Stojantiesiems

InnoStars Awards“ padės startuoliams išbandyti kuriamas inovacijas realybėje

Gegužės 9, 2025
Talentingi Vidurio, Rytų ir Pietų Europos mokslininkai bei verslininkai kuria technologijas, galinčias pakeisti sveikatos priežiūros ateitį. Tačiau nuo idėjos iki jos įgyvendinimo dažnai tenka įveikti nemažą atotrūkį, o vienas didžiausių iššūkių sveikatos technologijų startuoliams – bendradarbiavimas su ligoninėmis. Šios įstaigos veikia kaip sudėtingi mechanizmai, pasižymintys griežtais reguliaciniais reikalavimais, ilgais viešųjų pirkimų procesais ir ribotomis galimybėmis testuoti inovacijas ankstyvose jų kūrimo stadijose.

Viena didžiausių Europos sveikatos inovacijų organizacijų – „EIT Health“ – siekia palengvinti šį kelią startuoliams, padėdama jiems greičiau pereiti nuo idėjos prie realaus poveikio sveikatos priežiūros srityje. Lietuvos startuoliai kviečiami dalyvauti programoje „InnoStars Awards“, kuri suteikia galimybę tikrinti idėjų potencialą, dirbant su realiais pacientais ar klinikiniais partneriais, taip pat pritraukti investicijų. Paraiškas dalyvauti programoje galima teikti iki gegužės 19 dienos.

„EIT Health“ – Europos Sąjungos Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) padalinio – sukurta programa siekia remti startuolius, besikuriančius Lietuvoje ir visame ES regione. Pasitelkdama finansavimą, mentorystę, ekspertų mokymus ir prieigą prie visos Europos sveikatos priežiūros ekosistemos, „InnoStars Awards“ padeda paversti pažangias idėjas realiais sprendimais.

Viena iš išskirtinių šios programos dalių – „Validation Track“ modulis, skirtas ligoninių įtraukimui. Jis atliepia vieną svarbiausių startuolių poreikių: suprasti, kaip efektyviai pradėti bendradarbiauti su gydymo įstaigomis. Modulis siūlo praktines gaires: kaip kreiptis į ligonines, orientuotis viešųjų pirkimų sistemose ir kurti sėkmingus bandomuosius projektus. Startuoliams iš Lietuvos, kurie dažnai susiduria su iššūkiais patekdami į viešąsias ar privačias sveikatos priežiūros sistemas, ši praktinė patirtis tampa itin vertinga.

Programos, pritaikytos skirtingo brandumo startuoliams

„InnoStars Awards“ programa atvira startuoliams iš EIT regioninės inovacijų programai (EIT RIS) priklausančių šalių – tai regionai, kurių inovacijas rečiau finansuoja Europos Sąjunga. Atsižvelgiant į skirtingus startuolių brandos etapus, programa padalinta į dvi kryptis: „Validation Track“ ir „Investment Track“. Programos kulminacija – „InnoStars Grand Final“ renginys, kuriame apdovanojamos trys geriausios abiejų krypčių komandos. Pirmoji vieta pelno 25 000 EUR, antroji – 15 000 EUR, o trečioji – 10 000 EUR piniginį prizą.

„Validation Track“ programos kryptis skirta pradedančiosioms komandoms, kurios dar tik kuria savo produktą ar verslo modelį. Dalyviai gali gauti iki 18 000 EUR išmanaus finansavimo, o kartu – praktinę mentorystę bei interaktyvius mokymus, paremtus realiomis situacijomis. Viena svarbiausių šios krypties dalių – „Ankstyvasis sveikatos technologijų vertinimas“ (eHTA). Tai metodika, padedanti įvertinti inovacijos galimą poveikį, pritaikomumą sveikatos priežiūros sistemoje ir jos kuriamą vertę jau ankstyvuose vystymo etapuose.

„eHTA analizė leidžia išvengti brangių korekcijų vėlesnėse kūrimo stadijose ir sumažina nesėkmės riziką. Ji padeda kurti tvirtą pagrindą tolesniam augimui, valdyti rizikas ir optimaliai išnaudoti technologijos potencialą“, – teigia vyresnysis tyrėjas Rok Hren iš „Syreon“, vieno pirmaujančių sveikatos ekonomikos tyrimų institutų Vidurio Europoje.

„Investment Track“ kryptis skirta labiau pažengusiems startuoliams, kurie jau ruošiasi pritraukti investicijas ar žengti į tarptautines rinkas. Programos dalyviai gauna ekspertines konsultacijas, pagalbą, ruošiant investicinius pasiūlymus bei dalyvauja simuliacijoje, kurioje imituojamas realus valdybos posėdis – tai galimybė pasitikrinti idėją prieš tikrus investuotojus saugioje, bet profesionalioje aplinkoje. Ši kryptis taip pat numato 12 000 EUR finansavimą, kuris padės žengti strateginį augimo žingsnį kiekvienam atrinktam startuoliui.

„Startuoliai dažnai turi stiprias technologijas, tačiau nežino, kaip tinkamai jas pateikti ligoninėms. Mes padedame jiems pažvelgti į savo sprendimą iš ligoninės perspektyvos: kokią problemą jis sprendžia, kaip integruojamas į klinikinius procesus ir kokie rezultatai svarbūs gydytojams. Tai dažnai yra trūkstama grandis tarp geros idėjos ir sėkmingos bandomosios programos, – sako Tamás Békási, „EIT Health“ regioninės inovacijų programos verslo kūrimo vadovas

Greitesnis kelias daugeliui startuolių

Per pastaruosius metus, šimtai startuolių, dalyvavusių „InnoStars Awards“ programoje, sėkmingai žengė į priekį: jie pritraukė investicijų, laimėjo dotacijas, inicijavo bandomuosius projektus, gavo reguliavimo institucijų leidimus ir pasiekė tarptautines rinkas. Nuo skaitmeninių terapijų iki dirbtinio intelekto diagnostikos ar nuotolinio stebėjimo sprendimų – šios programos alumnai kuria realų pokytį sveikatos srityje, atliepdami tikrus pacientų poreikius. Ne išimtis – ir Lietuva.

Keli išskirtiniai Lietuvos startuoliai jau pasiekė reikšmingų rezultatų, dalyvaudami „InnoStars Awards“ ar jos pirmtakėse iniciatyvose. „InnoStars Awards“ nugalėtojas startuolis „Ligence“ 2024 metais pritraukė trijų milijonų eurų investiciją, kuri leido padėti svarbų žingsnį siekiant padaryti pažangią, dirbtiniu intelektu grįstą širdies diagnostiką prieinamą visame pasaulyje. Tuo tarpu, UAB „Diabetis“ gavo didesnę nei 800 000 eurų investiciją iš privačių ir viešųjų šaltinių, kad galėtų toliau plėtoti neinvazines priemones, padedančias anksti nustatyti uždegiminius procesus bei komplikacijas sergant diabetu. Jų išmanioji stebėjimo platforma skirta pacientų priežiūrai namų aplinkoje, siekiant sudaryti sąlygas ankstyvesnei intervencijai.

Privačių investicijų sulaukė ir kiti šalies startuoliai: „Diawiser“ vysto diabeto priežiūrai skirtą programinę įrangą, o „SensePilot“ tobulina platformos sprendimus, padedančius užtikrinti prieinamumą riboto judumo vartotojams.

Sėkmės istorijų netrūksta ir kitose regiono šalyse. Pavyzdžiui, Ukrainos startuolis „CheckEye“ kuria dirbtinio intelekto sprendimą ankstyvai diabetinės retinopatijos diagnostikai. Po dalyvavimo „InnoStars Awards“, įmonė pritraukė investicijų iš didžiausio Austrijos vaistinių tinklo, pradėjo pilotinius projektus kartu su Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija, užmezgė tarptautinį bendradarbiavimą, tarp jų – ir su Albanijos diabeto federacija. Vos per vienerius metus „CheckEye“ mokamų paslaugų prenumeratų skaičius išaugo net 800 proc.

Norintys dalyvauti „InnoStars Awards“ programoje, kviečiami susipažinti su informacija ir pateikti paraiškas oficialiame „EIT Health“ puslapyje: https://eithealth.eu/programmes/innostars-awards/. Paraiškų priėmimas vyksta iki gegužės 19 d.

Apie projektą ir programą 

Apie Europos inovacijų ir technologijų institutą (EIT) 
EIT yra didžiausias Europoje inovacijų tinklas, vienijantis apie 2400 partnerių iš verslo, mokslo ir švietimo sričių, veikiančių daugiau nei 50 inovacijų centruose. EIT stiprina Europos gebėjimą diegti inovacijas, kurdamas sprendimus pasaulinėms problemoms ir ugdydamas verslumo talentus. Institutas yra ES struktūra ir neatsiejama programos „Europos horizontas“ dalis. EIT remia dinamiškas tarpvalstybines partnerystes – EIT žinių ir inovacijų bendruomenes, kurių kiekviena sprendžia vieną iš globalių iššūkių – nuo klimato kaitos iki sveikatos ar atsinaujinančios energijos. 
Daugiau informacijos: https://eit.europa.eu  

Apie „EIT Health“ 
„EIT Health“ yra pirmaujantis Europos sveikatos inovatorių tinklas, vienijantis apie 120 partnerių, ir yra remiamas Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT). Dirbdami tarpvalstybiniu mastu, siekiame padėti europiečiams gyventi ilgiau ir sveikiau. 

Atsakydami į lėtinių ligų augimą ir ieškodami naujų technologinių sprendimų, „EIT Health“ jungia inovatorius, ekspertus ir investuotojus, kad inovacijos greičiau pasiektų rinką. Šiandien „EIT Health“ jau padėjo daugiau nei 2500 startuolių ir augančių įmonių, padėjo pritraukti 1,9 mlrd. EUR investicijų, į rinką atvedė 113 sveikatos sprendimų ir apmokė 49 000 studentų bei specialistų. 
Daugiau informacijos: www.eithealth.eu 

Apie „EIT Health InnoStars“ 
„InnoStars“ yra vienas iš aštuonių „EIT Health“ geografinių klasterių. Jis apima Lenkiją, Vengriją, Italiją, Portugaliją, taip pat Baltijos šalis, Kroatiją, Slovakiją, Čekiją, Slovėniją, Graikiją ir Rumuniją – tai šalys, kurias Europos inovacijų švieslentė (EIS) įvardija kaip „vidutinio lygio inovatorius“. „InnoStars“ skatina sveikatos priežiūros, sveiko gyvenimo ir aktyvaus senėjimo inovacijas bei padeda mažinti atotrūkį tarp stipriųjų ir besivystančių regionų. 

Apie „EIT Regioninės inovacijų schemą“ (EIT RIS) 
„EIT RIS“ programa buvo sukurta EIT siekiant mažinti atotrūkį tarp inovacijų lyderių ir besivystančių regionų. Ji siekia atskleisti unikalų inovacinį potencialą Vidurio, Rytų ir Pietų Europoje ir įtraukti vietinius inovatorius į Europos programas. Sveikatos srityje ši programa veikia nuo 2016 m., koordinuojama „EIT Health InnoStars“, ir apima 11 šalių su 11 EIT Health centrų regione. 
Daugiau informacijos: www.eithealth.eu

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau