Ekspertai pastebi, kad gyventojų finansinis raštingumas gerėja, tačiau naujos technologijos greitai keičia žaidimo taisykles, tad nuolatinis tobulėjimas, kaip kasdienė higiena, – būtinas. Tobulinant žinias ir pritaikant jas praktiškai, galima ne tik gerinti finansinę padėtį, užsitikrinti papildomų pajamų, bet ir neužkibti ant sukčių kabliuko.
Finansinės elgsenos stoka
Finansų ekspertai nuolat stebi gyventojų finansinio raštingumo lygį. Kiekvienos amžiaus grupės žmonės susiduria su skirtingais finansų iššūkiais.
„Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas pastaraisiais metais nuosekliai gerėja, tačiau tarptautiniai tyrimai rodo, kad dar turime potencialo stiprinti praktinius finansų valdymo, taupymo, finansinių sprendimų priėmimo įgūdžius. Gyventojai gerai supranta pagrindines finansines sąvokas, tačiau išlieka iššūkių priimant ilgalaikius finansinius sprendimus ir vertinant rizikas“, – kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros vyr. mokslo darbuotoja prof. dr. Indrė Lapinskaitė Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą įvardijo kaip paradoksalų. „Formaliai jis gerėja, tačiau realybėje vis dar išlieka gana paviršutinis. Didžiausia problema, sakyčiau, yra ne žinių, o gebėjimo tas žinias pritaikyti priimant sprendimus trūkumas. Dabar turime daugiau finansinių žinių, bet vis dar nepakankamai finansinės elgsenos. Juk finansinis elgesys priklauso ne tik nuo žinių, bet ir nuo psichologinių veiksnių, savikontrolės ar rizikos suvokimo. Todėl vien žinių didinimas automatiškai nesukuria gero finansinio elgesio“, – apie tai, kad reikia ne tik tobulėti, bet ir žinias išbandyti praktiškai, kalbėjo profesorė.
Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Indrė Lapinskaitė
Remiantis atliktais tyrimais galima matyti, kad finansinio raštingumo lygis yra skirtingas, vertinant gyventojų finansinį išprusimą pagal amžių, išsilavinimą ir pajamas. Jaunesni žmonės dažniau susiduria su praktinių įgūdžių trūkumu, o vyresni – su ribotu sudėtingesnių finansinių produktų supratimu, nepasitikėjimu savo finansiniais sprendimais, naudojimosi skaitmeninėmis paslaugomis iššūkiais. Aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas turintys gyventojai paprastai pasižymi aukštesniu finansinių žinių lygiu.
„Didžiausi iššūkiai kyla labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms – žmonėms su negalia, mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, bedarbiams, žemesnio išsilavinimo asmenims ir pan. Todėl svarbu, kad šiems gyventojams būtų prieinama pagalba asmeninių finansų planavimo ir valdymo, skolų valdymo klausimais, asmeniui tapus nemokiam ir pan.
Be to, gyventojams iššūkių kelia nepakankamas gebėjimas vertinti finansines rizikas, suprasti ilgalaikių įsipareigojimų padarinius ir atpažinti finansinio sukčiavimo formas. Taip pat išlieka poreikis stiprinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius, kad jie saugiai naudotųsi šiuolaikinėmis finansinėmis paslaugomis“, – nurodė finansų ministras.
„Be minėto žinių ir elgsenos atotrūkio, žmonės taip pat dažnai nesielgia finansiškai racionaliai – per greitai priima sprendimus, per daug pasitiki savimi ir remiasi socialinių tinklų turiniu, o ne ramia, išsamia analize. Ypač tai būdinga jaunimui, kuriam visko norisi greitai. Kartu nemaža jaunimo dalis yra patyrusi, ir, manau, vis dar patiria ankstyvojo ugdymo spragų, nes finansinio raštingumo mokyklose lyg ir mokoma, bet dažnai, matyt, labiau teoriškai nei praktiškai“, – kokios kyla didžiausios problemos, susijusios su finansiniu raštingumu, įvardijo dr. I. Lapinskaitė.
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė pažymėjo, kad norint pasiekti proveržį ir tikrai padidinti gyventojų finansinį raštingumą, būtina keisti požiūrį ir vis dažniau turimas žinias taikyti ne tik teorijoje.
„Tai įgūdis, formuojamas praktiškai, todėl būtinas ankstyvas ir nuoseklus ugdymas mokyklose, integruojant realias situacijas, simuliacijas, mokantis priimti sprendimus ir analizuoti savo klaidas. Praktinės iniciatyvos čia atlieka labai svarbų vaidmenį, jos ne tik didina domėjimąsi finansais, bet ir padeda spręsti pagrindinę problemą – žinių pritaikymą.
Tikrai džiugu, kad Lietuvoje daugėja tokių iniciatyvų. Štai balandžio 14 d. minima nacionalinė finansinio raštingumo diena, bankai kuria taupymo ir investavimo programas jaunimui, aktyviai veikia ir Lietuvos bankas su edukacinėmis iniciatyvomis. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedra jau aštuntą kartą inicijavo finansinio raštingumo olimpiadą, kuri subūrė daugiau nei 1,7 tūkst. moksleivių iš visos Lietuvos. Tokios iniciatyvos ugdo ne finansinį žodyną, o finansinį mąstymą“, – dr. I. Lapinskaitė skatino žmones veikti, išbandyti realiai įvairias strategijas ir taip gerinti savo finansinę situaciją.
K. Vaitiekūnas pridūrė, kad finansinis raštingumas svarbus ne tik gyventojams, bet ir verslams. Štai smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms kyla daug iššūkių, susijusių su jų veiklos ir plėtros finansavimu.
„Dažnai SVV įmonėms nepakanka pradinio kapitalo, finansinių išteklių, o neretai – ir žinių bei verslo vykdymo gebėjimų. Tai rodo, kad finansinio raštingumo stoka turi įtakos mažesniam SVV finansavimo prieinamumui“, – nurodė finansų ministras.
Kodėl svarbu tobulėti?
Finansų ekspertai neslepia, kad šiuolaikinės technologijos sparčiai keičiasi, atsiveria naujų investavimo galimybių, tačiau kartu didėja ir rizika patirti nuostolių, o tai gali kelti nepasitikėjimą ir kitomis finansinėmis priemonėmis. Tačiau nuolatinis žinių atnaujinimas leidžia mažinti stresą ir valdyti galimas finansines rizikas.
„Finansinis raštingumas yra būtinas, kad gyventojai galėtų užtikrintai priimti tinkamus finansinius sprendimus įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Šie įgūdžiai skatina gyventojus planuoti savo finansus ir taupyti ateičiai, taip išvengiant pernelyg didelio įsiskolinimo, ugdo gyventojų atsparumą ekonominiam smurtui, finansiniam sukčiavimui, padeda formuoti geresnį mažmeninių investuotojų supratimą apie finansinius produktus“, – pažymėjo K. Vaitiekūnas.
Pasak ministro, svarbu tai, kad inovacijos, globalizacija, demografiniai procesai keičia visuomenę ir reikalauja nuolat atnaujinti žinias ir gebėjimus daugelyje sričių, tarp jų ir finansų, todėl gyventojams ir verslui kyla vis daugiau iššūkių prisitaikant prie finansinių pokyčių, kurie reikalauja nemenkų finansinio raštingumo gebėjimų, o jų neturėjimas prisideda prie socialinės atskirties.
„Finansinio raštingumo politika gali padėti įveikti šias problemas užtikrinant asmens ir visos visuomenės gerovę, jos darnų vystymąsi. Didesnis finansinis raštingumas siejamas su stipresne asmenine finansine gerove. EBPO atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad suaugusieji, pasiekę minimalų tikslinį finansinio raštingumo lygį, turi žymiai aukštesnį finansinės gerovės ir finansinio atsparumo lygį“, – tęsė pašnekovas.
Finansinis švietimas turi pasiekti visas grupes
Siekiant gerinti gyventojų finansinius įgūdžius, Finansų ministerija kartu su partneriais įgyvendina 2024–2028 m. visuomenės finansinio švietimo veiksmų planą.
Jame numatytos kompleksinės priemonės, padėsiančios stiprinti gyventojų finansines žinias ir atsparumą finansinėms rizikoms. Plane daug dėmesio skiriama finansinio sukčiavimo prevencijai, skaitmeninių įgūdžių stiprinimui, mokymo turinio atnaujinimui ir informavimo kampanijoms.
Šiame plane išskirtos trys jautriausios visuomenės grupės, susiduriančios su finansinio raštingumo spragomis: vaikai ir jaunimas (6–23 m.), suaugusieji (nuo 24 m.) ir SVV.
„Atsižvelgiant į jų poreikius, nustatyti penkerių metų prioritetai ir konkretūs veiksmai, skirti jaunimo finansiniam raštingumui ir verslumui stiprinti, suaugusiųjų finansiniams įgūdžiams gerinti, planavimui, taupymui skatinti, atsparumo sukčiavimui ir mažmeninių investuotojų supratimui didinti bei SVV vadovų finansinėms kompetencijoms tobulinti.
„Veiksmų plane numatytos priemonės, skirtos visoms pagrindinėms visuomenės grupėms, tačiau prioritetas teikiamas toms, kurioms finansinio raštingumo stiprinimas yra ypač svarbus. Tai – jaunimas, pradedantis savarankišką finansinį gyvenimą, vyresnio amžiaus žmonės ir pažeidžiamos grupės, kurioms kyla didesnė finansinio sukčiavimo rizika. Be to, dėmesys skiriamas smulkiajam verslui, kuriam svarbu atsakingai vykdyti finansinius įsipareigojimus ir užsitikrinti geresnę prieigą prie finansavimo pagerinus savo finansinio raštingumo įgūdžius. Tikslas – kad finansinio švietimo plane numatytos priemonės pasiektų kuo platesnę auditoriją ir prisidėtų prie tvaresnių finansinių sprendimų visoje visuomenėje“, – prioritetus išskyrė finansų ministras K. Vaitiekūnas.
Orginalus šaltinis: Kauno diena.lt
Galerija
