kviečiame dalyvauti Europos kalbų dienos renginiuose VGTU >>>

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau