Stojantiesiems

Inovacijos be sienų: moterų vaidmuo technologijų srityje

Fundamentinių mokslų fakultetas Inovacijos ir pasiekimai Naujienos Naujienos - mano.vilniustech.lt VILNIUS TECH Naujienų portalas Balandžio 8, 2026

Dirbtinis intelektas (DI) ir inovacijos šiandien tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau svarbu suvokti, kad už jų slypi ne tik technologijos, bet ir žmonės – kuriantys ir skatinantys kitus drąsiai žengti šia kryptimi.

Viena iš jų – VILNIUS TECH Informacinių technologijų katedros prof. dr. Simona Ramanauskaitė, aktyviai įtraukianti moteris į skaitmeninių technologijų pasaulį. Ji dalijasi savo patirtimi, iššūkiais ir įžvalgomis apie DI švietimą, lyčių lygybę technologijose ir atvirumo svarbą inovacijų kūrimo proceso metu.

Kaip vertinate pripažinimą inovacijų ir dirbtinio intelekto (DI) srityse?

Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos buvau nominuota „Metų DI švietėjo“ kategorijoje. Jei atvirai, pats buvimas nominantų sąraše man buvo šiek tiek netikėtas. Buvau vienintelė, atstovaujanti švietimo sričiai, o kiti nominantai – socialinių tinklų kūrėjai, nevyriausybinės organizacijos ar įmonės. Tai paskatino susimąstyti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė situacija, juk šiandien beveik visi vienaip ar kitaip „moko“ DI dalykų.

Viena vertus, džiugu, kad DI švietimas tapo aktualus ir plačiai prieinamas. Kita vertus, kyla klausimas, kodėl tokiu pačiu mastu nekalbame apie kompiuterių tinklus, kibernetinį saugumą, matematiką ar kitas pamatines sritis. Atsakymas, ko gero, paprastas – DI šiuo metu yra populiari tema, todėl daugelis nori ar jaučiasi galintys būti šios srities ekspertais, ypač, gebėdami taikyti jau egzistuojančius sprendimus.

Tačiau gilesniam supratimui, kaip veikia skirtingi DI metodai, kaip kuriami nauji mašininio mokymo modeliai,  įgyti reikia pasirengti kur kas daugiau. Todėl šiandien matome gana natūralų švietimo pasiskirstymą: bazines žinias ir taikymo principus platesnė visuomenės dalis gauna per neformalųjį švietimą, o tie, kurie nusprendžia nerti giliau, galiausiai ateina į universitetus. Ir tai yra gerai – taikyti DI sprendimus teks daugeliui, o kurti naujus – tik daliai iš mūsų.

Kas motyvuoja veikti lyčių lygybės technologijų srityje?

Lyčių lygybės tema technologijų srityje mano veikloje atsirado gana nuosekliai, pasireiškė įvairiomis formomis. 2011 m. dalyvavau tarptautiniame projekte INTEGER, kuriame buvo analizuojami moterų lygybės technologinių mokslų bendruomenėje klausimai. Būdama dalyvė, aiškiau suvokiau, su kokiais nematomais barjerais susiduria moterys, siekdamos akademinės karjeros technologijų srityje, kaip šios nuostatos pradeda formuotis dar mokykloje. Dirbdama dėstytoja ir matydama, kad kompiuterijos studijose merginos sudaro vos apie 10 proc., vis dažniau ėmiau kelti klausimą – kaip galime parodyti, kad technologijos yra atviros visiems, ne tik vaikinams.

2019 m. prisijungiau prie „Women4Cyber“ tinklo Lietuvoje, kuris orientuojasi į dar mažiau moterų pritraukiančią sritį – kibernetinį saugumą.

2022 m. turėjau galimybę prisidėti prie lyčių lygybės situacijos viešinimo Lietuvos savivaldybėse, kai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradėjo kurti stebėsenos įrankį. Būdama atsakinga už duomenų vizualizavimą, pamačiau, kad lyčių nelygybė nėra tik technologijų srities problema – ji vis dar gaji įvairiais visuomenės lygmenimis.

2025 m. sausį VILNIUS TECH kartu su partneriais pradėjo Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Connecting Women in Digital (WIDCON)“, kurio tikslas – įvertinti lyčių lygybės situaciją skaitmeninių technologijų srityje ES šalyse ir sužinoti gerosios praktikos pavyzdžių. Vadovaudama šiam projektui universitete, dar kartą įsitikinau, kad lyčių lygybė nėra vien moterų klausimas – būtinas visos visuomenės įsitraukimas.

Šių veiklų ėmiausi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tikiu, kad nieko nedarant niekas ir nesikeičia. Jei mano veikla paskatins bent vieną merginą domėtis technologijomis ar bent vieną sprendimų priėmėją žmogų vertinti pagal gebėjimus, o ne lytį, tai jau bus žingsnis į priekį. Antra, noriu geriau suprasti, kaip mano, kaip dėstytojos, kasdieniai veiksmai gali paveikti jaunų žmonių karjeros pasirinkimus.

Kas, prisijungus prie šių projektų, įdomiausia?

Man patinka skaičiai ir jų analizė – bandymas suprasti, kas iš tiesų slypi už statistikos. Projektuose derinami kiekybiniai duomenys ir kokybinės įžvalgos, leidžiančios pamatyti ne tik tendencijas, bet ir realias žmonių istorijas.

Pavyzdžiui, 2023 m. statistika rodo, kad Lietuva ir Latvija lyderiavo pagal moterų dalį mokslo ir technologijų srityse – net 63 proc. darbuotojų sudarė moterys. Iš pirmo žvilgsnio tai gali kelti klausimą, ar čia jau reikėtų kalbėti apie didesnį vyrų įsitraukimą. Tačiau nuodugnesnė analizė atskleidžia, kad vyrai dažniau renkasi verslo sektorių dėl didesnių atlyginimų, o mokslo srityje lieka daugiau vietos moterims, kurios neretai prioritetą teikia savirealizacijai.

Ką Jums reiškia atvirumas?

Atvirumas man reiškia laisvę dalintis turimomis žiniomis ir patirtimi, taip pat norą išklausyti kitą žmogų, priimant jo argumentus. Tai leidžia formuoti platesnį požiūrį ir sudaro sąlygas greičiau sklisti naujoms idėjoms.

Dažna klaida – atvirumą painioti su komunikabilumu ar pasitikėjimu savimi. Neretai savimi nepasitikintis žmogus nesaugumo jausmą maskuoja stengdamasis būti matomas. Tokiose situacijose vietoje atviro dialogo dažnai atsiranda politiniai sprendimai, manipuliacijos ar bandymai apeiti problemą. Dėl to eikvojamas laikas interpretacijoms, kompromisų paieškai ar naujai kylančių problemų maskavimui.

Mano nuomone, tikras atvirumas suteikia daugiau aiškumo ir didina darbo efektyvumą. Jis prasideda nuo gebėjimo klausytis, priimti kritiką ir, jei reikia, skirti papildomo laiko kitai nuomonei suprasti.

Kaip atvirumas susijęs su inovacijomis?

Iš esmės inovacijos be atvirumo nėra įmanomos. Norėdami sukurti ką nors naujo pirmiausia turime suprasti, kas jau egzistuoja ir nebijoti į problemas pažvelgti kitu kampu. Tik būdami atviri galime tikėtis spartesnio inovacijų vystymosi.

Vis dėlto inovacijos glaudžiai susijusios su ekonomika. Tas, kuris inovuoja pirmas, dažniausiai įgyja konkurencinį pranašumą, tačiau tai reikalauja didelių pastangų ir išteklių. Dažnai ekonomiškai naudingiau būti antram – perimti pirmojo patirtį, panaudoti mažiau resursų ir, pasitelkus stipresnę rinkodarą, tapti labiau matomam rinkoje. Dėl šios priežasties dalis novatorių nėra linkę visiškai atvirai dalintis savo patirtimi.

Visuomenės požiūriu tai lėtina pažangą, tačiau konkretaus novatoriaus akimis – tai bandymas maksimaliai išnaudoti pasiektus rezultatus. Todėl man labai artima akademinė aplinka. Mokslininkų veikla yra iš esmės grindžiama atvirumu ir naujų idėjų viešinimu. Kadangi nesame tiesiogiai raginami išnaudoti ekonominį inovacijų potencialą, galime reikšmingai prisidėti prie to, kad inovacijų kūrimo tempas ne lėtėtų, o augtų.

Kaip atvirumas padeda generuoti idėjas ir ieškoti sprendimų?

Didžiausią kūrybinį malonumą man teikia atviros diskusijos. Būtent jų metu gimsta naujos idėjos ir netikėti sprendimai. Skirtingų patirčių ir požiūrių sąveika leidžia pamatyti problemas plačiau bei rasti originalesnius sprendimus. Tai primena kolektyvinės sąmonės veikimą – vienas „neurono“ lygmens žmogus, veikdamas izoliuotai, daug neperduoda, tačiau įsijungęs į tinklą pradeda kurti naujus impulsus.

Vis dėlto atviroms diskusijoms nėra lengva rasti tinkamų žmonių. Dažnai esame pernelyg užimti, bijome autoritetų arba nerandame pašnekovų, kurie būtų pasirengę ne tik klausytis, bet ir išsakyti savo nuomonę. Todėl labai vertinu VILNIUS TECH kolegas ir studentus, kurie mato diskusijų vertę ir ryžtasi bendriems projektams.

Kai diskusijų partnerių nėra arba tema jiems neaktuali, tenka diskutuoti su savimi. Iš šalies tai gali atrodyti keistai, tačiau tai išlavintas gebėjimas – analizuoti nuomones, atsiriboti nuo asmeninių nuostatų ir kūrybiškai ieškoti alternatyvių paaiškinimų ar sprendimų. Beje, tokį principą šiandien taiko ir DI sprendimai: šiuolaikiniai pokalbių robotai, sugeneravę atsakymą, patys jį kritikuoja, koreguoja ir randa tinkamiausią variantą.

Ką reiškia būti moterimi technologijų ir inovacijų srityje?

Stojant į informacinių technologijų bakalauro studijas mane labai nustebino klausimas: „O kodėl ten? Juk yra ir moteriškų profesijų.“ Tuo metu net nesupratau, kad profesijos gali būti skirstomos pagal lytį – man buvo svarbūs faktai, o ne nuostatos.

Studijų metais tekdavo girdėti nusistebėjimų, tačiau tai labiau stebino, nei žeidė. Atviro diskriminavimo jausmo tuomet nebuvo, nes retas kuris drįstų tiesiai pasakyti, jog nepriima nuomonės vien dėl žmogaus lyties.

Buvimas moterimi technologijų srityje kartais atveria ir papildomų galimybių. Siekiant lyčių balanso, renginių organizatoriai aktyviai ieško moterų pranešėjų. Tokiais atvejais kyla vidinė dilema – ar esi kviečiama dėl kompetencijos, ar dėl lyties. Tačiau suvokimas, kad net vienas moters balsas erdvėje, kurioje dominuoja vyrai, gali tapti motyvacija kitoms merginoms, dažnai nusveria abejones.

Kaip atvirumas padeda laužyti stereotipus ir siekti pripažinimo mokslo srityje?

Manau, kad vien atvirumo nepakanka. Stereotipus laužyti ir pripažinimo siekti labiausiai padeda matomumas, aktyvumas, komunikabilumas ir tinklaveika. Nors tinklaveiką paminėjau paskutinę, mano atveju ji yra esminis elementas.

Per pastaruosius penkerius metus aiškiai pajutau tinklaveikos poveikį. Anksčiau bandymai įsitraukti į tarptautinius projektus dažnai apsiribodavo tik pirminiais kontaktais – Lietuva buvo vertinama kaip nepakankamai pažangi šalis, o siekiant patikimumo, dažnai tekdavo įtraukti daugiau patirties turinčius vyrus. Tačiau po kelių sėkmingų bendradarbiavimo atvejų požiūris keitėsi. Dabar buvę partneriai patys inicijuoja naujas veiklas, o pažintys renginiuose dažnai perauga į realius projektus. Atvirumas yra būtinas priimant kvietimus bendradarbiauti, o atsakomybė ir pažadų laikymasis leidžia šiuos ryšius paversti ilgalaikiais.

Ką patartumėte jaunoms moterims, norinčioms žengti į skaitmeninių technologijų pasaulį?

Dažnai pastebima, kad merginos ir moterys nori prisidėti prie visuomenės gerovės, padėti ir kurti pokyčius. Skaitmeninės technologijos dažnai siejamos su dideliais atlyginimais, o ne su „pasaulio keitimu“. Tačiau iš tiesų skaitmeninės technologijos šiandien – vienas galingiausių visuomenę transformuojančių veiksnių.

Didesnis moterų įsitraukimas galėtų padėti kurti naudotojui draugiškesnius, socialiai jautresnius ir tvaresnius sprendimus. Todėl, kalbėdama su mokiniais ir studentais, dažniausiai akcentuoju kelis dalykus. Pirmiausia, visi turime tokio pat dydžio smegenis ir tas pačias galimybes mokytis, todėl nėra priežasties, kodėl merginos neturėtų rinktis STEAM sričių. Taip pat skaitmeninių technologijų naudotojų pasaulyje yra tiek pat vyrų, kiek ir moterų. Kodėl tuomet jas kuria tokia neproporcinga žmonių grupė?

Ir svarbiausia – neleiskite savęs vertinti pagal lytį, amžių ar kitus išorinius požymius. Jei jaučiate, kad jumis abejojama, parodykite savo gebėjimus. Jūsų pavyzdys gali kardinaliai pakeisti situaciją.

Galerija

Panašios naujienos

„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
Šiandien geopolitiniai iššūkiai ir sparčiai kintantys jų diktuojami nauji ekonominiai poreikiai verčia iš naujo įvertinti Lietuvos geležinkelių sistemos reikšmę. Nors ši infrastruktūra mūsų teritorijoje atsirado dar XIX amžiuje, jos raida ilgą laiką buvo formuojama ne Lietuvos žmonių ar jų verslų poreikių, bet svetimų imperinių interesų. Todėl šiandien turime tinklą, kuriame vis dar juntami istoriniai sprendimai – nuo vėžės pločio iki maršrutų logikos. Vis dėlto, prasidėję pradėti globalūs pokyčiai ir ambicingi projektai, tokie kaip „Rail Baltica“, atveria galimybę iš esmės perkurti šalies susisiekimo geležinkelių žemėlapį.  Apie tai, kodėl geležinkelių modernizacija šiandien yra ne tik techninis, bet ir strateginis valstybės sprendimas, lemsiantis Lietuvos mobilumą susisiekimą, ekonomiką ir saugumą ateinantiems dešimtmečiams, pasakoja VILNIUS TECH mokslininkas dr. Gediminas Vaičiūnas. [caption id="attachment_115070" align="alignnone" width="683"] Doc. dr. Gediminas Vaičiūnas (autorius Audrius Žilėnas)[/caption] Istorinis kontekstas: kodėl geležinkelių modernizacija tokia svarbi? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių katedros docento dr. Gedimino Vaičiūno, istoriškai geležinkelių transporto infrastruktūra Lietuvos teritorijoje buvo daugiausia formuojama ne pagal mūsų šalies poreikius. XIX amžiuje nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija, kaip ir daugelis kitų tuo laikotarpiu nutiestų linijų, buvo imperinis projektas, pirmiausia skirtas teritorijų integracijai į Rusijos imperiją, ir tik iš dalies regiono gyventojų mobilumui ar ekonomikai stiprinti. Geležinkelių atsiradimas paskatino didesnių ir mažesnių miestų augimą, tačiau jų struktūra iki šiol lemia nevisai racionalų susisiekimą šalies viduje, sako docentas: „Pavyzdžiui, neturime tiesioginės linijos tarp Kauno ir Klaipėdos, o susisiekimas traukiniu su Europa yra komplikuotas dėl skirtingų geležinkelio sistemų, kadangi Lenkija, išsivadavusi iš Rusijos imperijos XX-ame amžiuje, nedelsdama pasikeitė geležinkelio linijas pagal europinius standartus. Deja, bet Lietuvą prijungus prie Sovietų Sąjungos (SSRS), visi geležinkeliai buvo pritaikyti prie rusiškos vėžės standartų. Atkūrus Nepriklausomybę ir juos perėmus iš SSRS pavaldumo, dideliu iššūkiu tapo šią atgyvenusią sistemą išlaikyti, ypač kai tuo metu žlugo dauguma sovietinių įmonių“, – pasakoja Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkas dr. G. Vaičiūnas. Pasibaigus šaltajam karui, geležinkeliams atsivėrė tranzito Rytai–Vakarai galimybės: iš buvusių SSRS teritorijų į Baltijos uostus gabenti nebrangius masinius krovinius, daugiausia resursus – metalą, medieną, anglį, naftos produktus ar baltarusiškas trąšas. Toks verslas Lietuvos geležinkeliams leido to meto sąlygomis palyginus neblogai išgyventi: buvo aptvarkyta infrastruktūra, įsigyta šiek tiek naujų riedmenų. „Vis dėlto, šio resurso nepakako esminiams proveržiams, tokiems kaip ruožų elektrifikacija ar radikalus riedmenų parko atnaujinimas. Ką jau kalbėti apie naujų geležinkelio linijų tiesimą ar esamų linijų modernizavimą iš esmės pritaikant didesniems greičiams. Tam nepakanka vien tik pagerinti bėgių kelio konstrukciją – tam daug kur reikia kapitaliai rekonstruoti sankasą, tiltus, viadukus, o tai didžiulės investicijos. Todėl ilgą laiką situacija geležinkeliuose buvo kompromisas tarp norų ir galimybių, bei kurį laiką visuomenę ir politikus tenkino. Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva galutinai nusigręžė nuo Rusijos ir Baltarusijos krovinių tranzito, prioritetu tapo „Rail Baltica“ tiesimas ir visiškas turimo tinklo elektrifikavimas“, – paaiškina docentas. Nauji pokyčiai – naujos galimybės verslui ir gyventojams „Rail Baltica“ iš esmės keičia iki šiol egzistavusią paradigmą. Tai – moderni, europinio standarto (1435 mm vėžės) geležinkelio linija, kuri sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio ir Vakarų Europa. Taip ji taps svarbia transporto arterija ne tik Šiaurės–Pietų kryptimi, bet ir sujungs Baltijos šalis geležinkelio linijomis Rytų–Vakarų kryptimis, pavyzdžiui, Varšuva–Berlynas. Prie šios linijos ateityje bus galima jungti kitas, naujai tiesiamas europinio standarto geležinkelio linijas, formuosiančias naują Baltijos šalių geležinkelių transporto infrastruktūrą, jau nebepriklausomą nuo 1520 mm geležinkelių sistemos. Nutiestose linijose bus galima atidaryti naujus maršrutus, labiau orientuotus į Lietuvos miestų ir miestelių interesus nei dabartinis geležinkelių tinklas. Doc. dr. G. Vaičiūnas pabrėžia, kad dažnai viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl planuojamo traukinių greičio (iki 240 km/h) nėra vienintelis projekto vertinimo kriterijus. Geležinkelių efektyvumas priklauso nuo atstumų tarp stočių, maršrutų struktūros ir integracijos į bendrą sistemą. „Labai svarbu tai, kad šioje geležinkelio linijoje važinės nauji, patikimi ir keleiviams patogūs traukiniai, kurie bus varomi elektros energija – tai ir pigiau, ir švariau nei dyzeline trauka. Todėl visumoje „Rail Baltica“ sprendiniai atitinka racionalius Europos transporto planavimo principus, tokius kaip tvarumas ir ekologiškumas, sanglauda ir pasiekiamumas.“ Projektas taip pat atveria naujas galimybes gyventojams ir verslui. Prognozuojama, kad kelionės tarp Baltijos šalių sostinių taps kasdienybe, o Varšuva ir kiti didieji Vidurio Europos miestai bus pasiekiami per vieną dieną. Tai skatins darbų bei verslų mobilumą, turizmą ir regionų ekonominę integraciją. Ne mažiau svarbus ir technologinis aspektas. „Rail Baltica“ linijoje bus įdiegtos pažangios eismo valdymo sistemos, o europinio standarto infrastruktūra leis naudoti vakarietišką riedmenų parką bei modernias geležinkelių technologijas, kurios iki šiol buvo ribotai prieinamos dėl skirtingų sistemų. „Rail Baltica“ strateginė reikšmė ir iššūkiai Projektas taip pat turi ir aiškią strateginę reikšmę gynybos srityje. NATO reikalavimus atitinkanti 1435 mm vėžė sudarys sąlygas efektyvesniam kariniam mobilumui regione, o tai tampa vis svarbesniu veiksniu vertinant infrastruktūros projektus, sako docentas. „Suprantama, šią geležinkelio transporto liniją reikės saugoti ir kaip strateginės infrastruktūros objektą, ypač turint galvoje, kad ji eina per Suvalkų koridorių. Geležinkelio tiltai, viadukai ar tuneliai agresijos atveju gali tapti vienais iš pirmųjų taikinių, siekiant atkirsti regioną nuo kitų  NATO šalių, todėl jų apsaugai turės būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – priduria mokslininkas. Vis dėlto, jis taip pat atkreipia dėmesį, kad projekto įgyvendinimo tempai išlieka iššūkiu. Nors oficialiai planuojama pagrindinius darbus Lietuvoje užbaigti iki 2028 m., o visą projektą – iki 2030 m., šie terminai vertinami atsargiai. „Dėl infliacijos keičiasi planuotos projekto darbų sąmatos, po kiekvieno didesnio pokyčio jas reikia vėl derinti. Be to, projekte dalyvauja skirtingos valstybės, jos turi šiek tiek skirtingus prioritetus, todėl šalių pažanga netolygi. Neretai projektavimo ir žemės paėmimo procedūros užtrunka ilgiau nei tikimasi. Visi šie veiksniai lemia, jog projektas juda ne visai tokiu tempu, kaip norėtųsi.“ „Rail Baltica“ nėra tradicinis verslo projektas – tai strateginis geopolitinis sprendimas, kurio vertė matuojama ne vien finansine grąža, bet ilgalaike Baltijos šalių integracija į Europos transporto, ekonomikos ir saugumo sistemas, teigia doc. dr. Gediminas Vaičiūnas. Taip pat šis projektas atvers galimybę Baltijos šalims ateityje sklandžiai pereiti prie europinio standarto ir vietiniame geležinkelio tinkle. „Ateityje „Rail Baltica“ taps naujuoju Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburu, iš esmės pakeisiančiu regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį“, – apibendrina VILNIUS TECH mokslininkas. Iliustracinės nuotr. autorius Jonas Balčiūnas
Plačiau