Stojantiesiems

Hakatonas „Rethinking Hardware 2.0” pritraukė gausų būrį entuziastų

Balandžio 5, 2023

Ar per nepilnas tris paras gali gimti pasaulį gerinanti idėja? Į šį klausimą bandė atsakyti techninės kūrybos (angl. hardware) hakatono „Rethinking Hardware 2.0” dalyviai. Jie visą savaitgalį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ erdvėse kūrė produktų prototipus. Studentai, startuoliai, techninės kūrybos entuziastai ir inžinieriai tris dienas trukusio hakatono metu plušo, siekdami sukurti arba nukreipti savo kuriamas technologijas Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslams pasiekti.

„Jau antrą kartą vykęs hakatonas „Rethinking Hardware 2.0”, kurį organizuojame kartu su startuolių akseleratoriumi „Bridgio Tech Accelerator“, pritraukė beveik dvigubai daugiau dalyvių nei jo pirmtakas. Todėl džiaugiamės matydami, kad kūrėjų, inžinerijos entuziastų, verslo ir akademijos bendruomenė Lietuvoje, aktyviai prisideda prie šiuolaikinio pasaulio iššūkių sprendimų paieškų”, – teigia VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ direktorė dr. Lina Pečiūrė.

„Bridgio Tech Accelerator“ vykdomasis direktorius ir partneris Leonid Gasan teigė, kad verslo ir akademijos bendradarbiavimas, organizuojant ir įgyvendinant „Rethinking Hardware 2.0“, buvo vertingas pavyzdys, kaip sujungti skirtingas perspektyvas, įgūdžius ir ekspertizes, siekiant spręsti realius pasaulio iššūkius. 

„Artimai bendradarbiaudami su talentingais studentais ir verslo atstovais sugebėjome sužadinti kibirkštį pradėti kurti inovatyvius sprendimus, kuriuos tikimės vieną dieną išvysti kaip realius produktus. Toks bendradarbiavimas padeda suartinti teoriją su praktika ir skatina inovacijų kultūrą, kuri yra esminė pažangai pramonėje skatinti“, – sako L. Gasan. 

Trys dienos, skirtos tvarumo iššūkiams spręsti

Hakatono „Rethinking Hardware 2.0” metu dalyviams buvo keliamas iššūkis – sukurti produktų prototipus, kurie atlieptų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (angl. Sustainable Development Goals, SDGs) ir poveikį kuriančias technologijas. Pagrindinės hakatono temos, kuriose dalyviai sprendė problemas, buvo techninės įrangos sprendimai tvariam žemės ūkiui (SDG2); sprendimai prieinamai ir tvariai energetikai (SDG7); techninės įrangos sprendimai tvariems miestams (SDG11), tvarus transportas ir tvarios gyvenvietės.

Komandos, kartu su mentorių pagalba, galėjo naudotis VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ erdvėmis – 3D spausdinimo, elektronikos, medžio ir metalo dirbtuvėmis. Dar prieš prasidedant savaitgalio iššūkiui, dalyviai aktyviai konsultavosi su hakatono mentoriais – verslo atstovais ir specialistais, grynino sprendžiamas problemas ir tobulino prototipų idėjas. Hakatono metu vyko trumpos mokymosi ir mentorystės sesijos.

Inovacijų lenktynių nugalėtojai

Pasak L. Pečiūrės, hakatono metu dalyviai sukūrė įvairių sprendimų – nuo darnaus judumo priemonių prototipų iki koncepcijų apie smėlį valančius ar sniegą kasančius robotus.

Hakatono finalo metu, savo sukurtus prototipus pristatė net 16 komandų. Iš šių komandų žiuri atrinko tris nugalėtojus. Komisija, kurią sudarė verslo ir akademinės bendruomenės nariai, vertino dalyvių rezultatus, atsižvelgiant į tokius kriterijus kaip inovatyvumas, techninis įgyvendinimas, funkcionalumas, verslo idėja, tvarumas ir pan.

Išklausius visus dalyvių pristatymus ir susipažinus su visais jų prototipais paaiškėjo, kad pirmąją vietą iškovojo komanda „GFT Solutions“, kurios nariai – VILNIUS TECH bakalauro studentai Taira Misiūnienė ir Giedrius Misiūnas. Jie pristatė automatinio atliekų perdirbimo ir rūšiavimo įrenginio prototipą. Ši komanda, be kitų papildomų prizų, laimėjo 1,5 tūkst eurų pagrindinį piniginį prizą, kurį įsteigė įmonė „Gurtam“. 

Antrąją vietą iškovojo „AMI tech“ įmonės komanda, kuri pristatė išmaniąją kamerą gyvulių stebėsenai. Trečiosios vietos nugalėtojai – komanda ACES, kurios sukurtas prototipas – tai vibracijomis paremto autonomiško roboto, skirto paplūdimių valymui, konceptas. Nugalėjusios komandos ir likę dalyviai buvo apdovanoti partnerių ir rėmėjų įsteigtais prizais. 

„Sujungdamas studentus, mokslo ir verslo pasaulio ekspertus, „Rethinking Hardware 2.0“ hakatonas buvo puikus pavyzdys, kaip bendradarbiavimas skatina inovacijas. Šio renginio metu sukurti sprendimai turi potencialą ne tik pakeisti pramonės sektorius, bet ir padaryti teigiamą poveikį visuomenei“, – teigia VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ direktorė dr. L. Pečiūrė.

Hakatono partneriai ir rėmėjai: „European Bank for Reconstruction and Developement“,  „Ignitis Grupė“, „OneSoil“, „Gamybos inovacijų slėnis“, „EPAM“ ir „Gurtam“. Edukaciniai partneriai – „HubSpot“ ir ATHENA European university. Hakatono techniniai partneriai: „Promwad Electronics“, „Lemona electronics“, „Softeq“, „Arrow Electronics“. Hakatono bendruomenę kuria „Tech Zity“, „Hardware Ecosystem“, „Technarium“. Dalyvių gerą nuotaiką palaikė „Kavos draugas“, „Pergalė“ ir „RedBull“.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau