Stojantiesiems

Iškilmingame Senato posėdyje VILNIUS TECH mokslininkams bei dėstytojams įteikti diplomai ir atestatai

Rugsėjo 28, 2022

Rugsėjo 27 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) įvyko iškilmingas Senato posėdis, kurio metu buvo įteikti mokslo daktarų diplomai, profesoriaus ir docento pedagoginio vardo atestatai. Taip pat buvo pasveikinti mokslininkai, kuriems Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentus.

Tardamas sveikinimo žodį, VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas palinkėjo mokslininkams bei dėstytojams darnaus darbo universitete ir atkreipė dėmesį, kad VILNIUS TECH yra ne tik talentų kalvė, bet ir mokslininkų bei novatorių susibūrimo vieta, kurioje gimsta idėjos. Rektorius paragino būti aktyviais įgyvendinant idėjas ir prisidedant prie svarbių visuomeninių procesų šalyje. 

Daktaro diplomai įteikti: 
dr. Tautvydui Praviloniui, disertacijos tema: „Autobuso rėmo su stiklo pluošto elementais tyrimai“ (Mokslinis vadovas: prof. dr. Edgar Sokolovskij); 
dr. Tomui Astrauskui, disertacijos tema: „Kompozitinių plokščių iš popieriaus gamybos dumblo akustinių savybių tyrimai ir garso absorberio kūrimas“ (Mokslinis vadovas: doc. dr. Raimondas Grubliauskas); 
dr. Monikai Bužavaitei, disertacijos tema: „Direktorių valdybos žmogiškojo ir socialinio kapitalo įtaka mažų ir vidutinių įmonių tarptautiškumui“ (Mokslinis vadovas: prof. dr. Renata Korsakienė); 
dr. Gintautui Tiškui, disertacijos tema: „Vilniaus aikščių reprezentacinis pobūdis“ (Mokslinis vadovas: doc. dr. Vytautas Petrušonis); 
dr. Jurgai Vestertei, disertacijos tema: „Paslaugų moduliarizavimo sprendimų parama“ (Mokslinis vadovas: prof. dr. Ilona Skačkauskienė); 
dr. Justinui Rasteniui, disertacijos tema: „Duomenų viliojimo elektroniniais laiškais atakų tyrimas“ (Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Antanas Čenys); 
dr. Irenai Blaževičei, disertacijos tema: „Bendruomenių atsparumo sukrėtimams socioekonominis modelis“ (Mokslinis vadovas: prof. dr. Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė); 
dr. Donatui Vitkui, disertacijos tema: „Informacijos saugos rizikos analizės ekspertinių sistemų žinių bazės automatizuoto generavimo metodų tyrimas“ (Mokslinis vadovas: doc. dr. Nikolaj Goranin); 
dr. Agatai Romanovai, disertacijos tema: „Plačiajuosčių laiko srities optinių reflektometrinių sistemų pereinamosios varžos stiprintuvų kūrimas“ (Mokslinis vadovas: doc. dr. Vaidotas Barzdėnas); 
dr. Audronei Kvedarienei, disertacijos tema: „Tarptautinė vadyba kuriant, skleidžiant ir įgyvendinant aukštąsias technologijas“ (Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Borisas Melnikas); 
dr. Rokui Semėnui, disertacijos tema: „Autonominė roboto navigacija taikant daugiakriterinius sprendimų priėmimo metodus“ (Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Romualdas Baušys); 
dr. Tadui Žvirbliui, disertacijos tema: „Prognostinių ir mašininio mokymosi modelių taikymas mechatroninių sistemų parametrams prognozuoti ir gedimams klasifikuoti“ (Mokslinis vadovas: prof. dr. Artūras Kilikevičius); 
dr. Jurgitai Žižienei, disertacijos tema: „Biomechaniniu raumens-skeleto modeliu grįstas vaikų eisenos tyrimas“ (Mokslinis vadovas: doc. dr. Kristina Daunoravičienė); 
dr. Justei Rožėnei, disertacijos tema: „Mielių Saccharomyces cerevisiae taikymas biokuro elementuose“ (Mokslinis vadovas: doc. dr. Inga Morkvėnaitė-Vilkončienė); 
dr. Arvydui Kiaulakiui, disertacijos tema: „Tvarių statinio sprendinių modeliavimas taikant BIM technologijas“ (Mokslinis vadovas: doc. dr. Tatjana Vilutienė); 
dr. Grėtei Vilbikienei, disertacijos tema: „Mokyklų architektūra kaip ugdymo(si) nuostatų erdvinė išraiška“ (Mokslinis vadovas: doc. dr. Edita Riaubienė); 
dr. Andrej Mudrov, disertacijos tema: „Plienbetonio kompozitinės kolonos ir plieninės sijos mazgo elgsenos analizė“ (Mokslinis vadovas: prof. dr. Antanas Šapalas); 
dr. Jaroslav Meleško, disertacijos tema: „Intelektualioms elektroninio mokymosi sistemoms skirti formuojamojo vertinimo metodai“ (Mokslinis vadovas: doc. dr. Simona Ramanauskaitė); 
dr. Dariui Skirmantui, disertacijos tema: „Užstatytos aplinkos daugiakriterės neuroanalizės metodo ir intelektinės sprendimų paramos sistemos kūrimas“ (Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas); 
dr. Donatui Kriaučiūnui, disertacijos tema: „Biodujomis veikiančio kibirkštinio uždegimo variklio ekologinių ir energinių rodiklių gerinimas“ (Mokslinis vadovas: doc. dr. Saugirdas Pukalskas). 

Profesoriaus pedagoginio vardo atestatai įteikti: 
prof. dr. Vladislav Kutut (Statybos fakultetas); 
prof. dr. Artūrui Kilikevičiui (Mechanikos fakultetas); 
prof. dr. Renatai Korsakienei (Verslo vadybos fakultetas); 
prof. dr. Jūratei Sužiedelytei Visockienei (Aplinkos inžinerijos fakultetas).

Docento pedagoginio vardo atestatai įteikti: 
doc. dr. Vytautui Bleizgiui (Elektronikos fakultetas); 
doc. dr. Andriui Čeponiui (Fundamentinių mokslų fakultetas); 
doc. dr. Nomedai Dobrovolskienei (Verslo vadybos fakultetas); 
doc. dr. Kamilei Taujanskaitei (Verslo vadybos fakultetas); 
doc. dr. Andriui Dzedzickiui (Mechanikos fakultetas); 
doc. dr. Ronaldui Jakubovskiui (Statybos fakultetas); 
doc. dr. Justinui Janulevičiui (Fundamentinių mokslų fakultetas); 
doc. dr. Ingai Morkvėnaitei-Vilkončienei (Mechanikos fakultetas); 
doc. dr. Rimantui Stonkui (Mechanikos fakultetas). 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau