Apie NASA (org. National Aeronautics and Space Administration — Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administraciją) iš filmų turbūt teko girdėti kiekvienam. Daugelis NASA įsivaizduoja kaip nepasiekiamą, itin slaptą organizaciją, susirenkančią tik pačius geriausius pasaulio mokslininkus, ir tik patys drąsiausi drįsta pasvajoti apie darbą joje. Vis dėlto, ši misija įmanoma tiems, kurie daugelį metų sunkiai ir atkakliai dirba. Šiemet paskelbtame Lietuvos mokslo tarybos konkurse galimybę išvykti stažuotis į NASA laimėjusi VILNIUS TECH studentė Paulina Draugelytė yra puikus to pavyzdys.
Kviečiame daugiau sužinoti apie jaunosios mokslininkės pasiruošimą ir būsimą stažuotę NASA.
– Ką šiuo metu studijuojate VILNIUS TECH?
Studijuoju Antano Gustaičio aviacijos institute, Aerokosmoso inžinerijos srityje, paskutiniame magistro kurse. Įkvėpta Broniaus Oškinio Vaikų Aviacijos ir Sklandymo Akademijos, nuo mažens domėjausi technologinėmis inovacijomis aviacijos srityje ir kosmoso tyrinėjimais, tad pasirinkimas turbūt buvo nuspręstas dar vaikystėje. Taip pat manau, kad žvelgiant į ateities perspektyvas, kosmoso sritis turi labai daug potencialo augimui.
– Kas paskatino pamėginti stažuotis NASA?
Studijuojant Mikropalydovų inžinerijos dalyką pirmajame kurse, profesorius, Lietuvos kosmoso technologijų pionierius, dr. Laurynas Mačiulis tapo įkvepiančia asmenybe. Tad Antano Gustaičio Aviacijos Instituto prodekanui Laurynui Šišovui paskelbus apie Europos Kosmoso Agentūros (ESA) Akademijos Palydovinio Ryšio Sistemų mokymo kursus, aš nė akimirkos nesudvejojau ir, šių žmonių palaikoma, aplikavau. Sėkmingai užbaigusi mokymus, sudalyvavau ir ESA organizuojamoje Mikropalydovų Inžinerijos Vasaros Mokykloje, kurioje mano susidomėjimas kosmoso tyrinėjimais tik išaugo. Tuomet viena tokia patirtis po kitos, privedė prie NASA paraiškos pateikimo.
– Ar jau žinote, ką konkrečiai veiksite NASA?
Esu priskirta į NASA Ames Tyrimų Centrą, įsikūrusio Kalifornijoje. Prisidėsiu prie projekto “Aviation Operations”, kuriame vadovaujama, NASA Ames Aviation Operations valdymo skyriaus viršininkui, atliksiu tyrimus. Šis projektas yra glaudžiai susijęs su bepiločių orlaivių sistemų programos vadovo pareigomis, siekiant modernizuoti esamą NASA infrastruktūrą į modernią UAS skrydžių mokymų ir tyrimų bazę.
– Ko tikitės iš šios stažuotės, kokie lūkesčiai?
Tikiuosi gauti unikalios patirties ir žinių, kurios leis prisidėti prie Lietuvos Kosmoso Sektoriaus plėtros ateityje. Taip pat išplėsti pažinčių ratą. Jei bus galimybė – pamatyti raketos paleidimą iš arti, kadangi Kalifornijoje yra įsikūrusi raketų paleidimo bazė “Vandenberg Space Force Base”.
– Šiuo metu studijuojate Milane pagal Erasmus+ programą. Kaip sekasi mokytis kitoje šalyje?
Galimybė studijuoti viename geriausių Europos universitetų – Politecnico Di Milano – kosmoso sektoriuje yra labai vertinga, skatinanti siekti daugiau ir tobulėti sparčiau. Mokantis užsienyje yra įprasta susidurti su kultūriniu šoku ir nepatogia nežinomybe, bet, kadangi dalyvauju Erasmus+ programoje jau trečią kartą, viskas vyksta sklandžiai.
– Kokių naujų praktinių žinių įgijote mainų metu?
Politecnico Di Milano Universitetas pasižymi tuo, kad yra labai orientuotas į studentų mokymą per teoretinę prizmę, tad praktinių įgūdžių neįgijau, bet praplėčiau žinias kosminio naudingojo krovinio projektavimo, nuotolinio Žemės stebėjimo ir aerokosminių technologijų ir medžiagų srityse. Šiuo metu POLIMI universitete, teoriniame lygmenyje, prisidedu prie palydovo naudingojo krovinio – radiometro projektavimo, skirto išmatuoti didžiausio Saturno mėnulio – Titano paviršiaus temperatūrą.
– Ko palinkėtumėte merginoms, svarstančioms studijuoti Aerokosmoso inžineriją?
Palinkėčiau nenustoti, siekti savo užsibrėžtų tikslų ir naudotis suteiktomis galimybėmis, nes jų tikrai yra!
Asmeninio archyvo nuotraukos
Galerija
