Stojantiesiems

Grupė „Raudona Šviesa“ pristato išskirtinio formato klipą: „atspausdintas“ Niujorkas ir VR produkcija

Architektūros fakultetas Kūrybinių industrijų fakultetas LinkMenų fabrikas Naujienos Naujienos - mano.vilniustech.lt Balandžio 9, 2025
Miesto peizažas ir jame atsispindinti saulė – kasdieniai miesto vaizdai, pasirodantys ir grupės „Raudona Šviesa“ dainos „Einu miegoti“ muzikiniame klipe. Tačiau šiuose vaizduose atsiskleidžia ir netikėti Niujorko miesto elementai: klipe matomas garsusis Empire State dangoraižis ir netikėtu rakursu pavaizduota Laisvės statula. Įdomu tai, kad išvykti į Niujorką net nereikėjo – šie klipo elementai atspausdinti 3D spausdintuvu, o saulės projekcijos sukurtos VILNIUS TECH virtualios produkcijos studijos „Faux Real studio“ komandos dėka.
Išskirtinis savo formatu, vertikalus jaunosios roko grupės dainos muzikinis klipas sujungia dvi labai skirtingas technologijas – senąją gyvo vaizdo projektavimo metodiką ir modernų virtualios produkcijos ekraną.
„Pasirinktas technologijų derinys aiškiai parodė, kokių įspūdingų rezultatų galima pasiekti, kai viename projekte, net tame pačiame kadre, susijungia tiek klasikinės, tiek šiuolaikinės technologijos, tokios kaip virtuali produkcija,” – pasakoja VILNIUS TECH „Faux Real studio“ prodiuserė Rūta Račaitė.
3D spausdintas miestas 
„Dainos „Einu miegoti“ muzikinio klipo sukūrimas grupei atiteko kaip specialus prizas, kurį VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ įsteigė muzikos klubo „Tamsta“ organizuotame jaunų grupių konkurse „Garažas’24“,“ – pasakoja VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas” direktorius Mantas Tamulionis.
Pasak M. Tamulionio, prie šio muzikinio klipo dirbo visa „LinkMenų fabriko” komanda – tiek virtualios produkcijos studijos „Faux Real studio“ specialistai, tiek prototipų laboratorijos ekspertai, 3D spausdintuvais atspausdinę didelę dalį klipe matyto miesto detalių. Kita dalis matomo miesto – tai maketai, gauti iš VILNIUS TECH Architektūros fakulteto.
„Kalbant apie kūrybinį darbą čia ir dabar – „LinkMenų fabrikas” suteikia būtent tokią galimybę. Čia galėjome greitai įgyvendinti idėjas – nuo miesto detalių spausdinimo iki techninių sprendimų, kuriuos reikėjo priimti iš karto. Labai džiaugiuosi bendradarbiavimu tarp visų komandos dalių – ne tik kino gamybos, bet ir prototipų kūrimo. Ir, žinoma, studentai – vienas didžiausių VILNIUS TECH privalumų. Galime juos įtraukti į kūrybinį procesą, dirbti kartu, o jų indėlis yra tikrai svarbus,“ – pasakoja dainos „Einu miegoti“ muzikinio klipo režisierius Ričardas Matačius.
Improvizuotas ir neribotas kūrybinis procesas  
„Kuriant muzikinius klipus, man pirmiausia norisi susitikti su grupe. Susipažinę su „Raudona Šviesa“ pradėjome kalbėti apie tai, ką jie mėgsta, kokios muzikos klauso, kas juos įkvepia ir taip toliau. Toks susipažinimas man visada pirmiausiai yra kūrybinė atspirtis. Vėliau su kolega operatoriumi Džiugu Šėma apsitarėme ir nusprendėme, kad filmuosime būtent miesto įvaizdį kuriančių maketų vaizdus ir taip vaizdiškai pateiksime dainą,“ – apie klipo kūrimo pradžią pasakoja R. Matačius.
Pasak grupės narių, daina perteikia savotišką gėdos arba nusivylimo savimi jausmą. „Kai šeštą ryto eini namo, o visi jau bėgioja, šunis vedžioja, o tu dar tik grįžti namo – savotiškas nusivylimo savimi ėjimas į lovą,“ – pasakoja „Raudonos Šviesos“ nariai.
Tačiau jie taip pat priduria, kad daina gali būti vienas iš nusiraminimo būdų prieš miegą, padedančių kovoti su nemiga.
Anot „Faux Real studio“ operatoriaus D. Šėmos, sprendimas, kurį kūrybinė komanda priėmė jau filmavimo metu – tai gyvai atliekamos dainos projekcijos.
„Iš pradžių galvojome, kad nufilmuosime vokalistą atskirai ir projekcijų filmavimo metu tiesiog leisime vaizdo įrašą. Tačiau galiausiai viską darėme gyvai, todėl atsirado daugiau kūrybinės erdvės eksperimentuoti ir kažką keisti realiu metu,“ – teigia operatorius.
Pasak jo, prie šios kūrybinės laisvės prisidėjo ir galimybė naudotis virtualios produkcijos studijos įranga – kameros sekimo technologija, intuityviomis šviesomis, LED ekranu bei kolegų sugeneruotu virtualiu saulės atvaizdu.
„Filmavimas virtualios produkcijos studijoje be abejonės palengvino ir pagreitino visą kūrybinį procesą,“ – sako D. Šėma.
Kaip teigia režisierius R. Matačius, kurdamas muzikinius klipus jis visada mėgsta improvizuoti.
„Tada kūrybinis procesas tampa organiškas, ne toks struktūrizuotas, o būtent tai man ir patinka. Kai operatorius pradeda improvizuoti, tada pati grupė sako: „O žiūrėkite, galime daryti ir taip, ir kitaip“, ir čia buvo labai daug improvizacijos. Tai suteikia daugiau kūrybinės laisvės, nes muzikiniai klipai tai leidžia,” – įsitikinęs režisierius.
„Raudona Šviesa“ taip pat teigiamai vertina šį kūrybišką filmavimo būdą.
„Pilnai pasitikėjome režisieriaus R. Matačiaus vizija, todėl buvo gražu stebėti ir laukti, kada ateis mūsų eilė nusifilmuoti. Buvo daug improvizacijų, todėl, kai pradėjo mažėti laikas ir kai kurie kadrai buvo įmanomi tik vieną kartą, kilo jaudulys ar mums su grupe pavyks, tačiau vis tiek – tai buvo be galo smagi patirtis,“ – pasakoja grupės nariai.
Muzikinį grupės „Raudona Šviesa“ dainos „Einu miegoti“ vaizdo klipą kviečiame žiūrėti čia.

Galerija

Panašios naujienos

„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
Šiandien geopolitiniai iššūkiai ir sparčiai kintantys jų diktuojami nauji ekonominiai poreikiai verčia iš naujo įvertinti Lietuvos geležinkelių sistemos reikšmę. Nors ši infrastruktūra mūsų teritorijoje atsirado dar XIX amžiuje, jos raida ilgą laiką buvo formuojama ne Lietuvos žmonių ar jų verslų poreikių, bet svetimų imperinių interesų. Todėl šiandien turime tinklą, kuriame vis dar juntami istoriniai sprendimai – nuo vėžės pločio iki maršrutų logikos. Vis dėlto, prasidėję pradėti globalūs pokyčiai ir ambicingi projektai, tokie kaip „Rail Baltica“, atveria galimybę iš esmės perkurti šalies susisiekimo geležinkelių žemėlapį.  Apie tai, kodėl geležinkelių modernizacija šiandien yra ne tik techninis, bet ir strateginis valstybės sprendimas, lemsiantis Lietuvos mobilumą susisiekimą, ekonomiką ir saugumą ateinantiems dešimtmečiams, pasakoja VILNIUS TECH mokslininkas dr. Gediminas Vaičiūnas. [caption id="attachment_115070" align="alignnone" width="683"] Doc. dr. Gediminas Vaičiūnas (autorius Audrius Žilėnas)[/caption] Istorinis kontekstas: kodėl geležinkelių modernizacija tokia svarbi? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių katedros docento dr. Gedimino Vaičiūno, istoriškai geležinkelių transporto infrastruktūra Lietuvos teritorijoje buvo daugiausia formuojama ne pagal mūsų šalies poreikius. XIX amžiuje nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija, kaip ir daugelis kitų tuo laikotarpiu nutiestų linijų, buvo imperinis projektas, pirmiausia skirtas teritorijų integracijai į Rusijos imperiją, ir tik iš dalies regiono gyventojų mobilumui ar ekonomikai stiprinti. Geležinkelių atsiradimas paskatino didesnių ir mažesnių miestų augimą, tačiau jų struktūra iki šiol lemia nevisai racionalų susisiekimą šalies viduje, sako docentas: „Pavyzdžiui, neturime tiesioginės linijos tarp Kauno ir Klaipėdos, o susisiekimas traukiniu su Europa yra komplikuotas dėl skirtingų geležinkelio sistemų, kadangi Lenkija, išsivadavusi iš Rusijos imperijos XX-ame amžiuje, nedelsdama pasikeitė geležinkelio linijas pagal europinius standartus. Deja, bet Lietuvą prijungus prie Sovietų Sąjungos (SSRS), visi geležinkeliai buvo pritaikyti prie rusiškos vėžės standartų. Atkūrus Nepriklausomybę ir juos perėmus iš SSRS pavaldumo, dideliu iššūkiu tapo šią atgyvenusią sistemą išlaikyti, ypač kai tuo metu žlugo dauguma sovietinių įmonių“, – pasakoja Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkas dr. G. Vaičiūnas. Pasibaigus šaltajam karui, geležinkeliams atsivėrė tranzito Rytai–Vakarai galimybės: iš buvusių SSRS teritorijų į Baltijos uostus gabenti nebrangius masinius krovinius, daugiausia resursus – metalą, medieną, anglį, naftos produktus ar baltarusiškas trąšas. Toks verslas Lietuvos geležinkeliams leido to meto sąlygomis palyginus neblogai išgyventi: buvo aptvarkyta infrastruktūra, įsigyta šiek tiek naujų riedmenų. „Vis dėlto, šio resurso nepakako esminiams proveržiams, tokiems kaip ruožų elektrifikacija ar radikalus riedmenų parko atnaujinimas. Ką jau kalbėti apie naujų geležinkelio linijų tiesimą ar esamų linijų modernizavimą iš esmės pritaikant didesniems greičiams. Tam nepakanka vien tik pagerinti bėgių kelio konstrukciją – tam daug kur reikia kapitaliai rekonstruoti sankasą, tiltus, viadukus, o tai didžiulės investicijos. Todėl ilgą laiką situacija geležinkeliuose buvo kompromisas tarp norų ir galimybių, bei kurį laiką visuomenę ir politikus tenkino. Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva galutinai nusigręžė nuo Rusijos ir Baltarusijos krovinių tranzito, prioritetu tapo „Rail Baltica“ tiesimas ir visiškas turimo tinklo elektrifikavimas“, – paaiškina docentas. Nauji pokyčiai – naujos galimybės verslui ir gyventojams „Rail Baltica“ iš esmės keičia iki šiol egzistavusią paradigmą. Tai – moderni, europinio standarto (1435 mm vėžės) geležinkelio linija, kuri sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio ir Vakarų Europa. Taip ji taps svarbia transporto arterija ne tik Šiaurės–Pietų kryptimi, bet ir sujungs Baltijos šalis geležinkelio linijomis Rytų–Vakarų kryptimis, pavyzdžiui, Varšuva–Berlynas. Prie šios linijos ateityje bus galima jungti kitas, naujai tiesiamas europinio standarto geležinkelio linijas, formuosiančias naują Baltijos šalių geležinkelių transporto infrastruktūrą, jau nebepriklausomą nuo 1520 mm geležinkelių sistemos. Nutiestose linijose bus galima atidaryti naujus maršrutus, labiau orientuotus į Lietuvos miestų ir miestelių interesus nei dabartinis geležinkelių tinklas. Doc. dr. G. Vaičiūnas pabrėžia, kad dažnai viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl planuojamo traukinių greičio (iki 240 km/h) nėra vienintelis projekto vertinimo kriterijus. Geležinkelių efektyvumas priklauso nuo atstumų tarp stočių, maršrutų struktūros ir integracijos į bendrą sistemą. „Labai svarbu tai, kad šioje geležinkelio linijoje važinės nauji, patikimi ir keleiviams patogūs traukiniai, kurie bus varomi elektros energija – tai ir pigiau, ir švariau nei dyzeline trauka. Todėl visumoje „Rail Baltica“ sprendiniai atitinka racionalius Europos transporto planavimo principus, tokius kaip tvarumas ir ekologiškumas, sanglauda ir pasiekiamumas.“ Projektas taip pat atveria naujas galimybes gyventojams ir verslui. Prognozuojama, kad kelionės tarp Baltijos šalių sostinių taps kasdienybe, o Varšuva ir kiti didieji Vidurio Europos miestai bus pasiekiami per vieną dieną. Tai skatins darbų bei verslų mobilumą, turizmą ir regionų ekonominę integraciją. Ne mažiau svarbus ir technologinis aspektas. „Rail Baltica“ linijoje bus įdiegtos pažangios eismo valdymo sistemos, o europinio standarto infrastruktūra leis naudoti vakarietišką riedmenų parką bei modernias geležinkelių technologijas, kurios iki šiol buvo ribotai prieinamos dėl skirtingų sistemų. „Rail Baltica“ strateginė reikšmė ir iššūkiai Projektas taip pat turi ir aiškią strateginę reikšmę gynybos srityje. NATO reikalavimus atitinkanti 1435 mm vėžė sudarys sąlygas efektyvesniam kariniam mobilumui regione, o tai tampa vis svarbesniu veiksniu vertinant infrastruktūros projektus, sako docentas. „Suprantama, šią geležinkelio transporto liniją reikės saugoti ir kaip strateginės infrastruktūros objektą, ypač turint galvoje, kad ji eina per Suvalkų koridorių. Geležinkelio tiltai, viadukai ar tuneliai agresijos atveju gali tapti vienais iš pirmųjų taikinių, siekiant atkirsti regioną nuo kitų  NATO šalių, todėl jų apsaugai turės būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – priduria mokslininkas. Vis dėlto, jis taip pat atkreipia dėmesį, kad projekto įgyvendinimo tempai išlieka iššūkiu. Nors oficialiai planuojama pagrindinius darbus Lietuvoje užbaigti iki 2028 m., o visą projektą – iki 2030 m., šie terminai vertinami atsargiai. „Dėl infliacijos keičiasi planuotos projekto darbų sąmatos, po kiekvieno didesnio pokyčio jas reikia vėl derinti. Be to, projekte dalyvauja skirtingos valstybės, jos turi šiek tiek skirtingus prioritetus, todėl šalių pažanga netolygi. Neretai projektavimo ir žemės paėmimo procedūros užtrunka ilgiau nei tikimasi. Visi šie veiksniai lemia, jog projektas juda ne visai tokiu tempu, kaip norėtųsi.“ „Rail Baltica“ nėra tradicinis verslo projektas – tai strateginis geopolitinis sprendimas, kurio vertė matuojama ne vien finansine grąža, bet ilgalaike Baltijos šalių integracija į Europos transporto, ekonomikos ir saugumo sistemas, teigia doc. dr. Gediminas Vaičiūnas. Taip pat šis projektas atvers galimybę Baltijos šalims ateityje sklandžiai pereiti prie europinio standarto ir vietiniame geležinkelio tinkle. „Ateityje „Rail Baltica“ taps naujuoju Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburu, iš esmės pakeisiančiu regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį“, – apibendrina VILNIUS TECH mokslininkas. Iliustracinės nuotr. autorius Jonas Balčiūnas
Plačiau