Išrinkti idėjų konkurso „Tvarus demonstracinis pastatas“ nugalėtojai

Birželio 2, 2021

Pirmajame Lietuvoje tokio pobūdžio studentų idėjų konkurse „Tvarus demonstracinis pastatas“, organizuotame VILNIUS TECH ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos, buvo parengti ir įvertinti 8 projektai, nuotoliniu būdu plačiajai visuomenei surengta 12 atvirų seminarų apie svarbiausius tvarumo komponentus – nuo kraštovaizdžio, konstrukcijų, mikroklimato iki naujojo bauhauzo privalumų bei Vilniaus urbanistikos ir architektūros principų. Komisija vertino studentų pateiktus projektus, atsižvelgdama į pastato architektūros kokybę, energinį efektyvumą, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimą, panaudotas tvarias medžiagas. Taip pat buvo vertinamas projektavimas SIM aplinkoje, tvarūs kraštovaizdžio architektūros sprendimai, pastato mikroklimato palaikymas bei išmaniųjų sistemų panaudojimas pastato valdymui. Planuojama, jog geriausios studentų idėjos bus įgyvendintos realiame demonstraciniame tvariame pastate, kuris pirmiausia turėtų atsirasti VILNIUS TECH Architektūros fakulteto kiemelyje, o vėliau būtų perkeliamas, modifikuojamas ir eksponuojamas įvairiose Lietuvos vietose.

Studentų komandas sudarė trijų VILNIUS TECH fakultetų: Architektūros, Statybos bei Aplinkos inžinerijos studentai. Kadangi konkurso vertinimo kriterijai bei pateikiamų medžiagų sudėtis neapsiribojo tik architektūriniais, estetiniais, bet apjungė konstrukcijų, mikroklimato ir kitus sprendimus, tokios mišrios komandos, pateikiant savas idėjas, turėjo didelį privalumą. Kelis mėnesius trukęs konkursas jau turi nugalėtojus, kuriuos išrinko įvairias sritis atstovaujanti komisija, kurią sudarė:  doc. dr. Liutauras Nekrošius (VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dekanas), Artūras Abromavičius (UAB „SWECO Lietuva“ prezidentas), Eglė Randytė (VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė), Evaldas Savickis (Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas), dr. Karolis Januševičius (VšĮ „Lietuvos energetikos agentūra“ Energijos vartojimo efektyvumo skyriaus vadovas) ir Julius Lapinskas (UAB „2L Architektai“ partneris).

1-osios vietos laimėtojai  – komanda „AURA“: Diana Čižaitė, Ditė Mickevičiūtė, Aivaras Mosteika

Projektas „Atvira žmogui, gamtai artima architektūra“

Atviras žmogui, artimas gamtai – toks, autorių manymu, visada turėtų būti architektūrinis kūrinys. Deja, toli gražu ne kiekvienas toks yra. Siekiant paskatinti stebėtoją mąstyti, buvo sukurtas kontrastuojantis gamtinei aplinkai objektas. Kontrastui sustiprinti pasirinkta balto kubo forma su chaotiškai išdėstytais langais. Autoriai siekė pritraukti praeivių dėmesį: kodėl šis pastatas atrodo toks tolimas nuo gamtos ir kas turi būti padaryta, kad tai pasikeistų? Tačiau stebėtojas neturi apsiriboti vien mąstymu – kad išsaugotume ir pagerintume mūsų aplinką, ko ir siekia tvarumas, kiekvienas turi pradėti veikti. Simbolizuojant siekį susivienyti su gamta, pastato centre patalpintas stiklinis vazonas su augalu, laistomu lietaus vandeniu iš palubėje esančio rezervuaro. Judantis objektas patalpos centre kartu su pertvaromis dalija erdvę ir taip pasiekiamas erdvės universalumas. Pastatas yra numatytas kaip modulis, jungiamas su kitais per plačias slankiąsias ar varstomąsias duris. Jungiant pastatus per skirtingų tipų jungtis, galima sukurti atviresnes ar, priešingai, uždaras erdves. Siekiant padaryti pastatą kuo draugiškesnį aplinkai, kaip pagrindinė konstrukcijos ir apdailos medžiaga buvo pasirinkta mediena.

2-osisos vietos laimėtojai  – komanda „THE FRIEND“: Vita Vilkeliškytė, Miglė Bartkevičiūtė, Ovidijus Karablikovas, Henrikas Murauskas, Mantas Liaudanskas, Julija Kluševskaja

Projektas „THE FRIEND“

‎‎ Šiandieninėmis technologijomis patogumą ir tvarumą įmanoma nesunkiai suderinti. Idėjai įgyvendinti pasirinktas modulinių statinių principas. Rytinis ir šiaurinis fasadai tinkami augalams, kurie yra projektuojamo namelio koncepcijos dalis. Fasado apdailai naudojama ekologiška deginto medžio technologija. Šlaitiniam, į pietinę pusę atitinkamu laipsniu pakreiptam, stogui pritaikytos fotovoltinės čerpės, kuriomis kaupiama energija. Terasos funkciją atliekančios antrinio naudojimo platformos-padėklai, kurie pačiam žmogui leidžia transformuoti juos pagal poreikius. Tvarių sprendinių įgyvendinimas projekte skatina visuomenę taupytį gamtos išteklius, mažinti užterštumą – tai žingsnis į naują gyvenimo etapą.

3-osios vietos laimėtojai  – komanda „Šiltnamis“: Lukas Jusas, Solveiga Buoželytė, Gabija Bružaitė, Edgar Vladimirenko, Dovilė Ratkutė, Adas Zakarauskas

Projektas „Žalia žolė, bet ne pelė“

Idėjos atspirties taškas – moduliškumas. Pastatas sudaromas iš trijų skirtingų modulių: platformos, pagrindinio erdvės tūrio ir šlaitinio stogo. Šie moduliai gali varijuoti, o keičiant jų konfigūraciją sukuriamos skirtingas funkcijas atliekančios erdvės. Medinė karkasinė konstrukcija ir į ją įstatomos sienos leidžia lengvai surinkti ir išmontuoti tūrį, nesunkiai sujungti vieną namelį su kitu, todėl pasikeitus reikmėms namelis gali kisti, būti perkeltas į kitą vietą. Sudaroma galimybė trapecijos formos modulius bendrai jungti, sukuriant taisyklingas ir išraiškingas formas bei praplečiant vidinę namelio erdvę. Namelis sumodeliuotas DIY principu: pasirinkus norimą kiekvienos sienos ar stogo variantą, surenkamas unikalus modulis. Pirminė siena gali būti vientisa, su langais arba jos vieta gali būti atvira – tokiu būdu sukuriama galimybė modulius jungti tarpusavyje. Pradinis stogo elementas taip pat gali varijuoti – būti su saulės elektrine arba be jos, šlaitinis arba plokščias. Pirminiuose variantuose galima integruoti ir skirtingus interjero, funkcijos sprendimus.

1-osios vietos laimėtojai  – komanda „AURA“: projektas „Atvira žmogui, gamtai artima architektūra“
Planšetas   Aiškinamasis raštas

2-osisos vietos laimėtojai  – komanda „THE FRIEND“: projektas „THE FRIEND“
Planšetas   Aiškinamasis raštas

3-osios vietos laimėtojai  – komanda „Šiltnamis“: projektas „Žalia žolė, bet ne pelė“
Planšetas   Aiškinamasis raštas

Komanda AJarch: projektas „KORYS“
Planšetas   Aiškinamasis raštas

Projektas „OFF–GRID GALLERY“
Planšetas   Aiškinamasis raštas

Komanda PLAK-TU-KAS: projektas „PLAK-TU-KAS“
Planšetas   Aiškinamasis raštas

Projektas „WOOD FOR MOOD“ 
Planšetas   Aiškinamasis raštas

Komanda YRA: projektas „Matyti, tai kas yra“
Planšetas   Aiškinamasis raštas
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau