Stojantiesiems

Forumas „Studentų nubyrėjimo mažinimas aukštojoje mokykloje: geroji praktika ir prevencija“

Gruodžio 15, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universiteto aukštosios mokyklos atstovai dalyvavo Forume „Studentų nubyrėjimo mažinimas aukštojoje mokykloje: geroji praktika ir prevencija“, į kurį atvyko atstovai iš 20 Lietuvos aukštųjų mokyklų.
 
Forumą atidarė LR Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė. Viceministrė kvietė Forumo dalyvius atkreipti dėmesį ir aptarti tris pagrindinius klausimus susijusius su studentų nubyrėjimu: 1) ar į aukštąsias mokyklas įstoja pakankamai motyvuoti ir gerai informuoti apie pasirenkamą studijų programą studentai? 2) ar aukštųjų mokyklų vykdomos studijos tenkina studentų poreikius? 3) ar nevertėtų optimizuoti aukštųjų mokyklų veiklos steigiant Universitetų konsorciumus?
 
Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) vadovė Nora Skaburskienė pabrėžė, kad išorės ekspertai, vykdydami aukštųjų mokyklų institucinį bei studijų programų vertinimą daug dėmesio skiria diskusijoms apie studentų nubyrėjimą. Diskusijų metu išryškėja du požiūriai: studentų nubyrėjimas vertinamas kaip blogas reiškinys, atskleidžiantis studijų programos arba aukštosios mokyklos tobulintinas vietas. Kita vertus, per mažas nubyrėjimo rodiklis kelia klausimą, ar aukštosios mokyklos iškelia ne per mažus vertinimo kriterijus studentams, ar studentai nėra per lengvai perkeliami į aukštesnius kursus. Nora Skaburskienė pabrėžė, kad studentų nubyrėjimas būtinas, kadangi ne visi įstojusieji turi pakankamai gabumų studijuoti. Tai lemia Lietuvoje susiformavusi nuomonė, kad gera ateitis neįmanoma be aukštojo išsilavinimo. Tuo tarpo užsienio šalių patirtis rodo, kad labai pelninga investicija į ateitį, karjerą yra ir tinkamai pasirinktas profesinis išsilavinimas.
 
Jogilė Repečkaitė, MOSTA l.e.p. studijų politikos analizės skyriaus vedėja, savo pranešime  „Kas, kada ir kodėl nutraukia studijas?“ Forumo dalyvius informavo, kad nepaisant kintančio studentų skaičiaus, nutraukusiųjų studijas dalis išlieka stabili. Studijas nutraukia apie 14 proc. studentų. MOSTOS duomenimis kolegijos studentai dažniau ryžtasi nutraukti studijas, nei universitetų studentai. Studijas universitetuose (tiek pirmoje, tiek antroje pakopoje) dažniausiai nutraukia humanitarinių, socialinių ir technologinių mokslų studentai. Antrosios pakopos studijose šį sąrašą papildo ir technologinius mokslus pasirinkę studentai. Dažniausiai studijas nutraukti ryžtasi pirmo kurso studentai, vėlesniuose kursuose nubyrėjimo tendencijos mažėja. Studijuojantys savo lėšomis dažniau priima sprendimą nutraukti studijas lyginant su studentais, kuriems skirtas valstybinis finansavimas. Studijų nutraukimo skirtumai ryškūs ir tarp skirtingų studijų formų: ištęstinių studijų studentai studijas nutraukia dažniau nei nuolatinių. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad socialinės paramos indėlis nėra reikšmingas ją gaunančių studentų pajamoms, jie teigia patiriantys finansinių sunkumų. Dirbantys studentai skiria sąlyginai mažai laiko studijoms, nors ir norėtų jo skirti daugiau, tačiau daugumai dirbančių studentų darbas yra būtina pragyvenimo sąlyga. Šios priežastys taip pat prisideda prie studentų nubyrėjimo.
 
Doc. dr. Renata Korsakienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dėstytoja pristatė atlikto akademinio jaunimo motyvacijos studijuoti tyrimo rezultatus. Šie rezultatai parodė, kad nelankstiems, neryžtingiems studentams trūko pasitikėjimo savimi ir jie neigiamai vertino pasirinktą studijų programą. Studentai, kurie manė esą lengvai prisitaikantys, nurodė, jog pasitiki savo gebėjimais pasirinkti studijų sritį ir patvirtino, jog studijos patobulino akademinius įgūdžius. Vadinasi, būtina suvokti studento motyvaciją studijuoti, skatinti jo tikėjimą sėkme, lavinti gebėjimus kurti mokymosi aplinką, užtikrinančią studentų pasitikėjimą savimi, savo jėgomis bei skatinančią siekti išsikeltų mokymosi tikslų.
 
Dr. Gabija Toleikytė savo pranešime “Studentų vidinė motyvacija mokytis: neuromokslinis požiūris ir įžvalgos iš užsienio universitetų” su Forumo dalyviais dalinosi Anglijos universitetų patirtimi. Anglijos universitetuose kasmet vidutiniškai nubyra apie 6% studentų, tačiau priklausomai nuo universiteto ir studijų programos ši situacija gali gerokai skirtis (nuo 1 iki 20%). Daugiausia nubyra studentai iš viešųjų mokyklų, turėję žemesnius akademinius pasiekimus mokyklose, kurių tėvai neturi aukštojo išsilavinimo, turintys asmeninių problemų bei neapsisprendę dėl savo ateities. Anglijoje studentų nubyrėjimas sprendžiamas kuriant geresnį studentų palaikymą pirmaisiais studijų metais, informuojant mokinius ir palaikant dėstytojus, vykdant vyresnių kursų studentų mentorystės programas jaunesnių kursų studentams.
 
Antroji Forumo dalis skirta praktinei diskusijai. Diskusijos metu dalyviai buvo kviečiami išsakyti savo nuomonę, kaip būtų galima sumažinti studijas nutraukiančių studentų skaičių. Apibendrinus Forumo diskusijos dalyvių nuomonę išskirtos trys kryptys, kuriomis reikėtų veikti, siekiant mažinti studentų nubyrėjimą: 1) Finansinė parama. Aukštosios mokyklos turėtų taikyti lankstesnę apmokėjimo už studijas sistemą, ieškoti galimybių į paramą studentams įtraukti verslo atstovus, geriau informuoti apie siūlomas finansines paskolas. 2) Akademinė parama. Studijos turi būti organizuojamos lanksčiau, labai svarbu atkreipti dėmesį į studijų kokybę, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą. 3) Psichologinė parama. Universitetuose turėtų būti teikiama psichologinė pagalba studentams, padedanti geriau adaptuotis aukštosios mokyklos sistemoje, patarianti iškilus dvejonėms dėl studijų tęsimo.
 
Renginio dalyviai vieningai nutarė, kad ateityje būtina organizuoti Forumą skirtą aukštųjų mokyklų aukščiausiojo valdymo lygmens vadovams ir švietimo politiką formuojantiems atstovams, kad šio susitikimo sprendimai būtų įgyvendinti ir studentų nubyrėjimo problema būtų sprendžiama bendromis pastangomis.
 
Forumas organizuotas įgyvendinant Socialinių mokslų kolegijos projektą „Studijų nutraukimo pirmaisiais studijų metais priežasčių tyrimas ir prevencija“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija pagal Jaunimo pilietinės, mokslinės, kūrybinės, sportinės veiklos iniciatyvų skatinimo programą.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau