Stojantiesiems

„HyTruck“ projekto partnerių simpoziumas VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete

Balandžio 11, 2025

Balandžio 9 d. fakultete įvyko Intererreg Baltijos jūros regiono projekto „Tarptautinio vandenilio pildymo punktų tinklo vilkikams kūrimas“ (HyTruck – Developing a Transnational Network of Hydrogen Refuelling Stations (HRS) for Trucks) partnerių simpoziumas, kuriame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos atstovai. Šiame projekte Lietuvą atstovaujantis partneris yra LR Susisiekimo ministerija, o socialinis partneris – VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetas.

Projektu siekiama skatinti netaršų krovininį transportą Baltijos jūros šalių regione, kuriant tarptautinį vandenilio pildymo punktų tinklą, skirtą sunkiajam transportui. Projekto rezultatas – tarptautiniu mastu suderinti vandenilio pildymo punktų tinklo, pritaikyto sunkiajam transportui, vystymo principai ir išdėstymas Baltijos jūros šalių regione. Projekto veiklos apima teritorinės plėtros priemonių kūrimą, ekonominį ir aplinkosauginį vertinimą, technologinius standartus, vandenilio pildymo punktų plėtros Baltijos jūros regione koncepcijos ir gairių parengimą, institucinės ir finansinės paramos projekto rezultatams įgyvendinti paiešką. 

Simpoziumo metu:

  • VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto (TIF) dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis svečiams pristatė TIF studijų ir mokslo veiklas.
  • TIF Automobilių inžinerijos katedros mokslininkas dr. Donatas Kriaučiūnas projekto partnerių simpoziumo dalyviams pristatė fakultete vykdomą projektą „Žaliojo vandenilio panaudojimas transporto sektoriuje“.
  • AB „Vilniaus šilumos tinklai“ infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas simpoziumo dalyviams papasakojo apie įmonės žaliojo vandenilio ekosistemos plėtrą Vilniaus mieste, kaip būtų gaminamas žaliasis vandenilis ir plečiamos vandenilio pildymo stotelių tinklas.

Pasak fakulteto dekano prof. dr. Olego Prentkovskio, vandenilis yra laikomas vienu iš perspektyviausių ateities energijos šaltinių transporto sektoriuje dėl savo švarumo, efektyvumo ir universalumo. Pagrindinis vandenilio pranašumas – tai, kad jo naudojimas kuro elementuose neišskiria anglies dioksido ar kitų teršalų – vienintelis šalutinis produktas yra vandens garai. Tai leidžia reikšmingai sumažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Vandenilis ypač tinka sunkiajam transportui – tokiam kaip sunkvežimiai, autobusai, traukiniai ar net laivai. Skirtingai nei baterijomis varomi elektromobiliai, vandenilines transporto priemones galima užpildyti vos per kelias minutes, todėl jos yra patogesnės ilgoms kelionėms ar intensyviam naudojimui.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau