Stojantiesiems

Gyvybes gelbstintis lietuviškas dirbtinis intelektas sudomino ir tarptautinę auditoriją

Gruodžio 7, 2020

Dirbtinis intelektas (DI) pamažu tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorius Artūras Serackis teigia, kad norint išnaudoti šios išskirtinių galimybių technologijos potencialą, būtina nuolat atnaujinti savo žinių bagažą. Pats profesorius neseniai tarptautinio projekto „Seeds for the Future“ auditorijai pristatė perversmą saugaus eismo srityje galinčią sukelti technologiją, rašoma pranešime spaudai.

Dirbtinis intelektas – didesniam eismo saugumui 

VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius A. Serackis ne tik puikiai išmano dirbtinio intelekto veikimo principus, bet ir nemenkai prisideda prie jo tobulinimo bei pritaikymo žmogaus reikmėms. Jis savo doktorantui Pauliui Tumui padėjo sukurti DI principu valdomą projektą, kuris padeda atpažinti pėsčiuosius, dviratininkus ir gyvūnus net labai prastą matomumą lemiančiomis oro sąlygomis. Dėl savo svarbos apsaugant eismo dalyvius šiuo išradimu domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai bei DI ekspertai. 

„Naudodamas specializuotą jutiklį, mano kolega sudarė unikalų termovizorinių vaizdų, kuriuose pažymėti pėstieji, dviratininkai ir gyvūnai, rinkinį. Dabar jis viešai prieinamas pasaulio mokslininkų bendruomenei, kuri gali toliau gerinti technologijos algoritmus ir „susirungti“ su mūsų pasiūlyta pirmine atpažintuvo versija“, – pasakoja prof. A. Serackis. 

Anot pašnekovo, tokio išradimo alternatyvos jau taikomos prabangesnės komplektacijos prancūzų ir vokiečių gamintojų automobiliuose, tačiau lietuvių kūrinys išsiskiria platesnėmis panaudojimo galimybėmis. Mūsų šalyje sukurta technologija nereikalauja daug investicijų, o tai leidžia ją pritaikyti pigesnėse transporto priemonėse. Prof. A.Serackis pažymi, kad šis išradimas svarbus tuo, jog gali padėti apsaugoti žmonių sveikatą bei gyvybes. 

„Dar neišnaudotos visos eismo ir žmogaus sveikatos būklės parametrų stebėjimo galimybės. Pasitelkiant DI, galime identifikuoti pavojingai besielgiančius pėsčiuosius bei vairuotojus“, – sako pašnekovas.

Patirtimi dalijasi su užsienio studentais 

Kaip teigia prof. A. Serackis, inžinieriai ir kiti DI bei technologijų entuziastai visame pasaulyje nuolat ieško naujų būdų užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Neseniai savo įžvalgomis šia tema profesorius dalinosi su kasmet rengiamos tarptautinės „Huawei” mokymosi programos „Seeds for the future“ dalyviais. 

„Studentams papasakojau apie dirbtinių neuronų tinklus, kurie sukurti kaip supaprastintas žmogaus smegenų modelis, ir jų pritaikymą pėstiesiems aptikti termovizoriniuose vaizduose. Taip pat supažindinau programos dalyvius su pagrindiniais šiuose DI įrankiuose naudojamais terminais ir veikimo principais bei potencialiais iššūkiais, pritaikant tokias technologijas praktikoje. Trumpai apžvelgiau ir kitų mokslininkų darbus šioje srityje“, – pasakoja pašnekovas. 

Anot profesoriaus, dabar DI pritaikymo krypčių yra tiek daug, kad jis tampa vienu iš būtiniausių įrankių kiekvienam inžinieriui ir kūrėjui. Prof. A. Serackio nuomone, su DI technologijos pagrindais ir pritaikymu būtų galima supažindinti net mokyklinio amžiaus vaikus. Šiuo metu apie DI mokoma tik aukštojo mokslo įstaigose. 

Akcentuoja papildomų kursų svarbą 

Naujausios technologijos yra kuriamos pasinaudojant per dešimtmečius mokslininkų sukauptomis žiniomis, tad norint suprasti, kaip veikia vienas ar kitas algoritmas, jį pritaikyti ar sukurti kažką naujo, visų pirma privalu turėti tam tikros srities pagrindus. 

Prof. A. Serackio nuomone, ne mažiau svarbu studijų procesą papildyti įvairiais kursais, kuriuos galima rasti tiesiog internete. Anot jo, tai leidžia neatsilikti nuo besikeičiančios situacijos pasaulyje ir skatina savarankišką tobulėjimą. 

„Tokios programos kaip „Seeds for the future“ turi svarbią misiją. Jos dalyviai ne tik įgyja naujų žinių ir įgūdžių, bet ir pajunta tikrąjį tarptautiškumą – juk to paties dalyko mokosi skirtingų šalių studentai, bendraujama su įvairių profesijų specialistais iš viso pasaulio. Tai motyvuoja tobulėti ir aktyviai mokytis savarankiškai. Mano nuomone, tik nuolat mokantis galima tapti visaverčiais tarptautinių komandų nariais, kurie kuria inovacijas ir gali nustebinti visą pasaulį“, – įsitikinęs prof. A.Serackis.

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau