G. Kaklauskas: „25-eri laisvės metai – mokslo transformacijos metai“

Gegužės 18, 2015
Šiemet švęsime 25-uosius Nepriklausomybės metus. Visas šis laikas neabejotinai susijęs su didžiulėmis pertvarkomis ir virsmais Lietuvos moksle. Aptariant šalies mokslo transformaciją, man paprasčiausia būtų remtis asmenine patirtimi. Ji apima daugiau nei 10 metų laikotarpį iki Nepriklausomybės. Manau, kad kalbant apie Nepriklausomybės metus, būtina aptarti ir tai, kokie mes buvome iki jos. Be abejo, kaip ir dabar, būta nemažai skirtumų skirtingose sovietinės Lietuvos mokslo institucijose ar net atskiruose kolektyvuose, tačiau, manau, kad tendencijos buvo panašios.
 
Pirmąjį įspūdį apie mokslo pasaulį susidariau pradėjęs studijuoti, kai 1977 m. įstojau į Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakultetą. Jau pirmame antrame kurse pajutau, kad mokslas yra svarbi akademinio gyvenimo dalis. Tokie renginiai, kaip medžiagų atsparumo olimpiada, studentų mokslinės draugijos konkursai, buvo svarbūs institucijos gyvenime. Aš dalyvavau Gelžbetoninių konstrukcijų katedros mokslo būrelyje, kuriame kiekvienais metais buvo renkami trys geriausi moksliniai pristatymai. Nugalėtojai dalyvaudavo fakultetų, o vėliau ir instituto mokslo darbų konkursuose. Žodžiu, studentų dalyvavimas moksliniame darbe buvo labai skatinamas. Geriausiai pasirodę jaunieji mokslininkai turėjo didesnes galimybes įstoti į doktorantūrą, kuri tuo metu buvo vadinama aspirantūra. Konkursai į doktorantūrą buvo dideli, katedros galėdavo rinktis geriausius studentus. Dirbti universitete buvo prestižo reikalas. Tam įtakos turėjo aukšti dėstytojų atlyginimai bei prestižinė padėtis visuomenėje. Docento atlyginimas tais laikais kone tris kartus viršijo inžinieriaus atlyginimą.
 
1984 m. įstojau į doktorantūrą ir mokslinė veikla tapo mano kasdieniu darbu. Man pasisekė, nes patekau į Gelžbetoninių konstrukcijų katedrą, kurioje mokslinis gyvenimas virė. Kasmet į katedrą įstodavo tik po vieną, retkarčiais du doktorantus, konkurencija tarp jų buvo didžiulė, visi labai stengėsi. Intensyviai dirbo laboratorija, kurioje tuo metu buvo 14 meistrų (dabar tik 6). Net minties nebuvo, kad doktorantūros metu galėtum dirbti kitur. Esu įsitikinęs, kad kūrybingiausiai ir produktyviausiai tyrėjas dirba vedamas vidinės motyvacijos, o ne noro įtikti ar baimės. Kolektyvo nariai labiausiai atsiskleidžia, kai jiems yra suteikta maksimali laisvė ir jų pastangos įvertinamos, o ne menkinamos.
 
Manau, kad ir tiriamasis darbas, kurį tuo metu atliko tiek dėstytojai, tiek doktorantai, buvo pakankamai aukšto lygio. Skaitydamas užsienio mokslinę literatūrą, mačiau, kad panašūs tyrimai buvo atliekami ir Vakaruose. Vis dėlto reikia pasakyti, kad tarptautinio lygio tyrimus atliko tik nedidelė dėstytojų dalis.
 
Mano pirmosios disertacijos gynimas sutapo su Lietuvos Nepriklausomybės atstatymu 1990 m. Žinoma, buvome labai laimingi, bet šis didžiųjų pokyčių ir pertvarkų metas atnešė labai daug nestabilumo, ypač ekonominio. Pamenu, mano, kaip vyresniojo dėstytojo, atlyginimas tuo metu siekė vos 15 JAV dolerių. Jau turėjau šeimą, ir buvo iš tiesų labai nelengva sudurti galą su galu. Materialinė gerovė man niekada nebuvo svarbi, bet ne kartą iš šalies buvau raginamas mesti mokslus su patikinimais, kad su savo anglų kalbos žiniomis galėčiau versle suktis gerokai geriau. Nepaisant to, savo ateitį siejau tik su tiriamuoju darbu. Iš tiesų pereinamasis sąstingio laikotarpis, trukęs kone 10 metų, Lietuvos mokslui padarė didžiulę žalą. Tuo metu labai nusilpo arba kone išnyko mokslininkų grupės, kuriomis didžiuodavosi universitetai. Buvo labai sudėtinga studentus sudominti tiriamąja veikla, tuo labiau įkalbinti stoti į doktorantūrą. Nenuostabu, kad tiek mūsų universitete, tiek kitose akademinėse institucijose beveik nėra keturiasdešimtmečių tyrėjų. Kita vertus, pokyčių metai suteikė galimybę kritiškai įvertinti buvusias tradicijas ir imtis kurti naujų. Lygindamas esamą padėtį Lietuvos moksle su tuo, ką turėjome 1990 m., norėčiau pasidžiaugti pokyčiais.
 
Lietuvoje akademinė bendruomenė vis labiau įsisąmonina, kad mokslas yra labai svarbi akademinio gyvenimo dalis. Būtent mokslo, o ne studijų rezultatai labiausiai lemia universitetų prestižą ir vietą reitinguose. Išaugusi konkurencija tarp universitetų skatina dirbti inovatyviau ir efektyviau.
 
Turime gerokai objektyvesnę ir skaidresnę mokslo rėmimo politiką, paremtą konkursinio finansavimo principais, kai remiami stipriausi mokslo kolektyvai. Sovietiniais laikais dažnai lemdavo subjektyvūs veiksniai, tokie kaip partinė priklausomybė ar asmeniniai santykiai su valdžia.
 
Būdami laisvi galime bendradarbiauti su mokslininkais iš viso pasaulio. Be abejo, toks bendradarbiavimas padeda siekti tarptautinio lygio tyrimų rezultatų.
 
Deja, pastebėčiau ir kai kurias neigiamas tendencijas. Siekdami konkurencingų mokslinių rezultatų, mokslininkai dažnai daugiau dėmesio skiria kiekybei, o ne kokybei. Santykinai mažėja giliai išmąstytų publikacijų, kuriose skelbiami išties subrandinti, kokybiškai nauji rezultatai. Tyrėjai gautus rezultatus stengiasi suskaidyti į kuo didesnį straipsnių skaičių su minimalia naujumo doze. Deja, tokios yra ir pasaulinės tendencijos. Man viešint Honkongo universitete, kuris su Tokijo universitetu turi aukščiausius reitingus Azijoje, Statybos fakulteto dekanas minėjo, kad norint gauti profesoriaus vietą tyrėjui privalu paskelbti apie 100 straipsnių, turinčių citavimo indeksą, o asocijuotam profesoriui (docentui) – 50 tokių straipsnių. Kaip pripažino dekanas, anksčiau tokių kiekybinių rodiklių nebuvo. Deja, kaip man teko ne kartą įsitikinti, už kiekybės (gera anglų kalba profesionaliai parašyti straipsniai) gali slėptis labai vidutiniška kokybė. Štampuoti straipsnius mokslininkus verčia ne tik universitetų reikalavimai, bet ir mokslo finansavimo konkursų sąlygos.
Mokslininko įvaizdis visuomenėje, palyginti su sovietmečiu, sumenko ir tai turi neigiamos įtakos į tyrimus įtraukinant gabiausius studentus. Taip pat ir dėl suprastėjusio matematinio mokinių parengimo bendrojo lavinimo mokyklose bei aukštajam mokslui tapus masiniu surasti gabių jaunuolių, kurie norėtų studijuoti doktorantūroje, tapo nepalyginti sunkiau. Tenka apgailestauti ir dėl to, kad pirmuose kursuose tenka gaišti laiką matematikos ir fizikos žinių spragoms užtaisyti, o ne aukštesniems gebėjimams ugdyti.
 
Lietuvos mokslininkai šiuos 25-erius metus siekė identifikuoti save: lyginti save su kitais, prilygti Vakarų Europos mokslininkams. Ar mes pasiekėme šį tikslą? Ko per šiuos metus nepasiekėme? Prieš dvidešimt metų buvome beviltiškai atsilikę eksperimentinės įrangos ir mokslo finansavimo prasme. Per šiuos metus Lietuvoje įvyko didelių pokyčių. Gavę struktūrinių fondų paramą Saulėtekio slėniui, Lietuvos universitetai buvo aprūpinti šiuolaikine eksperimentine įranga, atitinkančia pasaulinio lygio reikalavimus. Dabar galime įgyvendinti ne tik naujas teorinio modeliavimo idėjas, bet ir konkuruoti su užsienio laboratorijomis eksperimentinėje srityje. Vis dėlto svarbiausias mokslo variklis yra tyrėjas-kūrėjas, todėl reikėtų daugiau dėmesio skirti vaikų matematinio raštingumo gerinimui ir jų domėjimosi technologiniais mokslais stiprinimui. Taip pat viešojoje erdvėje reikėtų daugiau populiarinti mokslo ir mokslininkų darbo svarbą. Tokiu būdu būtų atstatytas mokslininko prestižas visuomenėje.
 
Artimiausiu dešimties dvidešimties metu laikotarpiu, net neabejoju, perspektyviausiomis išliks informacinės technologijos, energetika su alternatyvių šaltinių paieška, biotechnologijos tyrimai genetikos bei bioinžinerijos srityje, nanotechnologijos, elektronika ir lazeriai. Turint galvoje šiuolaikinio žmogaus gyvenimo ypatumus ir vis ilgėjančią gyvenimo trukmę, manyčiau, kad perspektyvūs yra tyrimai gerantalogijos srityje. Tai diktuoja poreikis gyventi ne tik ilgai, bet maksimaliai kokybiškai. Šiuo metu žmonės per mažai laiko skiria aktyviam judėjimui ir per daug technologijoms ir ne tiesioginiam, o virtualiam bendravimui. Žinant, kokią reikšmę žmogaus evoliucijoje turėjo fizinis aktyvumas, toks technologijų dominavimas, be abejonės, turės žalingą poveikį sveikatai. Todėl, manau, ateityje bus aktualūs tyrimai ir psichologijos srityje.
 
Kita vertus, manau, kiekvienai šaliai visada bus svarbios tyrimo sritys, susijusios su didžiausią BVP kuriančiomis ūkio šakomis. Aukšta studijų kokybė užtikrinama tuose universitetuose, kuriuose atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai. Tik tokiose institucijose bus parengti specialistai, kuriantys konkurencingą produkciją. Taip Lietuva palaipsniui iš importuojančios taps eksportuojančia šalimi.
 
Ar galiu prognozuoti, kuria linkme plėsis Lietuvos mokslas? Globalizacijos ar identiteto paieškų… Nėra nacionalinio mokslo, nes mokslo rezultatai turėtų būti pripažįstami tarptautiniu mastu. Mokslo tikslai ir pasiekimai turi nešti pridėtinę vertę visam pasauliui. Priešingu atveju tai yra ne mokslas. Kadangi Lietuva yra maža šalis su ribotomis finansinėmis galimybėmis ir negali konkuruoti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis visose srityse, reikia ieškoti savo nišų. Šiuo metu Lietuvoje yra sutelktos mokslininkų ir verslininkų pajėgos, siekiant nustatyti šalies sumanios specializacijos prioritetus. Pastarieji turėtų užtikrinti, kad kryptingos investicijos kurtų technologijas ar procesus, skatinančius mokslo ir verslo bendradarbiavimą, naujų darbo vietų steigimą, produktyvumo ir eksporto augimą. Aktyviai dalyvauju šiame procese, nes tikiu Lietuvos mokslo ir jos žmonių potencialu.
 
Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu asmenybės svarba moksle. Man teko ne kartą matyti, kaip iš žinomiausių pasaulio mokslo centrų išėjus tam tikros tyrimo srities grandams jų veikla apmiršta. Todėl turėtume branginti tyrimų centrus, kuriančius tarptautinio lygio produkciją. Konkursinio mokslo finansavimo principai, jau kurį laiką taikomi Lietuvoje, turėtų būti taikomi ir mūsų universitete, perspektyvius kolektyvus stiprinant mokslininkų etatais. Manau, kad svarbiausia mokslo varomoji jėga yra motyvuotas ir pasaulyje žinomas mokslininkas, gebantis kaip magnetas pritraukti gabius jaunuosius tyrėjus. Tik jaunieji talentai gali užtikrinti mokslo centrų gyvybingumą ir tradicijas. 
 
Prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros vedėjas, Lietuvos mokslų akademijos narys.

Galerija

Panašios naujienos

„Saugumo kodas“ jau šį penktadienį: ką svarbu žinoti!
„Saugumo kodas“ jau šį penktadienį: ką svarbu žinoti!
Kas saugo valstybę, kas – verslą, o kas nutikus krizei turėtų pasirūpinti mumis ir mūsų artimaisiais? Atsakymai į šiuos klausimus jau šį penktadienį, spalio 9-ąją, bus ieškomi naujienų portalo Lrytas rengiamoje konferencijoje „Saugumo kodas“, kuri vyks VILNIUS TECH. Trečią kartą Lrytas rengiama praktinė saugumo konferencija šiemet bus didžiausia iki šiol. Joje laukiama daugiau kaip 3000 dalyvių, daugiau nei 150 pranešėjų ir diskusijų dalyvių, o lankytojų taip pat lauks daugiau kaip 20 ekspozicijų su technika, įranga ir praktiniais sprendimais. Nuo geopolitikos iki psichologinio atsparumo „Saugumo kodas“ šiemet kviečia į penkias temines sales. Tai – „Saugumo horizontas“, „Skaitmeninis frontas“, „Atsparus verslas“, „Pilietinė galia“ ir „Psichologinis atsparumas“. Kiekvienoje jų saugumas bus nagrinėjamas iš skirtingos perspektyvos. „Saugumo horizonto“ salėje pagrindinis dėmesys teks geopolitikai, valstybės pasirengimui ir gynybai, nacionalinio saugumo iššūkiams bei Europos ir pasaulio saugumo tendencijoms. „Skaitmeniniame fronte“ bus kalbama apie tai, su kuo kasdien susiduria ne tik didelės organizacijos, bet ir paprasti žmonės – kibernetines bei informacines grėsmes, jų atpažinimą, prevenciją ir atsparumą. Verslui aktualūs klausimai nuguls į „Atsparaus verslo“ salę. Čia bus ieškoma atsakymų, kaip įmonėms pasiruošti krizei, užtikrinti veiklos tęstinumą ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių sąlygų. „Pilietinės galios“ salėje dėmesys bus skiriamas visuomenės atsparumui, bendruomenėms, savanorystei ir kiekvieno žmogaus vaidmeniui. Tuo metu „Psichologinio atsparumo“ erdvėje bus kalbama apie tai, kas vyksta žmogaus viduje susidūrus su grėsme – kaip valdyti stresą, išlikti atspariam ir gebėti veikti sudėtingomis aplinkybėmis. Saugumą bus galima ne tik išgirsti, bet ir pamatyti Tačiau konferencija neapsiribos vien pranešimais ir diskusijomis. Vienas svarbiausių „Saugumo kodo“ akcentų – ekspozicijų zonos. Čia lankytojų lauks reali technika, specialiosios priemonės, praktiniai mokymai ir sprendimai, skirti pasirengti įvairioms krizėms. Lietuvos Raudonasis Kryžius demonstruos pirmosios pagalbos mokymus, Bendrasis pagalbos centras pristatys operatoriaus darbo vietą, o Lietuvos kariuomenė, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba demonstruos specialiąsias priemones, įrenginius ir transportą. Bus galima sužinoti, kaip pasiruošti situacijoms, kai sutrinka elektra ar ryšys, prireikia evakuacijos arba tenka ilgesnį laiką savarankiškai pasirūpinti savimi. Ekspozicijoje bus pristatomos pasirengimo spintos, ekstremaliųjų situacijų krepšiai ir „Kuprinė72“ rinkiniai. Ne mažiau įdomi turėtų būti ir ugniagesių gelbėtojų ekspozicija – lankytojai galės iš arti pamatyti specialiąją techniką, tarp jos – automobilines kopėčias, autocisterną bei kitą gelbėjimo įrangą. Technologijų ir infrastruktūros sprendimai taip pat užims svarbią vietą. Bus pristatoma kritinės infrastruktūros apsaugos ir saugaus ryšio įranga, generatoriai, aukšto saugumo durys. O šeimų lauks interaktyvūs stendai, dirbtuvės vaikams ir pirmosios pagalbos pamokėlės. Visas ekspozicijas rasite čia. Vienas iš ekspozicijų akcentų – šarvuotas visureigis Gynybos pramonės ekspozicijoje bus galima išvysti ir TAURUS 4–1 4x4 – greito reagavimo šarvuotą visureigį. Ši transporto platforma gali būti pritaikoma skirtingoms užduotims – nuo medicininės evakuacijos iki vadavietės funkcijų ar paramos kovinėms pajėgoms. Tai tik viena iš daugiau nei 20 ekspozicijų, kurios renginio lankytojams leis saugumo temą pamatyti ne vien ekrane ar išgirsti konferencijos salėje, bet ir susipažinti su realiais sprendimais. Verta iš anksto pasižymėti, ką norite pamatyti Kadangi penkiose salėse programa vyks visą dieną, norintiems suspėti kuo daugiau verta iš anksto peržiūrėti konferencijos programą. Tuo pat metu nebūtina visos dienos praleisti vien konferencijos salėse. Tarp pranešimų galima užsukti į ekspozicijų zonas, kuriose lankytojų lauks institucijų, organizacijų ir verslo pristatomi sprendimai. „Saugumo kodas“ siekia parodyti, kad saugumas nėra vien kariuomenės, policijos ar valstybės institucijų klausimas. Jis prasideda ir nuo labai praktiškų dalykų – nuo gebėjimo suteikti pirmąją pagalbą, pasiruošti elektros ar ryšio sutrikimui, atpažinti kibernetinę grėsmę ar žinoti, kaip elgtis krizės metu. Visą renginio programą rasite čia. Į konferenciją rekomenduojama vykti viešuoju transportu „Saugumo kodas“ vyks spalio 9 d. VILNIUS TECH, Saulėtekio al. 11, Vilniuje. Konferencijos pradžia – 9 val., dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina registracija. Organizatoriai rekomenduoja į renginį vykti viešuoju transportu, nes konferencijos dieną prie universiteto tikimasi didesnio lankytojų srauto. Atvykstantiems automobiliu verta kelionę ir parkavimą susiplanuoti iš anksto. Universiteto darbuotojus prašome automobilį statyti studentams skirtoje aikštelėje Šatrijos raganos gatvėje. Tuo metu studentų prašome šioje aikštelėje nestatyti savo automobilių. Penktadienį „Saugumo kodas“ vienoje vietoje sujungs valstybės, kariuomenės, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovus. O lankytojai galės pasirinkti, kas jiems aktualiausia – išgirsti ekspertų diskusijas, praktiškai išbandyti saugumo priemones ar tiesiog iš arti pamatyti techniką, kuri įprastai prieinama tik specialistams. Konferencijos bendraorganizatoriai – Krašto apsaugos ministerija, VILNIUS TECH, pagrindiniai partneriai: „Telia“, „Britų taryba Lietuvoje“, „Atea“, „Insurance Bee“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Partneriai ir rėmėjai: Vidaus reikalų ministerija, Europos Parlamento atstovybė, Energetikos ministerija, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), „ESET“, „Santa Monica Networks“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, „Metida“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, „Sareme“, „Greco“, „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas“, „Danger Park“, „Lietuvos žmogaus teisių centras“, „RSI Europe“, „Lietuvos Raudonasis Kryžius“, „CHS Investment Group“, „VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas“, „Baltijos Skydas“, „Pleveles.lt“, „RepSense“, „Kuprine72.lt“, asociacija „Visuotinė gynyba“, „Omberg Group“, „Uniqa“, „Fresh Post“, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos policija, „Fogo“, LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, „S.T.A.R.M.Y“, Tautinių mažumų departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija, prekybos tinklas „Aibė“, „Baltic Diagnostic Service“, „Telecentras“, „Aurida Engineering Company“, „Fresh Post“, „Bioguto“ ir kiti.
Plačiau
Investuotojų savaitės proga ekspertė pataria, kaip neįkliūti į finansinių sukčių spąstus
Investuotojų savaitės proga ekspertė pataria, kaip neįkliūti į finansinių sukčių spąstus
Šiuolaikiniame pasaulyje finansinių paslaugų svarba tapo neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi: internetu apmokame banko sąskaitas, vykdome mokėjimus, investuojame ir vis dažniau apsiperkame. Tokias paslaugas atlikti kelių mygtukų paspaudimu patogu, tačiau tuo pačiu kyla grėsmė susidurti su finansiniais sukčiais.  Kasdien apgavikai naudoja įvairius būdus pasisavinti asmens ar įmonių duomenis – siunčia el. laiškus, skambina telefonu, kuria netikras interneto svetaines, siūlo dideles investavimo galimybes ar apsimeta institucijų darbuotojais. Dėl to svarbu laiku atpažinti sukčiavimą ir padidinti savo atsparumą. Ką svarbu įvertinti prieš investuojant? Šiandien žmogus, norėdamas užtikrinti savo finansinį stabilumą ir ilgalaikio turto augimą, bando įvairiais būdais investuoti. Pasinaudodami interneto teikiamais privalumais, asmenys investuodami dažniausiai naudojasi tam skirtomis  platformomis, investuoja į akcijas, fondus ir kitas finansines priemones. „Šioje vietoje žmogui reikėtų būti atsargiam ir suprasti: investuojant nėra didelės grąžos be didelės rizikos. Todėl jei siūloma greita bei labai didelė finansinė grąža ir pasiūlyme teigiama, kad investuotojas niekuo nerizikuoja, tai jam jau turėtų kilti didelių abejonių“ , – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto (VVF) Finansų inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Irena Danilevičienė. Kita rizika prarasti pinigus ir net asmens duomenis kyla, jei žmogus investuoja į neegzistuojantį turtą, investicinį projektą ar kriptovaliutas. Dažnai fiktyvios platformos yra palaikomos realiomis, o pateiktos investicinės ataskaitos – teisingomis, nors iš tikrųjų jose pateikiami duomenys yra suklastoti. VVF Finansų inžinerijos Pinigų plovimo prevencijos specializacijos studentė Aurita Abramavičiūtė atliko tyrimą, kurio metu vertino tarpinstitucinio bendradarbiavimo kovojant su pinigų plovimu svarbą. Tyrime buvo nustatyti svarbiausi požymiai, kurie padėtų nustatyti pinigų plovimo faktą. Ji vardija, kad finansinį sukčiavimą gali išduoti neįprasti pinigų srautai, staigus įmonės apyvartos augimas ir sandoriai, neatitinkantys realios veiklos. „Įtarimų gali kelti ir situacijos, kai įmonė vykdo didelės vertės operacijas, tačiau neturi tokiai veiklai reikalingų darbuotojų ar kitų išteklių. Vis dėlto nėra vieno požymio, kuris leistų vienareikšmiškai nustatyti sukčiavimą, todėl svarbu vertinti kelių rizikos požymių visumą. Svarbu atsižvelgti ne tik į pavienes operacijas, bet ir į jų pasikartojimą, tarpusavio sąsajas ir sandorių aplinkybes“, – pasakoja studentė. Anot A. Abramavičiūtės, norint sumažinti sukčiavimo riziką, svarbu tikrinti sandorių dalyvius ir mokėjimų duomenis. Ypač atsargiai reikėtų vertinti netikėtus prašymus skubiai pervesti pinigus ar pakeisti įprastus atsiskaitymo duomenis. Atsparumui finansiniams sukčiavimams stiprinti būtinas ne tik gyventojų ir įmonių budrumas, bet ir operatyvus teisėsaugos ir finansų priežiūros institucijų (pvz. Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro) bendradarbiavimas, leidžiantis įtartiną veiklą pastebėti kuo anksčiau. Institucijos turi skirtingo pobūdžio informaciją, todėl laiku ja apsikeitus galima nustatyti sąsajas, kurios vertinant duomenis atskirai gali likti nepastebėtos. 4 patarimai, kaip apsisaugoti nuo sukčių Finansų inžinerijos katedros doc. dr. I. Danilevičienė teigia, kad investiciniai sukčiai dažniausiai taiko įvairius psichologinius metodus, sukuria fiktyvų teigiamą įspūdį, kad pasiūlymas yra išskirtinis, prieinamas tik dabar, todėl asmenys dažnai apsigauna ir pasinaudoja tokiu „riboto leidimo pasiūlymu“. „Sukčiai gali prisistatyti ir finansinių institucijų darbuotojais, taip sukurdami pasitikėjimą jais, todėl svarbu tikrinti faktus, ar tokie asmenys egzistuoja, o jei yra skambinama, tai nereikėtų iškart impulsyviai priimti svarbių investavimo sprendimų. Jei naudojamos netikros investavimo platformos, tokį sukčiavimą atpažinti gali būti sunku, vis dėlto reikėtų tikrinti įrašytą adresą ir nemokėti, jei prašoma papildomų mokesčių ar prašo įvesti asmeninius duomenis. Taip pat informaciją reikėtų  patikrinti nepriklausomuose ir patikimuose šaltiniuose, Lietuvos banko registruose“, – pasakoja docentė. Norintiems ugdyti savo finansinį atsparumą, doc. dr. I. Danilevičienė pataria laikytis kelių taisyklių:  Neskubėti priimti sprendimo, kadangi pirmiausia reikėtų patikrinti pateikiamą informaciją, ar tikrai Jums duodamas investicinis pasiūlymas yra toks geras. Neatskleisti banko prisijungimo ar kitų asmeninių duomenų, kurie yra konfidencialūs. Juo labiau nereikėtų leisti nuotoliniu būdu prisijungti prie Jūsų kompiuterio ar telefono. Įvertinti galimą riziką, siūlomą grąžą, o dar geriau – pasikonsultuoti su konsultantu gyvai, kad būtų aišku, kur pinigai yra investuojami ir kokios yra jų atsiėmimo sąlygos. Jei manote, kad patekote į sukčiavimo schemą, reikėtų kuo greičiau kreiptis į atitinkamas institucijas (banką, policiją, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą), kad visa Jums pateikta informacija būtų patikrinta.
Plačiau