Stojantiesiems

Į mokslo festivalio uždarymą rytoj kviečia VGTU

Rugsėjo 17, 2015
Aplankęs Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir Kauną, mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė 2015“ šią savaitę įsikurs Vilniuje. Renginių ciklą užbaigs mokslo šventė „Stebėk, dalyvauk, eksperimentuok“, kuri vyks šį penktadienį, rugsėjo 18 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Renginio metu prie VGTU rūmų vyks mokslo mugė, o universiteto auditorijose ir laboratorijose – gausybė paskaitų ir eksperimentų.
 
„Visuomenės susidomėjimas mokslu, išradimais, naujomis technologijomis vis auga. Tai patvirtina jau 12 kartą vykstančio mokslo festivalio populiarumas – kasmet mokslininkai siūlo vis daugiau užsiėmimų bei paskaitų, į kurias susirenka pilnos auditorijos klausytojų. „Erdvėlaivis Žemė“ – puiki proga akies krašteliu žvilgtelėti į tai, kaip gimsta išradimai, pačiam prie jų prisiliesti, išbandyti, pabendrauti su kūrėjais ir į įprastus dalykus, reiškinius pažvelgti naujai“, – sako VGTU Mokslo prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys.
 
Saulėtekyje prie VGTU rūmų įsikurs universitetų, kolegijų ir Vilniaus gimnazijų palapinių miestelis, kuriame sau įdomių dalykų ras kiekvienas šventės dalyvis, besidomintis šiuolaikiniu transportu, modernia elektronika, mechanika, robotika, aviacija, verslo organizavimu ar naujosiomis medijomis.
 
Antano Gustaičio aviacijos instituto atstovai pakvies susipažinti su autonominių orlaivių galimybėmis – ne tik leis suplanuoti autonominio sraigtasparnio skrydžio maršrutą, bet ir išbandyti jį praktiškai. Transporto fakulteto stende norintys galės pavaldyti ekskavatoriaus maketą, o drąsiausi – pašaudyti nauju gaisrų gesinimo įrenginiu „Vandens Kalašnikovu“.
 
Jungtinė elektronikų ir mechanikų komanda iš arčiau parodys išmaniąją gestų atpažinimo pirštinę, gebančią gestų kalbą perteikti visiems suprantamais vaizdais ir garsais, bei daugelio robotukų, kurie ateityje galės palengvinti kasdienį gyvenimą, prototipus: žmogaus plaštakos judesius atkartojančią robotinę ranką, 60 cm aukščio robotą humanoidą, turintį kojas, rankas su griebtuvais, leidžiančiais paimti daiktus, ir galvą, kurios akys imituoja žmogaus emocijas bei seka judesių kryptį, taip pat išmaniuoju telefonu valdomą robotą-vorą bei iš pusiausvyros neišvedamą robotuką-katiną.
 
Medijų entuziastų lauks paroda „Medijų kūrimas nuo A iki Z“ bei pažintis su intelektine sistema, realiu laiku analizuojančia žmogaus, žiūrinčio vaizdo medžiagą, emocijas ir automatiškai parenkančia jam įdomų turinį. Renginio uždarymo metu bus paskutinė proga apžiūrėti Jono Meko fondo ir VGTU bendrą iniciatyvą – mobiliają galeriją – šią vasarą apkeliavusią visą Lietuvą. Šios galerijos viduje įrengtuose televizijos ekranuose bus rodomas lietuvių kilmės JAV kino kūrėjo ir menininko Jono Meko filmas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt penktosioms metinėms paminėti.
 
Su Mobiliosios aplinkos tyrimų laboratorijos mokslininkų pagalba mugėje bus galima išsimatuoti mobiliųjų telefonų elektromagnetinę spinduliuotę, išsiaiškinti kodėl ir kada ji didžiausia, taip pat nusifotografuoti termovizoriumi ir pamatyti, kaip šilumą spinduliuoja skirtingų žmonių kūnai.
 
Palapinių miestelyje kartu su šventės šeimininkais įsikurs jos svečiai: KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas, Lietuvos sporto universiteto Sporto mokslo ir inovacijų institutas, Vilniaus kolegija, Vilniaus gimnazijų jungtinė komanda, Vilniaus universiteto ir kompanijos „Thermo Fisher Scientific Baltics“ projektas – bioklasė.
 
Mokslo festivalio baigiamasis renginys „Stebėk, dalyvauk, eksperimentuok“ vyks rugsėjo 18 d. nuo 12 val. prie VGTU Centrinių rūmų.
 
Daugiau informacijos ir renginių programą galite rasti ČIA

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau