Gamyba darbo pasiūlymų skaičiumi aplenkė IT: kodėl šie specialistai – tokie geidžiami?

Balandžio 9, 2025
Inžinerijos ir gamybos srities specialistai visais praėjusiais metais buvo geidžiamiausi – jiems skirtų darbo skelbimų buvo daugiausia. Užimtumo tarnybos duomenimis, per pirmąjį 2025-ųjų ketvirtį, lyginant su ankstesniais metais, gerokai išaugo technologijų ir gamybos inžinierių, mechanikos inžinerijos technikų, gamybos meistrų ir brigadininkų bei kitų specialistų poreikis. 
 
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakulteto dekano doc. dr. Justino Gargaso, specialistai, puikiai išmanantys ir automatizacijos, dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kitų modernių technologijų valdymą, inovacijų diegimą ir kūrimą – itin branginama retenybė.
 
Tiesa, gamybos inžinieriai itin paklausūs yra ne tik vietinėje darbo rinkoje – panašios tendencijos vyrauja ir užsienyje, tad šios srities specialistų karjeros galimybės neapsiriboja Lietuva.
 
„Tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse kompanijose jų gebėjimai optimizuoti gamybą ir mažinti kaštus yra labai vertinami, o darbai – gerai apmokami. Kuriant tvarius ir mažiau aplinkai kenksmingus gamybos procesus, gamybos inžinerija taip pat padeda spręsti aplinkosaugos problemas, ko šiuo metu siekia visa Europos Sąjunga“, – dalijasi doc. dr. J. Gargasas.
 
Šiuo atveju Mechanikos fakulteto vykdoma Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programa vaidina itin reikšmingą vaidmenį – ji padeda parengti specialistus, gebančius dirbti su moderniausiomis technologijomis, įvairiomis automatizavimo sistemomis ir inovatyviais gamybos procesais. 
 
„Studijuodami šią programą, studentai įgyja ne tik techninių, bet ir vadybinių žinių, pradedant medžiagų mokslu ir mechanika, baigiant gamybos planavimu, kokybės užtikrinimu ir logistika. 
 
Absolventai gali sėkmingai dirbti ir savo žinias pritaikyti tiek tradicinėse pramonės šakose, tiek naujesnėse srityse, pavyzdžiui, robotikoje ar 3D spausdinimo technologijose, taip pat – prisidėti prie gamybos procesų optimizavimo, naujų technologijų diegimo ir inovacijų kūrimo“, – pasakoja dekanas.

Įvertino tarptautinė ekspertų komisija
 

Nepriklausoma ekspertų komisija neseniai atliko VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto Gamybos inžinerijos krypties studijų išorinį vertinimą, kurio rezultatai yra ypač palankūs: balai, kuriais po kelerių metų įvertintos studijos – vieni aukščiausių universiteto istorijoje.
 
Gamybos inžinerijos krypties pirmosios pakopos studijų programas vertino tarptautinė ekspertų komisija, sudaryta iš Latvijos, Estijos ir Danijos akademikų, socialinio partnerio ir studento. Jų vertinimu, Pramonės gaminių dizaino, Gamybos inžinerijos ir valdymo, Mechatronikos ir robotikos bei Taikomojo dirbtinio intelekto studijų programos gavo 30 balų iš galimų 35 ir buvo akredituotos ilgiausiam įmanomam 7 metų laikotarpiui.
 
Mechanikos fakulteto dekano doc. dr. J. Gargaso teigimu, Gamybos inžinerijos studijų krypties vertinimo rezultatai yra geriausi per pastaruosius metus, o tai – įrodymas, kad programa atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus.
 
„Šis įvertinimas ne tik patvirtina studijų programos kokybę ir atitiktį aukščiausiems standartams, bet ir garantuoja absolventams platų pripažinimą darbo rinkoje bei sėkmingą karjerą“, – teigia doc. dr. J. Gargasas.
 
Išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą Studijų kokybės vertinimo centras atlieka ne rečiau kaip kas 7 metus, siekiant užtikrinti aukštųjų mokyklų studijų kokybę ir efektyviau vykdyti jų tobulinimo procesus.
 
Studijų krypties kokybė vertinama pagal studijų tikslus, numatomus rezultatus ir turinį, mokslo ir studijų veiklos sąsajas, studentų priėmimą ir paramą, studijavimą, studijų pasiekimus ir absolventų užimtumą, dėstytojų kompetencijas, studijų materialiuosius išteklius, aplinką ir sąlygas. Atsižvelgiama ir į studijų procesą bei vadybą, ar jos atitinka darbdavių poreikius ir ar yra atnaujinamos pagal gaunamas rekomendacijas. 

Įrangos atnaujinimui skirta beveik 2 mln. Eur
 

Anot Mechanikos fakulteto dekano, tokiam rezultatui įtakos turėjo daugybė faktorių – nuo aukštos kvalifikacijos dėstytojų ir jų kompetencijų, įvertintų maksimaliu balų skaičiumi, aktyvaus studentų ir socialinių partnerių įsitraukimo į studijų proceso kokybės užtikrinimą iki atsinaujinusios Mechanikos fakulteto aplinkos.
  
„Mechanikos fakultetui persikėlus į naują Mechanikos, Elektronikos bei Transporto inžinerijos fakultetų laboratorinį ir auditorinį korpusus Plytinės g. 25, studentams suteiktos galimybės mokytis naujausiose auditorijose ir naudotis pažangiausia, moderniausia laboratorine ir pramonine įranga laboratorijose, kurios atnaujinimui buvo skirta beveik 2 mln. Eur. Visa tai leidžia geriau ir lengviau įsisavinti dėstomas disciplinas. Žinoma, įtakos turėjo ir studijų programų atnaujinimas bei Gamybos inžinerijos krypties studijų rengėjų darbas – jie kruopščiai parengė išsamų studijų aprašą, atskleisdami visas stipriausias jų puses“, – dalijasi VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto dekanas. 

Šaltinis: vz.lt
 

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau