Stojantiesiems

Iškilmingame Senato posėdyje už pasiekimus apdovanoti mokslininkai ir dėstytojai

Kovo 26, 2026

Iškilmingame pavasario VILNIUS TECH Senato posėdyje už laimėjimus, išradimus, parašytas knygas, užtarnautus mokslinius laipsnius ir garbingus vardus buvo apdovanoti universiteto bendruomenės nariai. Jiems tradiciškai įteikti mokslų daktaro diplomai, docento bei profesoriaus pedagoginio vardo atestatai ir išduoti patentai už geriausius pastarojo meto išradimus. 

Pradėdamas posėdį Senato pirmininkas prof. dr. Alfonsas Daniūnas džiaugėsi, kad ceremonijos metu buvo pagerbti ne tik naujieji mokslų daktarai, docentai, profesoriai ir išradėjai, bet ir geriausi dėstytojai, parašę aukšto lygio vadovėlius ir mokslines monografijas.

Sveikindamas apdovanojamus mokslininkus, universiteto rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas akcentavo titanišką ir ilgą, tačiau nematomą darbą, kuris slepiasi už kiekvieno pasiekimo.

„Mažai kas numano, kiek kiek bandymų, paieškų, nemiegotų valandų, abejonių, drąsos, valios ir tikėjimo reikia, kad nesustotum ir metų metus eitum pirmyn. Šiandien švenčiame kiekvieną jūsų mažą žingsnį, kiekvieną idėją, kurie jus atvedė iki šios brangios akimirkos. Nenustokit smalsauti, mėginti pralenkti laikmetį ir savo išradingumu dosniai dalinkitės su jaunaisiais kolegomis bei studentais“, – linkėjo rektorius.

Jis taip pat džiaugėsi, kad metai prasidėjo puikiai ir išradingai – posėdžio metu buvo apdovanoti net 10-ies patentų autoriai. 3 išradimai buvo patentuoti Europos patentų biuro, o 7 – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuro.

„Jau matyti aiški TECH KULTŪROS kryptis: tai inžinerija, kuri pavirto realiais darbais ir paslaugomis miestui, pramonei, pasauliui“, – sakė prof. dr. R. Kliukas.

Po Įteikus visus diplomus ir atestatus, iškilmingą ceremoniją vainikavo VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto studento Kristauto Lebedžio pasirodymas – jis atliko Vytauto Kernagio dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoje“ ir Sauliaus Mykolaičio kūrinį „Matrica“.

Po apdovanojimų ceremonijos rektorius pristatė 2025 m. universiteto veiklos ataskaitą, strateginio veiklos plano 2025 m. rezultatus ir 2026-2028 m. planus.

Nuotraukų galeriją rasite čia.

Profesoriaus pedagoginio vardo atestatus gavo:

Architektūros fakulteto prof. dr. Dalia Dijokienė;

Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Indrė Lapinskaitė.

Docento pedagoginio vardo atestatus gavo:

Elektronikos fakulteto doc. dr. Karolis Kiela;

Verslo vadybos fakulteto doc. dr. Milena Seržantė.
 

Naujaisiais mokslų daktarais tapo:

Dr. Gintarė Pauliukevičienė, disertacijos tema – „Finansų technologijų sektoriaus tvarioji plėtra“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Jelena Stankevičienė;

Dr. Tomas Karpavičius, disertacijos tema – „Valstybės ekonominiai sprendimai siekiant energetinio saugumo“. Mokslinis vadovas: dr. Tomas Baležentis;

Dr. Sigita Kamašauskė, disertacijos tema – „Efemeriškas turinys kaip priemonė perteikti tapatybės vertybėms masinės prabangos mados prekių ženklų komunikacijoje“. Mokslinis vadovas: doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė;

Dr. Vaida Nedzinskaitė-Mitkė, disertacijos tema – „Istorijos vaizdavimas komiksuose: laiko ir erdvės komunikacijos svarba“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Tomas Kačerauskas;

Dr. Kostas Biliūnas, disertacijos tema – „Vėlyvojo baroko kontekstualumas: vietos įtaka vakarų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnyčių architektūrai“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius.

Įteikti patentai:

Europos patentų biuras išdavė patentą išradimui „High Power Piezoelectric Motor And Drive“. Išradėjai: prof. dr. Dalius Mažeika, doc. dr. Andrius Čeponis, doc. dr. Sergejus Borodinas, doc. dr. Regimantas Bareikis, Piotr Vasiljev, Arūnas Struckas;

Europos patentų biuras išdavė patentą ir vieningo patento sertifikatą išradimui „Composition Of Heat-Insulating Lightweight Composite Material“. Išradėjai: dr. Rimvydas Stonys, dr. Valentin Antonovič, dr. Renata Boris, dr. Jurgita Malaiškienė;

Europos patentų biuras išdavė patentą išradimui „Anchorage system of structural components for manufacturing and testing of composite elements“.  Išradėjai: prof. dr. Viktor Gribniak, doc. dr. Arvydas Rimkus, Vytautas Tamulėnas, Joaqum de Barros;

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Dviejų nuoseklių pakopų valymo įrenginys dažiklių šalinimui iš vandens“. Išradėjai: Monika Liugė, doc. dr. Dainius Paliulis.

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Ultragarsinis akustinės levitacijos įrenginys“. Išradėjai: prof. dr. Dalius Mažeika, doc. dr. Andrius Čeponis, doc. dr. Sergejus Borodinas, doc. dr. Regimantas Bareikis, Piotr Vasiljev, Arūnas Struckas;

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Hidraulinis apsauginis viršslėgio vožtuvas“. Išradėjai: doc. dr. Mykola Karpenko, prof. dr. Olegas Prentkovskis, doc. dr. Paulius Skačkauskas, doc. habil. dr. Michal Stosiak, Krzystof Towarnicki;

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Rate integruota pakabos sistema mikromobiliosioms transporto priemonėms“. Išradėjai: doc. dr. Mykola Karpenko, Dominykas Eičinas;

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Žaliuzinis triukšmą slopinantis barjeras su kanapių pluoštu“ Išradėjai: doc. dr. Tomas Januševičius, Edgaras Strazdas;

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Pjezoelektrinė inercinė sukamojo judesio pavara su aktyviai valdomu rotorių prispaudimu“. Išradėjai: prof. dr. Dalius Mažeika, doc. dr. Andrius Čeponis, Laurynas Šišovas;

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Slopinamas hidraulinis apsauginis vožtuvas“. Išradėjai: doc. dr. Mykola Karpenko, doc. dr. Lijana Maskeliūnaitė, doc. dr. Paulius Skačkauskas, doc. habil. dr. Michal Stosiak.

Padėkas už laimėjimus monografijų ir vadovėlių konkurse gavo:

Vroclavo mokslo ir technologijų universiteto doc. habil. dr. Michal Stosiak ir Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros doc. dr. Mykola Karpenko, kurių monografiją „Dynamics of machines and hydraulic systems. Mechanical vibrations and pressure pulsations“ universiteto mokslinių monografijų konkurse laimėjo I vietą;

Filosofijos ir kultūros studijų katedros vizituojantis prof. dr. Algis Mickūnas ir prof. dr. Tomas Kačerauskas, kurių monografija „Freedom of speech: rights and responsibilities“ universiteto mokslinių monografijų konkurse laimėjo II vietą;

Taikomosios mechanikos katedros doc. dr. Gedimìnas Blaževičius, kurio vadovėlis „Integrali statybinė mechanika. Pirmoji dalis. Bendrieji pagrindai. Santvarų skaičiavimas“ universiteto Aukštojo mokslo vadovėlių konkurse laimėjo I vietą;

Pramogų industrijos katedros prof. dr. Vaida Asakavičiūtė, prof. habil. dr. Zenona Ona Atkočiūnienė ir lektorė Jovilė Barevičiūtė, kurių vadovėlis „Komunikacijos pagrindai filosofijoje: i. Antika, viduramžiai, renesansas“ universiteto Aukštojo mokslo vadovėlių konkurse laimėjo II vietą;

Elektroninių sistemų katedros prof. dr. Andrius Katkevičius, prof. habil. dr. emeritas Romanas Martavičius ir prof. dr. Darius Plonis, kurių vadovėlis „Signalai ir jų apdorojimas: tolydžiųjų signalų analizė“ universiteto Aukštojo mokslo vadovėlių konkurse laimėjo III vietą;

Sveikiname išradėjus, naujus mokslų daktarus, profesorius ir docentus!

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH lankėsi Suomijos ir Lietuvos pirmosios ponios
VILNIUS TECH lankėsi Suomijos ir Lietuvos pirmosios ponios
Penktadienį VILNIUS TECH lankėsi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb ir Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Viešnios domėjosi universitete kuriamomis naujausiomis technologijomis, apsilankė Pramoninės robotikos laboratorijoje, bendravo su jaunaisiais kūrėjais ir domėjosi VILNIUS TECH įgyvendinamu projektu, stiprinančiu mergaičių ir merginų įsitraukimą į inžinerines, technologijų konstravimo ir valdymo veiklas. [caption id="attachment_116782" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH lankėsi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb ir Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė[/caption] Atvykusios į VILNIUS TECH Mechanikos fakultetą pirmosios ponios išklausė strateginės partnerystės prorektoriaus doc. dr. Ado Meškėno parengto universiteto pristatymo. Jis viešnioms pasakojo apie strategines partnerystes, technologinių studijų kryptis, universiteto vaidmenį ugdant ateities inžinierius bei pristatė su kuriomis Suomijos aukštosiomis mokyklomis ir institucijomis VILNIUS TECH bendradarbiauja. [caption id="attachment_116805" align="alignnone" width="2560"] Strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas viešnioms pasakojo apie VILNIUS TECH[/caption] Mechanikos fakulteto dekanas doc. dr. Justinas Gargasas priminė, kad fakultetas yra istorinė VILNIUS TECH ištakų dalis, nes būtent čia 1956 m. prasidėjo universiteto kelias. „Šiandien fakultetas specializuojasi mechanikos inžinerijos srityje, kuri yra daugelio kitų inžinerinių technologijų pagrindas — nuo transporto ir robotikos iki medicinos inžinerijos“, – sakė jis. Pramoninės robotikos laboratorijoje prof. dr. Vytautas Bučinskas pirmosioms ponioms papasakojo apie robotų evoliuciją nuo 1990 m. iki naujausių sistemų, parodė senesnius ir naujausius robotus. [caption id="attachment_116799" align="alignnone" width="2560"] Prof. dr. Vytautas Bučinskas viešnioms pristatė laboratorijos paskirtį[/caption] Studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė pirmąsias ponias supažindino su VILNIUS TECH veikla, kryptingai įvedančia vaikus ir jaunimą į universitetinę aplinką bei pristatančia technologijų ir inžinerijos svarbą šiuolaikinei visuomenei, sudarančia sąlygas jauniems žmonėms sąmoningai pasirinkti savo ateities studijas ir profesinį kelią, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinio konteksto. Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros doc. dr. Justė Rožėnė Lietuvos ir Suomijos pirmosioms ponioms pristatė VILNIUS TECH nuotolinio ugdymo programa „Ateities inžinerija“. Šioje programoje dalyvaujantys 7–12 klasių moksleiviai atlieka integruotus projektinius darbus inžinerijos ir kitų STEAM dalykų srityje, orientuotus į realių gyvenamosios aplinkos problemų tyrimą ir praktinį sprendimą. [caption id="attachment_116817" align="alignnone" width="2560"] Doc. dr. Justė Rožėnė pirmosioms ponioms pristatė programa „Ateities inžinerija“[/caption] Programa suteikia moksleiviams reikalingos metodinės medžiagos, IT įrankių, universiteto dėstytojų konsultacijas, dalyviams organizuojamos kūrybinės dirbtuvės mokykloje arba VILNIUS TECH laboratorijose. [caption id="attachment_116784" align="alignnone" width="2560"] Lietuvos ir Suomijos pirmosios ponios laboratorijoje bendravo su moksleiviais[/caption] „Dėkoju už labai vertingą ir aktualią idėją – atverti universitetą ir mokyklinio amžiaus vaikams. Suformavote gražią tradiciją, kurią seka ir kitos aukštosios mokyklos: kviečiate į savo laboratorijas, studijų erdves mokyklinio amžiaus vaikus, talkinate mokykloms, suteikiate mokytojams darbo laboratorijose galimybių. Tyrimai atskleidžia, kad apie 15 procentų vaikų turi inžinerinį mąstymą – specialių polinkių, galvojimo, analizės ypatybių rinkinį. Laiku pastebėti ir sulaukę paramos, paskatinimo, tokie vaikai gali užaugti genialiais ateities technologijų kūrėjais. Jūs ėmėtės šio darbo – ir sėkmingai. Tai didelė dovana ne tik šiems vaikams, jų šeimoms, bet ir visai mūsų valstybei. Inžinerinis ugdymas – visos mūsų šalies, visuomenės interesas“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Konstrukcijų su akustine metamedžiaga iš perdirbto plastiko kūrimas ir savybių tyrimai“, kurią parengė doktorantas Andrej Naimušin. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – doc. dr. Tomas Januševičius. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. gegužės 15 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje nagrinėjamos plastiko konstrukcijos ir metamedžiagos, į kurių sandarą įeina akustinė metamedžiaga, paremta Helmholtzo rezonatoriaus veikimo principu. Pagrindinis tyrimo objektas yra iš perdirbto plastiko pagaminta metamedžiaginė konstrukcija, pasižyminti geromis garso izoliajos ir garso sugerties savybėmis. Disertacijos tikslas – sukurti konstrukciją iš perdirbto plastiko metamedžiagos, patalpų garso izoliacijai ir sugerčiai gerinti. Darbe sprendžiami tokie uždaviniai: pirmasis susijęs su metamedžiagų kūrimu ir jų neakustinių bei akustinių savybių tyrimais; antrasis – su teoriniais skaičiavimais atskiriems metamedžiagos rezonatoriams pagal perdavimo matricos metodą; trečiasis ir ketvirtasis – akustinių savybių charakterizavimas, naudojant interferometrą ir triukšmo slopinimo kamerą bei garsą sugeriančios plokštės iš perdirbto plastiko metamedžiagos ir garsą izoliuojančios sistemos su perdirbto plastiko metamedžiaga projektavimas; penktasis yra galutinio inžinerinio sprendinio garso izoliacijos ir garso sugerties modeliavimas, naudojant modeliavimo programas. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aprašoma tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimo objektas, suformuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, nurodomos tyrimų metodikos, darbo mokslinis naujumas ir darbo rezultatų praktinė reikšmė, pateikiami ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema paskelbtos autoriaus publikacijos, pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje nagrinėjamos plastiko atliekų antrinio panaudojimo galimybės patalpų akustikai gerinti ir garso izoliacijos ir garso sugerties mokslinių tyrimų analizė. Antrajame skyriuje pateikiamos mėginių geometrinių savybių skaičiavimo ir paruošimo, akustinių ir neakustinių savybių nustatymo, garso izoliacijos bei sugerties modeliavimo metodikos. Trečiame skyriuje pateikti teorinių tyrimų, garso izoliacijos, garso sugerties ir statinės orinės varžos eksperimentinių tyrimų rezultatai ir jų analizė. Disertacijos tema yra atspausdinti penki moksliniai straipsniai: trys mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Web of Science duomenų bazę; vienas – Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje; vienas – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti penki pranešimai konferencijose Lietuvoje ir kitose šalyse. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau